Jūrų takas - Cycling

Už Drevernos kaimo Jūrų takas Priekulės keliu (Nr. 2206) kerta Drevernos upę, Klišupę ir Karaliaus Vilhelmo kanalą, už kurio sukasi į kairę ir 9 km kaip medžių lapija padengta alėja vingiuoja palei rytinį istorinio kanalo krantą. Čia įrengtos poilsiavietės ir turizmo informacijos stendai, pasakojantys apie apylinkių gamtinę įvairovę. Dar po 4 km Jūrų takas pasiekia Kairių gatvę, o einant toliau galima grožėtis miesto aplinka. Nuo Jūrininkų prospekto iki Baltijos prospekto Jūrų takas vingiuoja miesto parkų pėsčiųjų takais, kirsdamas Sąjūdžio, Reikjaviko, Draugystės ir kt. parkus. Kirtęs Baltijos prospektą, maršrutas toliau veda Taikos prospekto pėsčiųjų takais ir šaligatviais, o už 3 km pasiekia Biržos tiltą.

Nuo Ventės rago Jūrų takas Marių gatve (kelias Nr. 2201) eina Klaipėdos kryptimi. Pakrantės kraštovaizdį pagyvina spalvingi pastatai, gausiai išpuošti mediniais ornamentais. Kai kuriuose iš jų įrengtos apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos. Nuėjus 5 km Jūrų takas pasisuka Kuršių marių link ir tęsiasi mažu pakrantės taku, kurį supa drėgni pelkiniai miškai. Čia yra poilsiavietės ir apžvalgos bokštai, iš kurių atsiveria gražūs kraštovaizdžiai, matyti 8–10 km nutolę Kuršių nerijos smėlynai. Padarius apie 3 km ilgio lanką, Jūrų takas išeina į ankstesnį kelią ir paėjus maždaug 2 km pasiekia Kintų miestelio centrą, kuriame verta susipažinti su jo architektūros paveldu. Už Kintų maršrutas 5 km ilgio žvyrkeliu kerta gražų, pušimis apaugusį miškingą kopų masyvą. Likus 3 km iki Drevernos kaimo Jūrų takas kerta Svencelę, kuri yra mėgstamiausia Lietuvos buriuotojų ir jėgos aitvarų sporto entuziastų vieta. Čia vyksta naujų, alternatyvių turistinių bazių, kempingų ir maitinimo vietų statyba ir kurorto plėtra. Drevernos kaime Jūrų takas pasisuka Bangų gatve. Čia verta nueiti iki Drevernos uosto, iš kur vėl galima pasižvalgyti per Kuršių marias į nuostabią Kuršių neriją.

Klaipėdos ir Aukštumalės gatvėmis Jūrų takas išeina iš Šilutės miesto Kintų kryptimi (kelias Nr.4217), veda polderių pylimu (nuo jo gerai matoma Nemuno deltos žemuma, kuri pavasarį patvinsta), vingiuoja žvyrkeliu ir vėl sugrįžta į Aukštumalės gatvę (Nr.4217). Nuėjus apie 6 km ties Rūgailių kaimu sankryžoje Jūrų takas daro lankstą į kairę Minijos kryptimi ir po 1,5 km sukasi į dešinę, vėl sugrįždamas į kelią Šilutė–Kintai. Aukštu ir ilgu tiltu maršrutas kerta Minijos upę ir Kintų tvenkinius. Iš čia atsiveria vienas neįprasčiausių Lietuvos pakrantės kraštovaizdžių su plačia žemumos ir vandenų panorama. Prieš Povilų kaimą Jūrų takas pasuka į kairę ir toliau apie 5 km vingiuoja per ganyklas, kur migracijos metu galima stebėti paukščius. Toliau maršrutas pasuka į pamario kelią (Marių gatvė, kelias Nr. 2201), kuriuo po 5 km pasiekia Ventės ragą. Nuo šios peizažinės kelio atkarpos atsiveria vaizdai į kitapus Kuršių marių (jų plotis čia 8–9 km) esančią Kuršių neriją. Pėsčiuosius džiugina ir buvusios žvejų gyvenvietės, ir įvairių spalvų, dekoratyviniais elementais papuošti pastatai. Atkarpa eina per Nemuno deltos regioninį parką.

Rusnės miestelyje Taikos ir Kuršmarių gatvėmis Jūrų takas veda Rusnės tiltu per Atmatos upę, kuri yra viena iš Nemuno deltos atšakų. Toliau Jūrų takas driekiasi pėsčiųjų taku, atskirtu nuo kelio, ir tęsiasi iki Šilutės. Šiek tiek kelio iki Šilutės teks eiti kelkraščiu. Šilutėje pereisite istoriniu tiltu per Šyšos upę. Rusnės gatvė, jungianti Rusnės salą su Šilute, veda tiesiai į miestelio centrą. Iki pat Šilutės Jūrų takas priskiriamas Nemuno deltos regioniniam parkui, kurio apylinkėse kiekvieną pavasarį patvinsta Nemuno žemupio lygumos – dabartinės ganyklos ir pelkiniai miškai (Žalgirių miškas).

Jūrų takas prasideda Rusnės miestelyje, Rusnės saloje. Jis Neringos ir K. Jukštaičio gatvėmis išveda į Rusnės pakrantės promenadą, kuri driekiasi Pakalnės upe – viena iš Nemuno deltos atšakų. Toliau Jūrų takas veda per Rusnės uostą iki pat Pakalnės kaimo, vingiuodamas Rusnės polderių pylimais ir atverdamas gražius vaizdus į spalvingą salos užstatymą bei gluosnius, svyrančius virš Pakalnės vandens. Taip pat už Pakalnės kaimo iki pat Uostadvario švyturio maršrutas veda polderių pylimais, kurie juosia žemiausioje Lietuvos vietoje susiformavusią salą (Rusnėje yra vieta, esanti žemiau jūros lygio), apsaugodami ją nuo apsėmimo. Nuo švyturio iki pat Rusnės miestelio (išskyrus patį Uostadvarį, kur takas eina Atmatos upės kranto polderio pylimu), Jūrų takas veda asfaltuoto kelio pakraščiu. Rusnės miestelyje Kuršmarių ir Taikos gatvėmis galima pasiekti pradinį maršruto tašką. Rusnės sala yra Nemuno deltos regioniniame parke. Polderių pylimai – tai nuostabios vietos, iš kurių salos lygumoje galima stebėti laukinius gyvūnus: stirnas, briedžius ir paukščius pavasario bei rudens migracijų metu.

Pėsčiųjų tilteliu kirtęs Rąžės upelį, Jūrų takas nuvingiuoja pėsčiųjų / bėgimo taku „Labrytys“ ir prie Kontininkų gatvės išeina į pajūrį. Kitus 9 km iki Šventosios senojo molo Jūrų takas tęsiasi smėlėtu, jūros skalaujamu paplūdimiu. Toliau jis daro lanką aplink Šventosios upės žiotis, veda per kurortinį miestelį, Kopų gatvės gale per kabančiu pėsčiųjų tiltu kerta Šventosios upę ir vėl išeina į paplūdimį. Prie šventvietės „Žemaičių Alka“ Jūrų takas dar kartą daro nedidelį lanką ir toliau smėlėtu paplūdimiu nuveda iki 3 km nutolusios Lietuvos–Latvijos sienos.

H. Manto gatve Jūrų takas veda per Klaipėdos centrą, kerta Klaipėdos poilsio parką, geležinkelį ir Melnragės gyvenvietės pietinėje dalyje išeina į Baltijos jūros pakrantę. Toliau jis vingiuoja pajūrio promenada ir kopas saugančiais mediniais takeliais, nusitęsia jaukiu takeliu per pajūrio miškus, einančiu apie 10–20 m atstumu nuo pėsčiųjų / dviračių tako per Antrąją Melnragę iki Girulių gyvenvietės. Prie Girulių jis trumpam išeina į paplūdimį, o nuo Kukuliškių iki Karklės gyvenvietės pietinės dalies Jūrų takas pradžioje vingiuoja labai gražiu buvusios Litorinos jūros krantu, apaugusiu neliestu mišku, toliau – palei vaizdingą, bangų nuskalautą skardį su keliomis regyklomis (įsk. Olando kepurę). Nuo Karklės gyvenvietės kitus 11 km iki Palangos Botanikos parko Jūrų takas veda smėlėtais, pilnais akmenukų paplūdimiais, kur vietomis pasitaiko ir didesnių akmenų. Einant Palangos Botanikos parko vakarinėje dalyje esančiais takeliais, Jūrų takas pasiekia Meilės alėją ir ja veda iki Palangos pėsčiųjų tilto. Didelė šios atkarpos dalis eina per Pajūrio regioninį parką.

Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas šiaurės vakarų kryptimi kerta Kuršių neriją, eidamas mažais miško takais, kurie vingiuoja stačiais, pušimis apaugusiais kopų šlaitais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Tolesnius 9 km Jūrų takas veda pakrante, smėlėtais paplūdimiais. Rytinėje pusėje jį riboja stati kopa, sauganti neriją nuo vėjo pučiamo smėlio. Už Alksnynės gyvenvietės (nuo kranto nesimato) Jūrų takas pasisuka į rytus, kerta kalninių pušų Pinus mugo mišką ir Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos karinę bazę, kol priartėja prie Kuršių marių kranto. Toliau Jūrų takas vingiuoja per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Maršrutas tarp Naujosios ir Senosios perkėlos iš pradžių veda mažu takeliu, o toliau – pamario promenada. Iš Senosios perkėlos, persikėlus per Kuršių marias, Jūrų takas veda į Klaipėdos centrą – Danės gatve iki Biržos tilto. Atkarpa iki kelto eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Už Pervalkos Jūrų takas pėsčiųjų keliuku kerta Kuršių neriją rytų–vakarų kryptimi, pasiekiant Baltijos jūros pakrantę. Tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Jis yra žmonių suformuotas, siekiant apsaugoti pusiasalį nuo smėlio slinkimo. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją, vesdamas Kuršių marių link. Nedidelė Jūrų tako atkarpa sutampa su Raganų kalno taku. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto. Atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Jūrų takas prasideda Nidos centre prie uosto. Toliau jis vingiuoja Kuršių marių pakrante, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į plačius vandenis iki pat Rusnės salos Kuršių marių rytiniame krante. Nidoje galima pasigrožėti Kuršių nerijai būdinga architektūra: vieno aukšto mediniais pastatais su čerpių ar nendrių stogais, mėlynais ir baltais atspalviais dažytomis langinėmis. Nuo Nidos iki Bulvikio rago (prieš ragą – apleisto oro uosto kilimo takas) Jūrų takas vingiuoja mažais miško takeliais, vedančiais aukštyn ir žemyn per pušimis apaugusias kopas, vietomis išvesdamas į skurdžia augmenija pasidengusias pakrantės pievas. Šalia tako – poilsiavietės ir paukščių stebėjimo bokšteliai. Tolesnėje atkarpoje matomos labai savitos, kerpėmis ir Kuršių nerijai būdingų rūšių augalais apaugusios, atviros pakrantės pievos. Preilos gyvenvietėje Jūrų takas eina kranto promenada. Iki Pervalkos gyvenvietės jis vingiuoja miško takais ir pėsčiųjų / dviračių taku, kol pasiekia Pervalkos centrą. Ši atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas daugiausia eina kelio pakraščiu ir vingiuoja tik mažesniais kaimo keliukais tarp Ingküla ir Aulepa kaimų, kur galėsite mėgautis kaimo kraštovaizdžiu su individualiomis sodybomis, rieduliais ir ganyklomis.

Įvairi Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpa. Pirmieji trys maršruto kilometrai eina palei buvusią Haapsalu – Rohuküla plačiojo geležinkelio liniją, pasivaikščioti Haapsalu įlanka per Pulapė ragą, kerta pakrantės miškus, kuriuose yra sveikatingumo takai, o toliau – pakrantės promenadomis ir nedidelėmis gatvelėmis aplinkui. Haapsalu miestas. Pervažiavus nedidelę pelkę už miestelio, ši tako atkarpa baigiasi nuostabiame Uuemõisa parke.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje kraštovaizdis nuolat keičiasi. Maži kaimai keičiasi dirbamais laukais, ganyklomis, individualiomis sodybomis ir kalkakmenio karjerais. Maršrutas palei pajūrį ribojamas pelkių ir privačių valdų, todėl maršrutas grįžta prie jūros tik Kiviküla ir Pusku kaimuose, kur pamatysite Väinameri jūros sąsiaurį ir daugybę salų bei Rohuküla uostą.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų Matsalu nacionaliniame parke, vedanti per žemės ūkio paskirties žemes ir pakrančių pievas, esančias netoli Matsalu įlankos, kur rudenį susirenka tūkstančiai migruojančių gervių ir žąsų. Prie Haeskos kaimo yra puikių paukščių stebėjimo aikštelių su bokšteliais (pajūrio pievos, seklios įlankos, mažos salelės, galvijų ganyklos) ir prie Puise kyšulio (pajūrio pievos su ganyklomis, seklumomis). Patys panoraminiai jūros ir salų virtinės vaizdai atsiveria Põgari-Sassi ir Puise nina apylinkėse.

Baltijos pakrantės žygių maršrutas leidžia pasivaikščioti po Kasario upės deltą, kur ji įteka į Matsalu įlanką ir kur susiformavo viena didžiausių šlapžemių Šiaurės Europoje su dideliais nendrių laukais, pakrantės pievomis, ežerais ir vandeniu iš seklios įlankos. , yra svarbi migruojančių paukščių lizdų ir sustojimo vieta. Maršrutas daugiausia veda per dirbamos žemės kraštovaizdžius ir mažus kaimelius. Kirblos apylinkėse galite pamatyti reljefo aukštį, kuris yra buvusi Baltijos ledo ežero sala su senovine pakrante šiaurėje.

Šiai dienai dabartinės Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpos pradžios ir pabaigos taškai yra Matsalu nacionaliniame parke, tačiau didžioji jo dalis yra už parko teritorijos ribų. Keliautojų dėmesį patrauks maži kaimeliai ir užmiesčio keliukai su gražiomis individualiomis sodybomis ir kaimo kraštovaizdžiai, kuriuose žolėje ganosi karvės ir avys, taip pat Lihula, pirmasis Saare-Lääne (Ösel–Wiek) vyskupijos sostas. kuris netiesiogiai minimas Henriko Livonijos kronikoje, siejant su 1211 m. įvykiais, kai Daugavgryvos (prie Rygos) vienuolyno abatas Teoderichas buvo įšventintas pirmuoju Estijos vyskupu.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas driekiasi nedideliais kaimo keliukais, kur matomi pavieniai vienkiemiai ir dirbami laukai. Privažiavę Matsalu įlanką, pamatysite pelkes: užaugusius ežerus, kurie kadaise atsiskyrė nuo jūros kaip įlankos ir pakrančių pievas, kurias suniokojo ganomi galvijai. Netoli Mõisaküla (Matsalu nacionalinio parko pradžia) ir Salevere kaimų iškyla išskirtinės kalvos, kurios daugiau nei prieš 10 000 metų buvo salos Baltijos ledo ežere.

Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas gyvatėmis driekiasi per Virtsu kaimą, po kurio 3 km eina greitkeliu, o po to pasuka 90 laipsnių į šiaurės vakarus, vingiuodamas pro vėjo jėgainių parką ir buvusį sovietinį karinį aerodromą, kurio apylinkėse žydi orchidėjos. gražiai vasaros metu. Toliau pamatysite Suur Väin sąsiaurį ir nuostabius kadagių laukus. Prieš pasiekiant Jõeoja upelį, ~ 1 km kelias eina senosios pajūrio viršutine dalimi.

Šioje atkarpoje ~ 3,7 km Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto ruožas eina palei buvusį siaurąjį Virtsu-Rapla geležinkelį. Įspūdingiausia vieta šioje atkarpoje – Puhtulų pusiasalis: tai sala, kuri šiais laikais susiliejo su žemynu. Jį dengia plačialapis miškas su įdomiomis augalų ir grybų rūšimis, milžiniškais medžiais ir atminimo vietomis svarbiems žmonėms. Iš Virtsu uosto keltai plaukia į Muhu salą, kuri yra sujungta su Saremos sala per užtvanką.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina pakrančių keliais, tačiau jūra matoma tik dviejose vietose, nes jos pakrantė nusėta seklių įlankėlių, mažų salelių, drėgnų pajūrio pievų, nendrių, lagūnų, pelkių ir nuo jūros atsiskyrusių ežerų. Varbla-Allika apylinkėse pamatysite dirbamos žemės peizažą, o Allika-Tamba atkarpa dažniausiai eina per gražius miškus. Aplenkus Paatsalu ir Illuste dvarus, Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi keliu, kertančiu pelkes Nehatu gamtos rezervate ir netoli Muriste kaimo vingiuoja keliu, kurio pašonėje yra įspūdinga uolų tvora. Prieš pasiekiant Pivarootsi dvarą, akyse atsiveria didžiulės ganyklos ir vaizdas į įlanką.

Matsi paplūdimys yra vienas iš retų smėlio paplūdimių tolesnėje tako dalyje, vedančioje į Haapsalu. Baltijos pakrantės žygių maršrutas nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą per Kulli kaimą, o kitus 5 km veda nedideliais takais, apsuptais plačių miškų ir kopų. Rudenį jų apylinkėse gausu uogų ir grybų. Aplenkus Uue-Varbla dvarą, takas pasiekia Varblos kaimą.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pamatysite tradicinį kaimo kraštovaizdį. Pamario raištis – seklios įlankos, pusiasaliai ir kyšuliai, apsupti pajūrio pievų, nendrių, seklių lagūnų, pelkių, taip pat sunkiai prieinamų salų. Einant nedideliais kaimo keliukais, rudeniškai nusėtais raudonų šermukšnių, galima pamatyti etnografiškai primenančias individualias sodybas ir fermas su karvėmis ir ožkomis. Sodybų kraštovaizdžiai keičiasi su uolų tvorų liekanomis, dirbama žeme ir kadagių miškais. Prieiga prie jūros ir poilsio zonos yra į pietus nuo Ranniku ir netoli Kastnos kaimo.

Per šią pajūrio atkarpą driekiasi pelkės, todėl jūra pasiekiama tik keliose vietose. Pradedant nuo Munalaid uosto, Baltijos pakrantės žygių maršrutas vingiuoja per Laoso kaimą ir tęsiasi kelkraščiu iki Tõstamaa. Pirmasis išėjimas į jūrą yra į pietus nuo Selistes, antrasis yra netoli Värati uosto (pakeliui į Värati atsiveria gražūs pakrantės pievų kraštovaizdžiai su galvijais), o trečiasis yra Suti kaime.

Maršrutas tinkamas paukščių stebėjimui. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda keliais ir takais, nes pajūrį dengia pajūrio pievos, nendrės, seklios ir apaugusios įlankėlės. Pravažiavus Liu uostą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas kelis kartus keičia kryptį, nes pakrantė yra raižyta ir sunkiai pasiekiama, todėl maršrutą reikia pritaikyti. Geriausios ekskursijų ir paukščių stebėjimo vietos yra netoli Kavaru kaimo, Peerni uosto apylinkėse ir netoli Munalaid uosto, kur atsiveria panoraminiai Pernu įlankos ir Kihnu sąsiaurio vaizdai su salomis (Sorgu saar, Manilaid, Kihnu) ir pakrantės pievomis. su ten ganomais galvijais.

Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas vingiuoja Pernu vakarinėje dalyje, kerta Audru upę ir pasuka link Valgeranos, kurios pietinė pusė yra apsupta tankaus miško ir balto smėlio paplūdimio, o šiaurėje rasite golfo aikštyną. kursą. Pravažiavus Valgeraną, Baltijos pakrantės žygių maršrutas driekiasi tarp polderių per šiaurinę Pernu įlankos dalį. Iš Audru polderių atsiveria įspūdingiausi Pernu įlankos vaizdai. Už Audrų nendrynų Baltijos pajūrio žygių maršrutas pasuka į pietus ir veda per pakrančių žvejų kaimelius su nedideliais uosteliais ir krantinėmis. Čia galima pamatyti žvejų kasdienybę, o jei pasiseks, paragauti ir rūkytos žuvies.

Pirmiausia Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas eina senais pakrantės keliais, apsuptais pušynų, tačiau pravažiavus Lottemaa parką pasuka jūros link ir išeina į Reiu paplūdimį. Toliau žygis tęsiasi per apaugusį paplūdimį (plačios seklumos, kai vėjas sukuria vandens nutekėjimą) ir už kiek mažiau nei 4 km reikia sukti į vidų, kirsti golfo aikštyną ir sukti Pernu kryptimi. Netoli Raeküla rajono, jis gyvatės nedideliu takeliu, sudarantis ribą tarp didelės pakrantės pelkės ir miško. Apėjus šlapžemę ~ 6 km, Pernu paplūdimyje išnyra Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Toliau kelias eina per vakarinę Pernu senamiesčio dalį, kerta Pernu ir Saugos upes ir baigiasi Vana-Pernu rajone.

Ši Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpa tinka ištvermingiems žygeiviams, mėgstantiems keliauti po negyvenamas vietas. Maršrutas nuves jus per Luitemaa gamtos rezervatą su nuostabiais spygliuočių miškais ir vidaus kopomis, padengtomis baltais šiaurės elnių kerpių kilimais. Vasarą ir rudenį čia rasite tinkamų vietų paukščiams ir gyvūnams stebėti, grybauti ir uogauti. Baltijos pakrantės žygių maršrutas vingiuoja palei vakarinį Maarjapeakse pelkės pakraštį ir nubėgęs per miškų ir proskynų mozaiką veda į Lepaküla ir Uulu kaimus.

Šis maršrutas ypač rekomenduojamas paukščių stebėtojams. Norėdami įveikti Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpą, jungiančią Kabli ir Hademeeste pietus, turėsite važiuoti senuoju Pernu–Rygos keliu, nes per pajūrį driekiasi nendrinės pievos ir lagūnos. Prieš pasiekiant Häädemeeste, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas atsišakoja nuo kelio ir vingiuoja per Jaagupi gamtos rezervatą (aplink rytinę gyvenvietės pusę), eidamas aukštų kopų gale ir nusileisdamas žemyn iki gilių duburių tarp kopų, uždengtų retas pušynas. Čia rasite gerų vietų uogauti ir grybauti.

Ikla yra Baltijos pajūrio žygių maršruto pradžia Estijoje. Atkarpoje, jungiančioje Iklą ir Treimani, maršrutas veda senuoju Pernu–Rygos keliu, nes pajūryje driekiasi pievos ir nendrės. Pravažiavus Treimani, takas pasuka link jūros, o kiti 2,8 km eina per siaurą, smėlėtą ar uolėtą ir retkarčiais tankiai apaugusį paplūdimį. Aplenkus Orajõe upelį, šalia automobilių stovėjimo aikštelės takas grįžta į paplūdimį, o po to ~ 4 km žygis iki viešbučio Lepanina. Ten turėsite grįžti į senąjį Pernu–Rygos kelią, vedantį į Kabli. Keletas gerų paukščių stebėjimo vietų yra maršrute. Pakrantės zona iki Pernu yra populiari poilsio ir maudymosi zona.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų, kuri prasideda kertant Zaķupytės upę. Iki Ķurmrags švyturio daugiausia yra smėlio paplūdimių su nedidelėmis akmenų dalimis. Toliau prasideda Vidžemės uolėtas pajūris: kyšuliai kaitaliojasi su nedidelėmis įlankomis, o pakrantėje išnyra 4 m aukščio smiltainio atodangos. Pravažiavus Meleki kyšulį ir toliau vyrauja smėlio paplūdimiai, o prieš Šventupės žiotis paplūdimys yra tankiai apaugęs ir nendrėtas, todėl jį reikia aplenkti miško taku.

Ši Vidžemės pajūrio atkarpa yra išskirtinio vaizdingo grožio, jūroje daug uolėtų kyšulių ir riedulių, besikeičiančių su mažomis smėlėtomis įlankomis, į kurias įteka vasarą išdžiūvantys upeliai ir upeliai. Retkarčiais paplūdimį visiškai dengia pilkos akmenų nugarėlės. Vietomis išryškėja nedideli nendrių lopinėliai, o prie Tūjos pamatysite pirmąsias smiltainio atodangas.

Pirmuosius kilometrus iki Žvejniekciemo galima įveikti paplūdimiu arba taku, vingiuojančiu per kopų mišką su senomis pušimis, kurių žievė atrodo kaip krokodilo oda. Čia taip pat galima pamatyti seną medinę trobelę su žvejybos tinklais ir įrankiais. Dar nepasiekus Skultės uosto, Žvejniekciemo paplūdimyje pasirodo pirmosios uolos. Apvažiavus Age upės žiotis ir uostą, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas grįžta į paplūdimį, kur jau iš tolo matosi Arnių kyšulys, o už jo atsiveria rudas Didžiojo Lauči jūros riedulio nugara. Įvairūs pakrančių kraštovaizdžiai.

Iš pradžių kelionės programa nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą po Rygos centrą, Rygos senamiestį, veda palei miesto kanalą per Kronvalds parką, per Alberta gatvę (Art Nouveau pastatai) ir toliau per Miera gatvę per Lielie kapi kapines, per Kokneses ir Ostas prospektu per Mežaparką ir tada pasiekia Jaunmīlgrāvį ir kerta Mīlgravį . Toliau vingiuoja Vecāķu prospektu iki Ziemeļblāzmos ir Senosios Dauguvos (Vecdaugavos) krantų, kuriuos nuo Vecākių skiria vos pora kilometrų. Po dviejų dienų žygio per Rygą Baltijos pakrantės žygių maršrutas vėl nuves į paplūdimį.

Maršrutas yra alternatyvus būdas, norint iš Jūrmalos patekti į Rygą, einant mišku. Už Lielupės tilto Jūrų takas vingiuoja per Priedainę, kurioje galima pasigėrėti mediniais pastatais. Toliau maršrutas eina lygiagrečiai dešiniajam Lielupės krantui, tada pasuka palei pietinę Bolderajas kopos dalį ir kerta Kleistų mišką, vingiuodamas palei Lačupės kapines. Istoriniais Pardaugavos keliais – Buļļu ir Daugavgrīvas gatvėmis per Dzegužkalną, palei Zunda kanalą ir Agenskalno įlanką veda iki Dauguvos, kur Akmens tiltu kerta Dauguvą ir sustoja Rygos Rotušės aikštėje.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja nedideliais kaimo ir miško keliukais nuo Saunago kaimo iki Vaidės kaimo, kur vėl grįžta į pajūrį. Platūs smėlio paplūdimiai driekiasi iki Kolkos kyšulio, virsdami žemais retais fortūnais; Už jų tęsiasi miškingos pajūrio kopos. Maždaug 2 km ilgio nuplautos kopos, o paskui – Dumbrkalnų kalvos. Kolkos kyšulys, Didžiosios jūros susiliejimo su Mažąja jūra vieta, yra viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų Baltijos pajūryje.

Platus smėlio paplūdimys driekiasi nuo Sīkrags kaimo iki Mazirbės paplūdimio, kurį kerta Mazirbės upelis. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda į Mazirbės kaimo centrą, kur galima pamatyti Livonijos tautos namus. Toliau nedideliais miško ir kaimo keliukais pro buvusią Mazirbės jūreivystės mokyklą, ji vingiuoja per nedidelius pakrantės Livonijos kaimelius: Košragą, Pitragą, paskui Saunagą. Livonijos pakrantė yra vienintelė vieta, kur galite sužinoti apie kitos Latvijos vietinės tautos kultūros paveldą. Šiame skyriuje nurodomieji ženklai yra ir latvių, ir lyvių kalbomis.

Pradedant nuo Miķeļtornio iki posūkio link lyno tilto per Irbės upę, prieš akis atsiveria platus paplūdimys su žemomis, retomis prietakomis. Maršrutas ~ 4,5 km eina aplink Irbės upės žiotis, kur galioja sezoninis uždarymas, siekiant apsaugoti perinčius paukščius ir kur draudžiama įvažiuoti nuo 01.04. iki 1.08. Apvažiuojant aplinkkeliu Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina per nuostabų pušyną su aukštomis kopomis, kurių šlaituose gausu grybų ir uogų. Pravažiavę Irbės upės žiotis ir iki pat Sīkrags kaimo, rasite plataus smėlio paplūdimio ruožą ir ~ 1 km iki Sīkrags pamatysite paplūdimį kertantį Ķikans upelį, žymintį Slīterės nacionalinio parko ribą. Taip pat Ķikanos žiočių teritorijoje nuo 1.04 d. iki 1.08. ~ 600 m ilgio paplūdimio ir kopų ruožas lankytojams uždarytas. Šiuo laikotarpiu žmonės gali be reikalo nedelsdami kirsti ją pačia jūros pakrante ir laikyti šunį trumpu pavadėliu.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda per Oviši gamtos rezervatą, kur tipišką pakrantės peizažą sudaro platūs smėlio paplūdimiai ir kopos. Čia natūraliai paplūdimyje esančios medžiagos – akmenukai ir smėlis – sukuria dideles natūralias mozaikas. Lūžnos kaime lankytojus domina įvairių laikotarpių kariniai objektai, tačiau prie Lūžupės žiočių reikia laikytis sezoninio uždarymo, kad būtų apsaugota lizdavietė: nuo 04.01 ten eiti draudžiama. iki 15.07. Šią vietą reikia apvažiuoti vadovaudamiesi Baltijos pajūrio žygių maršrute pažymėtomis nuorodomis. Kelionės tikslas – Miķeļbāka švyturys – matomas iš tolo.

Lipant žemyn į Staldzenės paplūdimį jau matosi poros metrų aukščio ir retkarčiais nederlingas blefas, kuris pamažu tampa vis aukštesnis ir aukštesnis (viršūnė – Kokkalns, 29 m aukštyje). 3-4 km į V nuo Staldzenės susiformavo siaura paplūdimio atkarpa su slėniu, pučiant stipriam vėjui, maudoma bangų. Pravažiavus Liepenę, nuplaunama pakrantė pamažu žemėja ir už Jaunupės iki pat Ovišių rago susiformavo platūs paplūdimiai, o plačiausia – Ovišio rago viršūnėje.

Maršrutas driekiasi per Ventspilį ir aplinkinius miškus. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja nuo pietinio molo per istorinį Ostgalą ir senamiestį, kerta Ventos upę ir tęsiasi per Parventos rajoną pėsčiųjų ir dviratininkų taku Staldzenės kryptimi, kur apvažiuoja Ventspilio uostą ir grįžta į jūros pakrantė. Verta pasiimti vieną „laisvą dieną“ ir susipažinti su įdomiausiomis miesto vietomis, taip pat apsilankyti Pajūrio muziejuje po atviru dangumi.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Netoli Sarnatės vis dar matosi Baltijos jūros uolos, kurios šiaurės kryptimi pamažu nusileidžia ir pakeičiamos išplautos foredunių užtvanka. Tarp Vendzavo kaimo ir Užavos švyturio matosi gana neįprasti Latvijai pajūrio vaizdai, primenantys smėlėtas ir uolėtas dykumas su reta augmenija: čia buvo sovietų kariuomenės šaudymo aikštelė. Šioje vietoje ir už Užavos švyturio esančiose buvusių šaudyklų teritorijose dabar stūkso pilki priedangos. Artėjant prie Užavos upės žiočių paplūdimys tampa platesnis, o kopos – žemesnės. Nuo romantiško Užavos švyturio viršaus atsiveria gražiausi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto peizažai.

Šioje Baltijos pakrantės žygių maršruto atkarpoje tęsiasi stulbinantys Baltijos jūros blefai. Prie Ošvalkų kaimo jis leidžiasi žemyn, pavirsdamas į statesnę, storais vainikais apaugusį priešaką, o priešais Sarnatės kaimą vėl atsiranda ryškūs slenksčiai. Šioje palyginti trumpoje pėsčiųjų atkarpoje galite pamatyti keletą įspūdingų peizažų.

Į šiaurės rytus nuo Pavilostos atsiveria puikūs vaizdai į pilkąsias kopas, o vos už poros kilometrų toliau matosi daugiau nei 20 km besitęsiančio vieno gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų pradžia. Įdomiausias blefų peizažas yra netoli Strante ir Ulmale kaimų bei Ryvos upės žiočių. Daug kur vasarą pajūrio nuošliaužų apatinėje dalyje žydi orchidėjos. Jūrkalnėje ir jos apylinkėse matomi „du saulėlydžiai“: pirmasis iš paplūdimio ir antrasis po kelių akimirkų nuo blefo viršūnės.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Pirmieji keturi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai karo istorijos entuziastus gali sudominti daugybės fortų ir pakrančių gynybos baterijų liekanomis, tačiau ėjimo prasme tai techniškai sudėtingiausia Kuržemės pajūrio atkarpa. Įveikęs Tvirtovės kanalą, Baltijos pajūrio žygių maršrutas trumpam vingiuoja pajūrio pieva, tada nukrenta į paplūdimį ir tęsiasi iki pat Žiemupės. Paplūdimys platus, pučiant stipresniam vėjui tarp Lenkupės ir Kārļupytės upių susiaurėja. Vietomis yra nedideli stačiakampiai, likusi ruožo dalis sudaryta iš aukštų, retkarčiais nuplaunamų prietakų. Teigiama, kad Žiemupės upės gelmėse nuskendo nemažai laivų, vienas jų turėjo net bronzines patrankas.

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.