Jūrų takas – praktinė informacija keliautojui

Pakrantės gamta

  • Pakrantės reljefas dažniausiai yra lygus, o didesnė Jūrų tako dalis yra arti jūros lygio. 
  • Ryškiausios reljefo formos matomos Kuršių nerijoje, kur kopų aukštis siekia 50 m, o aukščiausia kopagūbrio viršūnė – Vecekrugo kopa – 67 m virš jūros lygio. Siekiant sustabdyti pustomą smėlį, daug kur pasodintos kalninės pušys Pinus mugo, kurios šiuo metu dengia didelę Kuršių nerijos ploto dalį. 
  • Einant Jūrų taku galima susipažinti su tokiais Europoje retais ir saugomais kopų biotopais: embrioninėmis, parabolinėmis, baltosiomis, pilkosiomis kopomis, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir mišku apaugusiomis pajūrio kopomis. 
  • Skardžius Lietuvoje galima pamatyti prie Karklės kaimo, kur jie siekia 24 m aukštį. Latvijoje skardžiai yra pajūrio atkarpoje nuo Strantės iki Ošvalkų (12–16 m aukščio) ir Staldzenės apylinkėje (iki 8 m, šiaurės kryptimi jūros kranto aukštis padidėja iki 29 m). 
  • Didžiausios kliūtys Jūrų tako maršrute yra didesnių upių – Šventosios, Papės, Liepojos ir Karuostos kanalo, Sakos, Užavos, Ventos, Irbės, Ruojos, Mėrsrago kanalo, Engurės, Lielupės ir Dauguvos – žiotys ir deltos arba uostai. Jūrų takas vingiuoja per artimiausius pėsčiųjų tiltelius ar kelių tiltus. 
  • Mažus upelius ir upokšnius nevandeningu laikotarpiu galima perbristi. Netoli daugelio mažų upelių žiočių yra pėsčiųjų tilteliai arba lieptai.
  • Baltijos jūros pakrantei nebūdingos pavojingos gamtos stichijos. Stiprios audros pasitaiko retai, paprastai jų būna rudenį arba žiemą. Audrų metu skardžius skalauja bangos ir jie gali įgriūti, todėl šiomis aplinkybėmis palei skardžius einančias atkarpas reikėtų įveikti saugiu atstumu nuo vandens. 
  • Latvijoje ir Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai. Baltijos jūros pakrantėje jie gerokai stipresni, todėl pučiant stipresniam vėjui, suplanuotą vienos ar kelių dienų žygį Jūrų taku galima eiti priešinga kryptimi – vėjui pučiant į nugarą. 
  • Jūrų take nėra potvynių ir atoslūgių, kurie apribotų ar dėl jų būtų nesaugu keliauti pačia jūros pakrante. Griaudėjant perkūnui ir žaibuojant reikia būti atsargiems ir ieškoti saugaus prieglobsčio. 
  • Jūros krantas nuolat kinta, ir kas kartą viena ir ta pati vieta gali atrodyti kitaip. Skardžius skalauja audros, keičiasi paplūdimys, smėlėto paplūdimio vietoje gali atsirasti žvirgždas ar net akmenų, kitąsyk žvirgždą ir akmenis padengia suneštas smėlis. 
  • Jūrų takas ir prie jo esantys miškai – tai nuostabi vieta gyvūnams stebėti. Čia galima pamatyti vieną iš didžiausių Europos gyvūnų – briedį. Vaikštant tyliai, pakrantės miškuose galima sutikti stirną, taurųjį elnią, lapę, zuikį, kiaunę, ūdrą, voverę, ežį. Galima pamatyti vilko ir lūšies pėdsakų.
  • Pakrantė, raistai-liūnai, pelkės, seklūs pajūrio ežerai, pajūrio pievos – tai paukščių stebėtojų rojus. Pavasario ir rudens migracijų metu puikios paukščių stebėjimo vietos yra Mėrsrago, Kolkos rago, Liepojos ir Papės ežero apylinkės, Nemuno delta ir Ventės ragas. 
  • Pajūryje pamatysite daug augalų rūšių, iš kurių lengvai atpažįstamos šios: baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, smiltyninė rugiaveidė, pajūrinė smiltlendrė, baltijinė smiltlendrūnė, pilkalapis šaukštis, paprastasis čiobrelis, aitrusis šilokas, pajūrinis pelėžirnis, tamsialapis skiautalūpis, pievinė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas. Pastarosios keturios yra saugomos augalų rūšys. 
  • Lietuvos ir Latvijos gyventojai mielai eina į pakrantės miškus ir renka gamtos gėrybes – grybus (voveraites, ūmėdes, įvairius baravykus ir kt.) ir uogas (mėlynes, bruknes, avietes), o pelkėtuose miškuose ir raistuose – avietines tekšes ir spanguoles. Laukiniai augalai naudojami gaminant vaistažolių arbatas.

Trasos danga:

  • Lietuvoje Jūrų takas daugiausia driekiasi smėlingais paplūdimiais, šaligatviais ir takais. Vietomis maršrutas eina asfaltuotais keliais ir žvyrkeliais. Yra nedidelių atkarpų, kur takas vingiuoja gruntiniais keliais, mediniais takais, pajūrio pievomis ir akmeningais paplūdimiais.
  • Latvijoje Jūrų takas daugiausia eina smėlingais, o vietomis – ir akmeningais paplūdimiais, taip pat yra trumpų pajūrio pievų ruožų. Pajūrio miškuose yra gerai išmintų takų ir nedidelių keliukų. Kai kuriose vietose smėlis gali būti minkštas, todėl eiti sunkiau.
  • Estijoje maršrutas apie 100 kilometrų driekiasi pačia pakrante, daugiausia tarp Hapsalu ir Talino. Kitose vietose pakrantę įveikti sunkiau, nes ją sudaro daugybė kyšulių, pusiasalių, nendrėmis apžėlusių pelkių, salpų, lagūnų ir seklių įlankų, taigi likusį maždaug 500 kilometrų atstumą keliautojai eina pajūrio takais, keliais ir automobilių kelių pakraščiais.
  • Miestuose ir apgyvendintose vietose Jūrų takas eina šaligatviais.

Sezonai:

Maršrutu galima eiti visais keturiais metų laikais. Kiekvienu metų laiku keliavimas turi savų privalumų, o taip pat ir trūkumų:
VASARA (birželis–rugpjūtis) Lietuvoje ir Latvijoje – turizmo sezonas, kai pakrantėje būna daugiau žmonių, nei kitais metų laikais, todėl apgyvendinimo vietos netoli jūros gali būti rezervuotos jau prieš kurį laiką. Vasarą vandens temperatūra jūroje gali siekti +18–20 °C ir daugiau, todėl galima maudytis. Tačiau, priklausomai nuo vėjo krypties, net per didžiausią vasaros kaitrą jūroje vanduo gali būti šaltas kaip ledas. Smėlėta pakrante malonu eiti basomis kojomis, perbrendant ir upelius bei upokšnius, įtekančius į jūrą. Vasarą gali pasitaikyti ilgesnių lietaus ir žemesnės oro temperatūros (~+13 °C) laikotarpių, todėl tikrai rekomenduojama iš anksto pasidomėti orų prognoze. 
RUDENĮ (rugsėjį–lapkritį) atsiranda daugiau spalvų – nusidažo medžių lapai, pakrantės miškuose yra grybų, uogų ir riešutų. Migruoja paukščiai. Stebimos audros, kurių metu iš jūros išplaunamas gintaras. Šiuo metu dalis apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų gali būti uždarytos, todėl būtina jas rezervuoti laiku.
Maršrutu galima eiti ir ŽIEMĄ (gruodį–vasarį), tačiau nedera pamiršti, kad dalis paslaugų šiuo metu neteikiama. Jei sniegas ir šaltis stabilus, kelias atkarpas, pavyzdžiui, Kuržemės Rygos įlankos pakrantę, galima įveikti slidėmis. Baltijos jūros pakrantėje stabili sniego danga būna retai – vieną du kartus per dešimt metų. Šaltą žiemą matomi įvairūs ledo dariniai, ledo sangrūdos (torosai). Rudenį ir žiemą, ypač per atodrėkį, upeliuose, kuriuos vasarą lengva perbristi, kyla vandens lygis. Tada tenka ieškoti artimiausių pėsčiųjų tiltelių arba kelių tiltų.
Leidžiantis į žygį PAVASARĮ (kovą–gegužę), galima stebėti gamtos atbudimą – žalios spalvos padaugėja, pakrantėje kvepia alyvos, sugrįžta paukščiai. Upeliuose ir upokšniuose, kuriuos vasarą galima lengvai perbristi, pavasarį tikėtinas aukštas vandens lygis, todėl tenka ieškoti artimiausio tiltelio. Pavasarį apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų pasiūla tebėra ribota. Prie jūros pavasarį paprastai šalčiau nei žemyninėje dalyje, nes jūros vandenys per žiemą atvėsę ir sušyla lėčiau.

Paslaugos ir infrastruktūra

Apgyvendinimo vietų, tarp jų – kempingų , skaičius skirtingose Jūrų tako atkarpose skiriasi. Informacija apie apgyvendinimo paslaugas yra kiekvienos atkarpos aprašyme. Jame nurodytas apgyvendinimo vietos pavadinimas, GPS koordinatės ir . Apgyvendinimo vietas rekomenduojama rezervuoti iš anksto, nes vasarą (birželį – rugpjūtį) pajūryje jos gali būti jau užimtos. O žiemą dalis nakvynės vietų gali būti uždarytos. 
Maitinimo paslaugų prieinamumas įvairiose atkarpose skiriasi. Yra atkarpų, kur tokios paslaugos neteikiamos. Nedera pamiršti, kad esama įstaigų, kurios veikia tik vasaros sezonu arba nustatytą laiką, todėl prieš jose apsilankant rekomenduojama paskambinti. 
Žemėlapyje, apgyvendinimo įstaigos pažymėtos, kempingai

 Netoli Jūrų tako yra daugiau nei 85 viešai prieinamų įrengtų nemokamų poilsiaviečių. Jose galima rasti pavėsinių, stalų, suolų, šiukšlių dėžių, laužaviečių ir tualetų (ne visada). Poilsiaviečių būna ir prie apgyvendinimo vietų, tačiau naudojimasis jomis derintinas su savininku. Atkarpų aprašymuose, kur prie poilsiaviečių yra palapinės simbolis, galima statyti palapines. Vietose, kur pažymėtas simbolis   , galima kurti laužą arba naudoti kepsninę.

Parduotuvės yra gyvenamosiose vietovėse. Nedera pamiršti, kad Jūrų take pasitaiko atkarpų, kur parduotuvių nėra, keliaujant vieną ar kelias dienas. Informacija apie tai pateikiama atkarpų aprašymuose.

Netoliese Jūrų tako ar jo apylinkėje yra viešasis transportas (dažniausiai autobusas, rečiau – traukinys), tačiau iš anksto reikia pasitikslinti kursavimo laikus.

Latvijoje:

autobusai www.autoosta.lv,

traukiniai www.pv.lv,

viešasis transportas www.1188.lv

Transporto paslaugos Rygoje: www.rigassatiksme.lv

Lietuvoje:

autobusai www.autobusubilietai.lt

traukiniai www.traukiniobilietas.lt

Transporto paslaugos Klaipėdoje: https://m.stops.lt/klaipeda

Estijoje:

Autobusai: www.peatus.ee, www.tpilet.ee

Traukiniai: www.elron.ee .

Miesto viešasis transportas pasiekiamas: Klaipėdoje, Liepojoje, Ventspilyje, Jurmaloje, Rigoje, Pärnu, Haapsalu bei Taline.

Iš Estijos keltu galite pasiekti šias salas:  Kihnu, Vormsi (www.veeteed.com), Saaremaa, Hiiumaa (www.praamid.ee),  Osmussaare (reikalingas išankstinė rezervacija: www.osmussaar.ee,  +372 5866 9980 Osmussaare Reisid).

Medicinos įstaigos ir vaistinės yra prienamos miestuose arba didesniuose miesteliuose. Susiklosčius nepaprastosioms situacijoms: 112!

Kaip keliauti Jūrų taku?

•   Jūrų takas suskirstytas į # 73 atskiras atkarpas, aprašytas kelionių vadovo lapuose.

•    Atkarpų numeracija atitinka maršruto sudarymo seką, todėl pietinės Jūrų tako dalies atkarpų eilės numeriai nuo Nidos iki Lietuvos ir Latvijos sienos yra nuo 64 iki 73, o Kuržemėje – nuo 1 iki 23. Nuo Rygos iki Latvijos ir Estijos sienos nuo 24 iki 30. Nuo Latvijos ir Estijos sienos iki Talino eina yra nuo 31 iki 60. Per Estijos salas einančias sekcijas yra nuo 61 iki 63 .

•    Kiekviena atkarpa gali būti įveikta kaip atskiras maršrutas. Kelionių vadove ir internetinėje svetainėje  nurodomas rekomenduojamas kiekvienos atkarpos pradžios ir pabaigos taškas . Priklausomai nuo oro sąlygų, atkarpomis galima įveikti kelių dienų, savaičių ar net mėnesių maršrutus.

•    Jūrų taku galima pradėti eiti nuo bet kurios vietos ir keliauti abiem kryptimis. Trasa paženklinta abiem kryptimis.

•    Priklausomai nuo poreikio ir galimybių, atskiras Jūrų tako atkarpas galima įveikti ne pėsčiomis, o pasinaudojant viešuoju transportu. Su pavieniais apgyvendinimo vietų šeimininkais iš anksto galima susitarti dėl transporto paslaugų ir daiktų pervežimo į kitą vietą. 

•    Iš svetainės www.baltictrails.eu/en/coastal/itinerary galima atskirai atsispausdinti kiekvieną Jūrų tako atkarpą ir parsisiųsti GPX failus. 

•    Gamtoje orientuotis padeda Jūrų tako ženklinimas ant medžių ar kitų objektų. Gyvenamosiose vietovėse lengviau orientuotis padeda Jūrų tako lipdukai ant kelio ženklų ir kitų objektų. Kuršių nerijos, Slyterės ir Kemerių nacionaliniuose parkuose Jūrų takas vietomis sutampa su kitais pėsčiųjų ir dviračių maršrutais, kurie taip pat paženklinti spalviniais ženklais ant medžių ir kitos infrastruktūros. Čia reikia atidžiai sekti Jūrų tako ženklinimą, naudotis GPX failais.

•    Jūrų take vietomis pastatytos informacinės lentelės, padėsiančios orientuotis vietovėje. 

•    Jūrų takas Kuršių nerijoje palei Kuršių marias veda mažais takeliais, o Baltijos jūros pusėje – daugiausiai smėlėtu paplūdimiu arba pakrantės miškų takais. Jūrų tako atšaka Rusnės saloje veda per salos polderių pylimus, nedideliais žvyro ir asfalto dangos keliais. Rytiniame Kuršių marių krante Jūrų takas vingiuoja mažais pakrantės keliais, vietomis – takais.

•    Kuržemės Baltijos jūros pakrantėje Jūrų takas veda pajūriu, smėlėtais paplūdimiais, kai kur vingiuoja nedideliais miško keliukais. Per miestus Jūrų takas veda pėsčiųjų takais, šaligatviais. Rygos įlankos krantas įvairus, todėl Jūrų takas veda tiek smėlėtais paplūdimiais, tiek vietomis akmenuota pakrante, ar (nedidelėse atkarpose) pakrantės pievomis. Artėjant prie Rygos, jis veda nedideliais miško keliukais ir šaligatviais.

•  Estijoje maršrutas apie 100 kilometrų driekiasi pačia pakrante, daugiausia tarp Hapsalu ir Talino. Kitose vietose pakrantę įveikti sunkiau, nes ją sudaro daugybė kyšulių, pusiasalių, nendrėmis apžėlusių pelkių, salpų, lagūnų ir seklių įlankų, taigi likusį maždaug 500 kilometrų atstumą keliautojai eina pajūrio takais, keliais ir automobilių kelių pakraščiais.

•  Vietose, kur Jūrų takas driekiasi palei paplūdimius ir ilguosius atstumus tiesia linija, jis nėra pažymėtas. Prie Didžiosios jūros (Baltijos jūros pakrantė Kuržemėje) ir Mažosios jūros (Rygos įlankos pakrantė Kuržemėje), netoli gyvenviečių esančiose kopose stovi dideli mediniai ženklai, kuriuose pateikta informacijos apie konkrečią gyvenvietę bei nurodytas atstumas iki artimiausių kaimų į abi puses.

Kaip keliauti Jūrų taku, jei savo automobilį palikote maršruto pradžioje?

Su apgyvendinimo vietos šeimininku galima iš anksto susitarti dėl transporto paslaugų – galbūt šeimininkas gali parvežti į pradžios tašką, o jei reikia – pasitikti arba nuvežti daiktus.

Pėstieji savo logistiką gali organizuoti patys, vieną automobilį iš anksto palikdami ties maršruto pabaiga, kitą – jo pradžioje. Baigus atkarpą, kitu automobiliu galima sugrįžti į pradžios tašką. Kur įmanoma, galima pasi­naudoti ir viešuoju transportu.

Jei einama visu Jūrų taku, iš anksto turi būti suplanuota kelionė viešuoju transportu ir vienoje šalyje, ir iš vienos šalies į kitą. Iš Rygos į Klaipėdą ir atgal autobusai kursuoja reguliariai. Iš Klaipėdos autobusu galima patogiai nuvykti iki Kuršių nerijos ir Nidos prie Lietuvos ir Rusijos sienos. Iš Klaipėdos į Kuršių neriją ir atgal kursuoja du keltai. Vienas kelia pėsčiuosius ir dviratininkus, kitas – pėsčiuosius, dviratininkus ir trans­porto priemones.

 

  

 

Kelio dangų pasiskirstymą galite rasti čia:

https://baltictrails.eu/lt/coastal/surfaces?35

Paslaugų ženklas „Draugiški žygeiviams“

Paslaugų ženklas „Draugiški žygeiviams“ / „Hiker-friendly“ suteikiamas turizmo paslaugų teikėjams Baltijos šalyse. Jis rodo, kad čia žygeiviai yra laukiami, o jų poreikiai yra suprantami ir gerbiami. Paslaugų teikėjas siūlo būtinas ir pėstiesiems reikalingas paslaugas, pavyzdžiui: informacija apie maršrutą, geriamasis vanduo, pirmosios pagalbos vaistinėlė, elektros prietaisų įkrovimas, galimybė džiovinti šlapius ir skalbti nešvarius drabužius, batus ir kt. asmeninį inventorių.

Daugiau informacijos apačioje:

Draugiški žygeiviams

Hiker_Friendly_Criteria_Print_lt.pdf
Draugiški žygeiviams kriterijai lietuviškai - spausdinimo versija
Hiker_Friendly_Criteria_Print_lv.pdf
Hiker Friendly Criteria (Latvian) - print version
Hiker_Friendly_Criteria_en.pdf
Hiker Friendly Criteria (English)
Hiker_Friendly_Criteria_et.pdf
Hiker Friendly Criteria (Estonian)
Hiker_Friendly_Criteria_lt.pdf
Hikert friendly criteria (Lithuanian)
Hiker_Friendly_Criteria_lv.pdf
Hiker Friendly Criteria (Latvian)
Hiker_Friendly_Logo_et.pdf
Hiker Friendly Logo (PDF format, Estonian)
Hiker_Friendly_Logo_et.png
Hiker Friendly Logo (PNG format, Estonian)
Hiker_Friendly_Logo_lt.pdf
Hiker Friendly Logo (PDF format, Lithuanian)
Hiker_Friendly_Logo_lt.png
Hiker Friendly Logo (PNG format, Lithuanian)
Hiker_Friendly_Logo_lv.pdf
Hiker Friendly Logo (PDF format, Latvian)
Hiker_Friendly_Logo_lv.png
Hiker Friendly Logo (PNG format, Latvian)

Naudingi patarimai

Pinigai ir asmens tapatybės dokumentai

  • Į kelionę rekomenduojama pasiimti šiek tiek grynųjų (eurų), nes kai kur kredito kortelės nepriimamos ir nėra bankomatų.
  • Kirsdami šalies sieną arba būdami pasienio, privalote su savimi turėti kelionės metu galiojančius asmens tapatybės dokumentus.

 Įranga

  • Keliaujant akmeningais ruožais, derėtų avėti uždarą avalynę, o vietose, kuriose pakrantė yra apžėlusi augmenija, pravers vandeniui nelaidūs batai. Taip pat pravartu vilkėti vandeniui ir vėjui atsparius drabužius.
  • Neabejotinai rekomenduojama su savimi turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę ir pleistrų, ypač pradedantiesiems žygeiviams.
  • Tam, kad neliktumėte be ryšio, patartina su savimi turėti nešiojamąjį įkroviklį, nes maršrute yra keli ilgi ruožai, kuriuose nėra galimybės įkrauti elektrinių įrenginių.

Palapinės ir laužai

Palapines statyti ir laužus kūrenti galima: 

  • Lietuvoje – tik specialiai tam skirtose vietose. Paplūdimiuose draudžiama statyti palapines ir kūrenti laužus.
  • Latvijoje: specialiai saugomose teritorijose (SST), pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, gamtos parkuose ir draustiniuose, palapines ir laužus leidžiama statyti tik tam skirtose viešose poilsio zonose; vietose, esančiose už SST ribų, leidžiama statyti palapines ir kūrenti laužus paplūdimiuose (teritorijoje tarp vandens pakraščio iki pirmos kopos, ties kuria prasideda sausumos augmenija), išskyrus atvejus, kai tai draudžia vietos savivaldybės įstatymai. Su šiomis taisyklėmis galite susipažinti artimiausioje gyvenvietėje.
  • Estijoje: stovyklauti ir kūrenti laužus leidžiama tik specialiai tam paruoštose ir tam skirtose vietose. Paplūdimiuose stovyklauti draudžiama.

Jei neturite malkų, teks pririnkti nukritusių, sausų šakų. Po stovyklavimo turite įsitikinti, kad ugnis visiškai užgeso.

Nešiojamą keptuvą galima naudoti tik specialiai paruoštose ir tam skirtose laužavietėse.

Laužus kūrenti draudžiami didelio gaisrų pavojaus laikotarpiais, dažniausiai – vasarą. Informacija apie gaisro pavojaus lygį Estijoje pateikiama adresu www.emhi.ee, Latvijoje – www.lvgmc.lv, Lietuvoje – www.meteo.lt/lt/misku-gaisringumo-klases-prognozes. Įsitikinkite, kad nėra draudžiama lankytis miškuose atsižvelgiant į gaisro pavojaus lygį (informacijos apie padėtį Latvijoje žiūrėkite www.vmd.gov.lv, Lietuvoje – www.vivmu.lt). Kuršių nerijoje Lietuvoje, vietose, kur leidžiama kūrenti laužus, stovi informaciniai stendai su nurodytais telefono numeriais, kuriais reikia skambinti kilus gaisrui.

Gaisro atveju Latvijoje reikia skambinti telefonu 112. Estijoje skambinkite Gelbėjimo valdybos informaciniu telefonu 1524 arba praneškite artimiausiam Valstybinio miškotvarkos centro (VMC) informacijos punktui www.rmk.ee.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, laikantis saugos taisyklių, maisto, kavos ar arbatos ruošimui leidžiama naudoti nešiojamąsias virykles „Primus“. Dujų balionų galite įsigyti toliau nurodytose parduotuvėse, esančiose šalia Jūrų tako maršruto (rekomenduojame susisiekti iš anksto):

Ryga

  • Parduotuvė „Gandrs“, Ryga, Kalnciema g. 28, +371 25445223
  • Prekybos centras „Alfa“, TP „Alfa“, Brīvības g. 372, +371 22018137

Talinas

  • Turgus „Tools“, Pärnu mnt 238, Talinas, +372 53440330
  • Parduotuvė „MatkaSport“, prekybos centras „Järve“, Pärnu mnt 234, +372 6813140

Saugumas ir mobilusis ryšys

Jeigu turėtumėte klausimų apie Jūrų tako maršrutą, kontaktinės informacijos žr. www.baltictrails.eu ir vietos svetainėse.

Kai kuriose Jūrų tako pėsčiųjų maršruto vietose gali nebūti mobiliojo ryšio.

Dauguma apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų siūlo belaidį ryšį (Wi-Fi).

Pakrantės skardžiai, skardžiai ir atodangos sudarytos iš nestabilių nuosėdų. Juose gali įvykti nuošliaužų ir grunto nusmukimų.

Pučiant stipriam vėjui nesaugu artintis prie vietų, kur skardžius skalauja bangos – tokias vietas reikia apeiti.

Šiltu oru gali praversti purškalai nuo vabzdžių (nuo uodų ir erkių). Žolėje ir krūmuose gali būti erkių.

Baltijos jūros druskinguose ir gėluosiuose vandenyse nėra nuodingų ar pavojingų augalų ir gyvūnų (įskaitant medūzas). Paprastoji angis – vienintelė Baltijos šalyse aptinkama nuodinga gyvatė. Paprastai ji nepuola, nebent iškilus grėsmei. Paprastoji angis gyvena žole ir krūmokšniais apaugusiose proskynose, taip pat miško pakraščiuose, pelkėse, retuose pušynuose, kur auga viržiai ir miško uogos. Gyvatės gali kaitintis saulėkaitoje ant takų.

Į pajūrį gali būti išplauta vadinamojo fosforo – sovietinio cheminio ginklo liekanų, kurios atrodo kaip gintaras ir yra labai pavojingos. Apie tokius radinius reikia pranešti policijai telefonu 110 arba 112.

Buvę kariniai objektai, kurie yra nepritaikyti lankytojams, gali būti nesaugūs.

Norėdami susisiekti su policija, skambinkite 112.

Meškos žmonių nepuola – norint atbaidyti meškas, reikia triukšmauti (garsiai kalbėti, dainuoti).

Aplinką tausojančios kelionės

Latvijoje specialiai saugomų draustinių ir gamtos objektų simbolis yra 

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje visiškai saugu gerti vandenį iš čiaupo. Rekomenduojame naudoti daugkartinius vandens butelius.

Būdami gamtoje elkitės tyliai, kad netrukdytumėte ten gyvenantiems gyvūnams ar kitiems keliautojams ir poilsiautojams.

Stenkitės pirkti gaminius su mažesniu pakuotės kiekiu. Nepalikite šiukšlių – paimkite jas su savimi ir išmeskite į artimiausią šiukšliadėžę.

Atkreipkite dėmesį į specialiai saugomų draustinių nuostatas dėl aplinkos apsaugos. Estijoje taip pat žiūrėkite laisvės keliauti principus adresu loodusegakoos.ee/rules-of-conduct/freedom-to-roam.

Būnant specialiai saugomose gamtos teritorijose, būtina laikytis atitinkamų elgesio taisyklių. Daugiau informacijos rasite adresu www.daba.gov.lv. Pasidomėkite patarimais, kaip ekologiškai keliauti po saugomas gamtos teritorijas.

Keliavimas su šunimi

Jeigu keliaujate su šunimi, pasirūpinkite, kad jis netrukdytų perintiems ir besiilsintiems paukščiams bei laukiniams gyvūnams, o pavasarį – kad nesužalotų ruonių jauniklių. Gali būti draudžiama atsivesti šunį į miesto paplūdimius. Specialiai saugomose gamtos teritorijose šuo turi būti vedamas prisegtas pavadėliu.

Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi savo taisykles dėl to, kur leidžiama vestis šunis – su pavadėliu ar be. Šios taisyklės laikui bėgant gali keistis, todėl rekomenduojama iš anksto pasidomėti kiekviena savivaldybe, paskambinus į vietos informacijos centrą.

  • Daugumoje miestų ir kaimų šunys turi būti vedami pridegti pavadėliu, kai išeinama už bet kokios uždaros zonos ribų. Šuns savininkas privalo užtikrinti, kad jo šuo nepadarytų žalos kitiems žmonėms, gyvūnams ar turtui.
  • Draudžiama šunis vestis į vaikų žaidimų, sporto ir pramogų aikšteles, specialiai įrengtus paplūdimius ir visur, kur toks draudimas nurodytas ženklais (išskyrus šunis vedlius).
  • Vadove nurodytose poilsio vietose šunys turi būti prisegti pavadėliu.
  • Keltuose šunys turi būti su pavadėliu ir antsnukiu.
  • Paplūdimiuose ir aplinkinėse teritorijose šuo turi būti su pavadėliu, o šeimininkas turi pasirūpinti, kad jo šuo netrikdytų paukščių lizdų, besiilsinčių paukščių ir kitų laukinių gyvūnų, įskaitant ruonius ir ruonių jauniklius paplūdimyje.
  • Prie apgyvendintų vietovių esančiuose paplūdimiuose yra specialiai tam skirtos vietos, į kurias leidžiama atsivesti gyvūnus. Į tam tikras paplūdimio zonas šunis vestis draudžiama, todėl vasarą patartina apeiti tokias vietas. Paplūdimiai, į kuriuos galima atsivesti šunį:

Nida (GPS: 55.32511, 20.99223)

Juodkrantė (GPS: 55.54094, 21.09848)

Smiltynė (GPS: 55.71176, 21.09525)

Nemirseta (GPS: 55.86966, 21.06346)

Ventspilis (GPS: 57.378839, 21.517392 iki GPS: 57.382166, 21.520697)

Liepoja (GPS: 56.509326, 20.990846 iki GPS: 56.520494, 20.9826140)

The information and GPX files are up to date for 2020-2021. When using GPX files, take into consideration that in forests, cities and populated areas, near bluffs and elsewhere, there may be a certain margin of error from the actual route of the Baltic Coastal Hiking trail.