Baltic Coastal Hiking Route - Marketing

Šioje svetainės dalyje pateikiama bendros informacijos apie pėsčiųjų maršrutą „Jūrų takas“ anglų kalba, skirtos pakrančių turizmo informacijos centrams, apgyvendinimo įstaigoms ir kitų verslų informacinėms brošiūroms bei lankstinukams. Čia rasite reklamjuosčių jūsų tinklalapiams, taip pat oficialių logotipų latvių, anglų, rusų, vokiečių ir estų kalbomis. Maloniai prašome naudoti atitinkamus logotipus atitinkamomis kalbomis.

Trumpas ir glaustas aprašymas

Jūrų takas – tai Europos ilgų atstumų pėsčiųjų maršruto E9 dalis Baltijos pakrante. Maršruto pradžia yra netoli Rusijos ir Lietuvos pasienio įsikūrusiame Nidos kaime Lietuvoje, o pabaiga – Talino uoste Estijoje. Bendras maršruto ilgis – 1 419 km, iš kurių 216 km driekiasi Lietuvoje, 581 km – Latvijoje, o 622 km – Estijoje. Pėsčiųjų maršrutu „Jūrų takas“ galima pradėti eiti bet kurioje vietoje ir keliauti bet kuria kryptimi. Takas pažymėtas abiem kryptimis, o kelionę galima pradėti ir nuo Talino. Maršrutas suskirstytas pagal trukmę dienomis ir sudėtingumo lygius, o tai leidžia išsirinkti tinkamiausią atkarpą. Pradėkite kelionę Jūrų taku kada tik panorėsite, pailsėkite, kai to reikės ir vėl keliaukite, kai tik būsite tam pasirengę!

he Baltic Coastal Hiking Trail, Southern part

English

Latviski

Eesti keeles

 

Platus ir išsamus aprašymas

Jūrų takas – tai Europos ilgų atstumų pėsčiųjų maršruto E9 dalis Baltijos pakrante. Maršruto pradžia yra netoli Rusijos ir Lietuvos pasienio įsikūrusiame Nidos kaime Lietuvoje, o pabaiga – Talino uoste Estijoje. Bendras maršruto ilgis – 1 419 km, iš kurių 216 km driekiasi Lietuvoje, 581 km – Latvijoje, o 622 km – Estijoje. Jūrų tako pėsčiųjų maršrutu galima pradėti eiti bet kurioje vietoje ir judėti bet kuria kryptimi. Takas pažymėtas abiem kryptimis, o kelionę galima pradėti ir nuo Talino.

Kaip pradėti kelionę Jūrų taku?

Jūrų tako pėsčiųjų maršrutas susideda iš 73 atskirų vienos ar dviejų dienų žygių atkarpų. Kiekviena diena laikoma atskiru, nepriklausomu maršrutu. Derinant šias atkarpas, galima įveikti kelių dienų maršrutus. Keliauti Jūrų taku galima pradėti bet kurioje fiziškai prieinamoje vietoje ir judėti bet kuria jo kryptimi, nes takas pažymėtas abiem kryptimis. Vadove rasite informacijos apie rekomenduojamą kiekvienos dienos maršruto pradžią ir pabaigą. Priklausomai nuo jūsų pomėgių ir galimybių, kai kuriuos ruožus galite įveikti viešuoju transportu, o ne pėsčiomis, arba galite susitarti su apgyvendinimo vietų savininkais dėl jūsų ir jūsų bagažo pervežimo. Tam, kad būtų lengviau orientuotis gamtoje, ant medžių, akmenų ir kitų gamtos objektų yra pritvirtinti ženklai (baltos–mėlynos–baltos spalvų), o Jūrų tako lipdukų matysite ant kelio ženklų, elektros stulpų, tiltų, parapetų kaimuose ir miestuose, taip pat nukreipiamųjų kelio ženklų. Vietose, kur Jūrų takas driekiasi palei paplūdimius ir ilgus atstumus tiesia linija, jis nėra pažymėtas. Prie Didžiosios jūros (Baltijos jūros pakrantė Kuržemėje) ir Mažosios jūros (Rygos įlankos pakrantė Kuržemėje), šalia gyvenviečių esančiose kopose stovi dideli mediniai ženklai, kuriuose pateikta informacijos apie konkrečią gyvenvietę bei nurodytas atstumas iki artimiausius kaimus į abi puses. Taip pat Jūrų take yra įrengta informacinių stendų.

Maršruto specifika

Lietuvoje Jūrų takas daugiausia driekiasi smėlingais paplūdimiais, šaligatviais ir takais. Vietomis maršrutas eina asfaltuotais keliais ir žvyrkeliais. Yra nedidelių atkarpų, kur takas vingiuoja gruntiniais keliais, mediniais takais, pajūrio pievomis ir akmeningais paplūdimiais. Latvijoje Jūrų takas daugiausia eina smėlingais, o vietomis – ir akmeningais paplūdimiais, taip pat yra trumpų pajūrio pievų ruožų. Latvijos pajūriui būdingos smėlingos kopos. Pajūrio miškuose yra gerai išmintų takų ir nedidelių keliukų. Estijoje maršrutas apie 100 kilometrų driekiasi pačia pakrante, daugiausia tarp Hapsalu ir Talino. Kitose vietose pakrantę įveikti sunkiau, nes ją sudaro daugybė kyšulių, pusiasalių, nendrėmis apžėlusių pelkių, salpų, lagūnų ir seklių įlankų, taigi likusį maždaug 500 kilometrų atstumą keliautojai eina pajūrio takais, keliais ir automobilių kelių pakraščiais. Miestuose ir apgyvendintose vietose Jūrų takas eina šaligatviais.

Jūrų takas skirtingais metų laikais

Jūrų taku galite keliauti visais keturiais metų laikais. Vasara yra turizmo sezonas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kai į pakrantės regioną atvyksta daugiau žmonių, palyginti su kitais metų laikais. Dėl to visos apgyvendinimo vietos gali būti užsakytos dar iš anksto, o didesniuose miestuose gali tekti ilgiau palaukti, kol atneš užsakytą patiekalą. Vasarą galite maudytis, braidyti po vandenį basomis, taip pat bristi per maršrute pasitaikančius upelius ir šaltinius. Vasarą gali pasitaikyti ir ilgesnių lietaus bei žemesnės oro temperatūros (apie +13 °C) laikotarpių, todėl primygtinai rekomenduojame iš anksto pasidomėti orų prognozėmis. Rudenį miškuose galima išvysti daugiau spalvų, ypač Estijoje. Lapai keičia spalvą, galima rasti grybų, uogų ir riešutų. Paukščiai migruoja į pietus. Per audras į krantą išplaunama gintaro. Šiuo laikotarpiu kai kurios apgyvendinimo ir maitinimo vietos gali būti uždarytos. Maršrutu galima eiti ir žiemą, tačiau reikia nepamiršti, kad dauguma paslaugų šiuo metų laiku neteikiamos. Jei sniegas ir šaltis išsilaiko ilgiau, kelias atkarpas, pavyzdžiui, Vidžemės jūros pakrantę, galima įveikti slidėmis. Ledo darinių galima išvysti Pakrio pusiasalyje. Jei į žygį išsiruošiate pavasarį, galėsite mėgautis bundančia gamta: atgyjančia žalia spalva, pajūryje pražydusiais kvapniais alyvų žiedais, namo grįžtančiais paukščiais. Vasarą nesunku perbristi upelius ir šaltinius, tačiau pavasarį vandens lygis gali pakilęs, tad teks ieškoti artimiausio tilto. Siūlomų apgyvendinimo ir maitinimo vietų skaičius pavasarį vis dar būna ribotas.

Naudingi patarimai

Į kelionę rekomenduojama pasiimti šiek tiek grynųjų (eurų), nes kai kur kredito kortelės nepriimamos ir bankomatų nėra. Kirsdami šalies sieną arba būdami netoliese, privalote su savimi turėti kelionės metu galiojančius asmens tapatybės dokumentus. Keliaujant akmeningais ruožais, derėtų avėti uždarą avalynę, o vietose, kuriose pakrantė yra apžėlusi augmenija, pravers vandeniui nelaidūs batai. Taip pat pravartu vilkėti vandeniui ir vėjui atsparius drabužius. Rekomenduojame su savimi turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę ir pleistrų, ypač pradedantiesiems žygeiviams. Tam, kad neliktumėte be ryšio, patartina su savimi turėti nešiojamąjį įkroviklį, nes maršrute yra keli ilgi ruožai, kuriuose nėra galimybės įkrauti elektrinių įrenginių. Kai kuriose Jūrų tako pėsčiųjų maršruto vietose gali nebūti mobiliojo ryšio. Dauguma apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų siūlo belaidį ryšį (Wi-Fi). Pakrantės skardžiai, skardžiai ir atodangos sudarytos iš nestabilių nuosėdų. Juose gali įvykti nuošliaužų ir grunto nusmukimų. Pučiant stipriam vėjui nesaugu artintis prie vietų, kur skardžius skalauja bangos – tokias vietas reikia apeiti.

Pradėkite kelionę Jūrų taku kada tik panorėsite, pailsėkite, kai to reikės ir vėl eikite, kai tik būsite tam pasirengę! Daugiau informacijos žr. www.coastalhiking.eu.

Trumpas įdomiausių faktų aprašymas.

Jūrų takas – tai Europos ilgų atstumų pėsčiųjų maršruto E9 dalis Baltijos pakrante. Maršruto pradžia yra netoli Rusijos ir Lietuvos pasienio įsikūrusiame Nidos kaime Lietuvoje, o pabaiga – Talino uoste Estijoje. Bendras maršruto ilgis – 1 419 km, iš kurių 216 km driekiasi Lietuvoje, 581 km – Latvijoje, o 622 km – Estijoje. Jūrų tako pėsčiųjų maršrutu galima pradėti eiti bet kurioje vietoje ir eiti bet kuria kryptimi. Takas pažymėtas abiem kryptimis, o kelionę galima pradėti ir nuo Talino. Maršrutas suskirstytas pagal trukmę dienomis ir sudėtingumo lygius, o tai leidžia išsirinkti tinkamiausią atkarpą.

Ilgis – 1 419 km, iš kurių 216 km driekiasi Lietuvoje, 581 km – Latvijoje, 622 km – Estijoje.

Dvi sostinės, kurių senamiesčiams suteikti UNESCO pasaulio paveldo statusas: Ryga, Talinas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas taip pat įtrauktas į UNESCO sąrašą.

Teritorija: Baltijos jūros pakrantė, Rygos ir Suomijos įlankų pakrantė.

Maršrutas: Nida (Lietuva)–Klaipėda–Palanga–Nida (Latvija)–Liepoja–Ventspilis–Kolkos kyšulys–Jūrmala–Ryga–Saulkrastai–Ainažiai–Ikla (Estija)–Pernu–Virtsu–Lihula–Hapsalu–Paldiskis–Talinas (Estija).

Aukščiausios maršruto vietos: Kuršių nerija Lietuvoje (iki 20 m aukščio), Ranameisos skardis Estijoje (Rannamõisa pank), stūksantis 35 metrų aukštyje virš jūros lygio, bei Pakrio švyturio apžvalgos aikštelė, kuri, įskaitant Pakrio skardžio, ant kurio stovi švyturys, aukštį yra maždaug 70 metrų aukštyje virš jūros lygio (taip pat Estijoje).

Visas maršrutas įveikiamas per 70–72 dienas. Patyrę žygeiviai gali jį įveikti per trumpesnį laiką.

Ką pamatyti: daugiau nei 600 gamtos, istorijos ir kultūros objektų.

Estijos salos, esančios netoli Jūrų tako: Kihnu, Sarema, Muhu, Hyjuma, Vormsis, Osmusaras, Naisaras.

Pradėkite kelionę Jūrų taku kada tik panorėsite, pailsėkite, kai to reikės ir vėl eikite, kai tik būsite tam pasirengę! Daugiau informacijos žr. www.coastalhiking.eu.

Išsamūs kiekvienos dienos maršrutų aprašymai 5 kalbomis pateikiami mūsų svetainėje – galite saugiai juos naudoti rinkodaros tikslais, pasirinkę atitinkamas maršruto dienas, aktualias jūsų regionui, žr. https://baltictrails.eu/en/coastal/itinerary

Logo files in raster and vector formats

Vector file and usage guidelines can also be found here Baltic Coastal Hiking Style Book

Coastal Hiking Trail Brandbook

Coastalhiking_brandbook_et.pdf
Coastal hiking brandbook (Estonian)
Coastalhiking_brandbook_lt.pdf
Coastal hiking brandbook (Lithuanian)
Coastalhiking_brandbook_lv.pdf
Coastal hiking brandbook (Latvian)

Draugiški žygeiviams

Hiker_Friendly_Criteria_Print_lt.pdf
Draugiški žygeiviams kriterijai lietuviškai - spausdinimo versija
Hiker_Friendly_Criteria_Print_lv.pdf
Hiker Friendly Criteria (Latvian) - print version
Hiker_Friendly_Criteria_en.pdf
Hiker Friendly Criteria (English)
Hiker_Friendly_Criteria_et.pdf
Hiker Friendly Criteria (Estonian)
Hiker_Friendly_Criteria_lt.pdf
Hikert friendly criteria (Lithuanian)
Hiker_Friendly_Criteria_lv.pdf
Hiker Friendly Criteria (Latvian)
Hiker_Friendly_Logo_et.pdf
Hiker Friendly Logo (PDF format, Estonian)
Hiker_Friendly_Logo_et.png
Hiker Friendly Logo (PNG format, Estonian)
Hiker_Friendly_Logo_lt.pdf
Hiker Friendly Logo (PDF format, Lithuanian)
Hiker_Friendly_Logo_lt.png
Hiker Friendly Logo (PNG format, Lithuanian)
Hiker_Friendly_Logo_lv.pdf
Hiker Friendly Logo (PDF format, Latvian)
Hiker_Friendly_Logo_lv.png
Hiker Friendly Logo (PNG format, Latvian)

Marking guidelines for the hiking route along the Baltic Sea coastline

CoastalHiking_Marking_Guidelines_en.pdf
Coastal Hiking route marking guidelines (English)
CoastalHiking_Marking_Guidelines_et.pdf
Coastal Hiking route marking guidelines (Estonian)
CoastalHiking_Marking_Guidelines_lt.pdf
Coastal Hiking route marking guidelines (Lithuanian)
CoastalHiking_Marking_Guidelines_lv.pdf
Coastal Hiking route marking guidelines (Latvian)