Miško takas - Wheelchair accesible

Miško tako pradžia Latvijoje yra pačioje Rygos senamiesčio širdyje, Rotušės aikštėje. Maršrutas veda Kaļķu gatve, eina pro Laisvės paminklą, per Vērmanės sodą ir palei istorinę Tērbatas gatvę. Tada jis vingiuoja per Zemitani geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltą ir žengia į Biķerniekų ir Šmerlio miškus. Miško takas vingiuoja per Juglą, praeina Latvijos etnografinį muziejų po atviru dangumi ir eina pėsčiųjų-dviračių taku iki Baltezero.

Pro „Rāmkalni“ Miško takas klaidžioja stačiais Gaujos slėnio krantais, eina pro Gaujos kaimą ir grįžta žemyn. Tada jis kerta Lorupės upę ir tęsiasi Gaujos vingiais, aplenkdamas vieną įspūdingiausių upės atodangų Velnalos uolas, kyla į Ķeizarskats apžvalgos aikštelę ir skrieja žemyn iki Ķeizarkrēsls, nuotykių parko „Mežakaķis“ prie Kaķīškalno ir Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa.

Pravažiavus Siguldą, Miško takas Vējupīte eina iki Paradīzes piliakalnio, kur statūs laiptai leidžiasi žemyn į Gaujos upės senslėnį ir Vējupytės daubą. Jis ir toliau vingiuoja mažesniais takeliais per pievas, kerta mažas upes, kurių krantuose atsiskleidžia smiltainio atodangos. Paskutiniai šeši kilometrai šios atkarpos eina mažesniu takeliu žemyn Līgatnės gamtos takais. Artėjant prie Līgatnės Miško takas pakyla į Gaujos slėnio kalvas, o paskui vėl leidžiasi žemyn į gilią Līgatnės upės daubą, kur yra buvęs Līgatnės popieriaus fabriko kaimas.

Viena vaizdingiausių Miško tako dalių driekiasi palei istorinį Līgatnės popieriaus fabriko kaimą, kerta Spriņģi uolą, vingiuoja palei Skalupės ir Mitologinį taką, sustoja vienoje slapčiausių vietų šioje Geležinės uždangos pusėje, Sovietinis bunkeris, toliau tęsiasi palei Roči gamtos rezervatą, kerta Amatą (gražiausia ir uoliausia upės dalis) ir galiausiai patenka į Zvārtes uolą. Toliau Miško takas driekiasi aukštais Amatos slėnio krantais ir eina istoriniu Cėsių–Rygos „greitkeliu“ (dabar nedidelis kaimo/miško keliukas su senais mylių stulpais) iki Rakšų, tada kyla į Vāļukalni kalvas ir Ozolkalns, eidami palei Gaujos upė iki Cīrulšių gamtos takų. Jis sustoja prie Gaujos gatvės, tačiau keliautojai taku gali tęstis dar 2,8 km iki Cėsių, ten pernakvoti ir kitą dieną toliau eiti.

Miško takas eina mažais keliukais ir takeliais per mišką iki pat vandens turistų stovyklavietės „Lenči“, vingiuoja vis kitokiu reljefu pro Ērgeļu skardžius ir patenka į Gaujos upės senslėnį. Pravažiavus Ērgeļu skardžius, takas pasuka atgal link Cėsių, bet tada nusuka į Pieškalnyje esančią Rāmnieki pusę, kirsdamas upę. Po vandens turistinės stovyklos „Jāņarāmis“ Miško takas patenka į gražų, šviesų pušyną, eina per mišką, kol pasiekia „Caunītes“, kuri yra viena gražiausių vietų Gaujos upės pakrantėje.

Takas eina per Valmieros istorinį centrą ir žygeivių bei šiaurietiškojo žygeivių pamėgtą Atpūtos parką, po to kerta kabantį tiltą, kerta Pauku priedes pušyną ir Bailių kalną. Iš ten eina Abulų takas, vingiuojantis palei upės krantus iki Brengulių alaus daryklos, o toliau, už Pūpolio, patenka į didžiulius, negyvenamus miškų plotus. Pirmoji šios atkarpos dalis eina pro daugybę nedidelių vasarnamių kaimelių su tokiais pavadinimais kaip Enerģētiķis, Saulītes, Sprīdītis, Gaujmaļi, Pūpoli ir Gaujaslāči, kurie iš pradžių buvo įkurti sovietmečiu kaip Valmieros ir aplinkinių teritorijų gyventojų vasarnamių rajonai. . Netoli Ūdrinių Miško takas veda upių vagų labirintu ir pasuka į šiaurę, kirsdamas Gaujos tiltą, kur įrengta poilsio ir plaukiojimo stotelė. Už 1,5 km yra Strenčių centras. Dalis ruožo eina per Šiaurės Gaujos saugomo kraštovaizdžio teritoriją.

Miško tako pradžia šioje atkarpoje sutampa su Gaujos pažintiniu taku, einančiu pačiu upės krantu. Miško takas kerta A3 dviejose vietose (prieš posūkį į Sedą ir prieš Kaučią) (atsargiai!) ir toliau eina nedideliais miško keliukais, smėlio-žvyro karjeru, o toliau žvyrkeliu ties posūkiu į Olinas. Pavažiavę 3,5 km, vėl pasukite į dešinę ir nedideliais atokiais miško keliukais važiuokite link Spičų tilto, kur prie vadinamosios Zema salos (Žemos salos) atsiveria vieni gražiausių Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio vietovės įžymybių. sala). Šios atkarpos pabaigoje, kur P24 kerta Spicu tiltą, yra vieta iškylai ir stovyklavietė.

Miško takas kerta Spičų tiltą ir veda prie keturių Kokšių ežerų (apie 4 km), kuriuos jungia nedidelis upelis. Čia rasite iškylų vietą, palapinių aikšteles ir pažintinį taką keliautojams. Aplink graži gamta, o miškuose gausu valgomųjų grybų. Pravažiavę paskutinį Kokši ežerą Dibeno ežerą, po valandos ar dviejų pasieksite Cirgalių kopų masyvą, kurį kirsite šiaurės-pietų kryptimi. Tolesnė Miško tako atkarpa kerta nemažą mišku apaugusią teritoriją, o šen bei ten matosi vieniša sodyba ar mažesnis ežerėlis. Atkarpa baigiasi mažame kaimelyje, pavadintame Zaķi. Kaime neteikiamos jokios paslaugos, todėl planuodami žygį būtinai apsvarstykite būtinus susitarimus ir apgyvendinimo galimybes. Atkarpa yra Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio teritorijoje.

Beveik pusė šios atkarpos driekiasi tiesiais Peipuso ežero žemumos polderiniais keliais. Polderiai skirti apsaugoti aplinkinę žemę nuo potvynių pavasarį. Plokščios polderių pievos naudojamos žemės ūkiui ir gyvulių ganymui. Atkarpa nuo Naha iki Mehikoorma veda Räpina-Mehikoorma keliu. Nuo Mehikoorma švyturio atsiveria gražus Lämmijärv ežero vaizdas. Šis ežeras yra susiaurėjimas tarp Pskovo ir Peipuso ežerų. Rusija yra kitoje Lemmijärv ežero pusėje (1,7 km).

Etapas visiškai pateisina Miško tako pavadinimą, nes artimiausios trys dienos veda per vieną didžiausių Estijos pelkių – Emajõe-Suursoo pelkę, kurią supa dideli miškų plotai. Vienintelė gyvenvietė tarp Jõepera ir Ahja upės yra miškų apsupta Järvselja. Reljefas lygus, nes Miško takas iki šiol eina per Peipuso ežero žemumą. Tikslas yra prie Ahja upės, kuri garsėja vaizdingomis devono smiltainio atodangomis ir populiariu laivų maršrutu.

Miško takas jau trečias dienas sukasi aplink Emajõe-Suursoo (Peipsiveere gamtos rezervato dalis) pelkę. Įdomiausia pasivaikščiojimo dalis – atkarpa tarp Vanaussajos ir Varnja, kur Miško takas driekiasi mažais kaimo keliukais. Prieš Varnją jis pasiekia Peipuso (Peipsio) ežero pakrantę, ir čia tikrai galima pajusti tikrąjį ežero dydį. Atstumas nuo Varnjos iki Remniku Peipuso ežero pakrante ir aplinkine teritorija užtruks apie savaitę. Šią savaitę žygeiviai daugiau sužinos apie tradicinę Rytų Estijos kultūrą – svogūnų auginimą, žvejybą, kulinarinį paveldą, amatus ir sentikių kultūrą.

Vasaverest edasi kulgeb metsa matkarada jätkuvalt Kurtna maastikukaitsealal, tiirutab üle raba, läbib Oru töölisasunduse, keerab Voka jõe orgu ning jõuab välja Soome lahe äärde, kus keerab läände. Siin kõrgub majesteetlik Põhja-Eesti paekallas: järsk, kivine ja metsane klindiastang, mis ulatub Tallinnani ja jätkub sealt Balti klindina edasi Lääne-Eesti saarteni. Metsa matkarada lookleb paekalda serval, aeg-ajalt orgudesse laskudes. Toila-Oru pargis suundub rada läbi laia ja sügava Pühajõe oru ning saabub lõpuks Toilasse, populaarsesse rannakuurorti.

Üks metsa matkaraja kõige omapärasemaid lõike Põhja-Eestis. Hea ilmaga saab matkata Põhja-Eesti paekalda all oleval rannikumadalikul, seejärel ronib rada Valaste ja Saka külades klindipealsele, kust avanevad imelised vaated Soome lahele. Saka-Ontika-Toila lõigus ulatub paekalda kõrgus 55 meetrini. Kui ilm on selge, näeb pangapealselt 50 km kaugusel asuvaid Suurt ja Väikest Tütarsaart, mis kuuluvad Venemaale.

Pärast Vainupead jõuab Metsa matkarada Lahemaale, Eesti vanimasse rahvusparki. Järgmised viis ja pool päeva kulgebki matkarada piki Lahemaa sopilist rannikut ja tutvustab matkajale siinse kandi olulisemaid kultuuri- ja loodusväärtusi. Järgi rahvuspargi reegleid ja käitu vastutustundlikult! Tänasel teekonnal viib metsa matkarada läbi ilusate ja vaiksete rannametsade, kus sügiseti kasvab rikkalikult seeni. Rada jõuab Altjale, maalilisse kalurikülla ning sealt edasi RMK Oandu külastuskeskusesse, kus matkajad saavad tutvuda metsa elupaigatüüpide ning traditsiooniliste metsamajandusviisidega.

Järgmise 9 km ulatuses Oandu ja Võsu vahel langeb metsa matkarada kokku RMK matkarajaga, seega jälgi hoolega rajatähistust. Rada kulgeb ilusal, metsaga kaetud sisemaaluidete alal. Tee ääres võib näha sisselõigetega mände: jälgi kunagistest vaigutamistöödest. Männivaiku saadi sel viisil Balti riikides kuni 1960.‒1970. aastateni. Puude küljes on rohkelt samblikke, mis näitab, et õhk on puhas. Suvel ja sügisel on tee ääres rohkesti mustikaid ja seeni. Pärast Võsu kulgeb metsa matkarada piki ilusat metsast rannapromenaadi Käsmuni. Siin tasub kõndida üks lisakilomeeter Vana-Jüri kivide ja Käsmu poolsaare tipus asuvate ajalooliste paikade juurde.

Sel lõigul kulgeb metsa matkarada üle Juminda poolsaare. Peale Loksat möödub rada 7 km kaugusel nõukogudeaegsest Hara allveelaevabaasist. Selle külastamiseks tuleb teha kahekilomeetrine kõrvalepõige ja osta pilet. Seejärel viib metsa matkarada läbi ilusa metsase ja soise ala. Poolsaare lääneosas kasvab liivaluidetel kõrge ja tihe mets. Teekond jätkub Pedaspealt Tsitre suunas ja möödub vahetult enne Tsitret Põhja-Eesti paekalda klindiastangul olevast Muuksi linnamäest. Lõpp-punkt ‒ Tsitre telkimisala ‒ asub merest 200 m kaugusel.

Tsitre kaime dar vikingų laikais buvo įkurtas uostas. Pirmieji 4 km Miško tako šioje atkarpoje eina per Lahemaa nacionalinio parko teritoriją. Tarp Muuksi ir Soorinna kaimų kelias kerta ovalią plokščiakalnį, šiaurės Estijos klinto aukštį, padengtą vaizdingais kadagių laukais. Šiaurės kaime takas eina pro pakrantės pelkę ir išeina prie jūros už Salmistu uosto. Iš čia atkreipkite dėmesį į 1,3 km nutolusią Pedassaar salą šiaurės rytuose ir Umblu bei Rohusi salas šiaurės vakaruose. Valklos paplūdimyje žygeivių laukia gražus paplūdimio restoranas. Haapse paplūdimyje galima maudytis, jūra greitai gilėja.

Miško takas eina per tankiausiai miškais apaugusį Viimsi pusiasalio rajoną, kuriame įsteigtos kelios gamtos apsaugos zonos. Jis kerta buvusią sovietmečio karinę teritoriją Rohuneeme. Šią dieną Miško takas eina pėsčiųjų šaligatviais ir daugybe kelių, einančių per pusiasalį. Jis pasuka į pietus ties Püünsi kaimu, kur tolumoje per įlanką matosi bokštai, dangoraižiai ir Talino uostas su keltais.

Miško takas eina pro Talino įlanką, o puikūs miesto bokštų, uosto ir dangoraižių vaizdai atsiveria jau Püünsi mieste. Miško takas prieš Piritą virsta nuostabiu pušynu, paskui 2 km eina smėlėtu paplūdimiu. Už Piritos iki pat Talino uosto, Miško takas veda nuostabia miesto pakrantės promenada, iš kurios atsiveria vaizdas į svarbiausias miesto kultūrines ir istorines vietas, atsiveria nuostabūs jūros ir uosto vaizdai. Galutinis Miško tako tikslas yra Talino uoste, šalia senamiesčio. Dar vieną ar dvi dienas galite praleisti aplankydami įvairias turistines Talino vietas.

Atkartodamas Nemuno kilpas, Miško takas suformuoja daugiau kaip 20 km ilgio vingį Nemuno kilpų regioniniame parke, vingiuodamas per gražiausius gamtos kampelius ir mažus kaimelius su šioms vietovėms būdingais įvairiomis spalvomis nudažytais mediniais pastatais. Didesnis miško masyvas yra tik tarp Siponių ir Puzonių kaimų, per kuriuos maršrutas veda nedideliais miško keliukais. Kirtus Vilnius–Marijampolė kelią (A16), Miško takas pasiekia kitą Nemuno vingį, kuriame įsikūręs balneologinis Birštono kurortas. B. Sruogos gatve jis nuveda iki Birštono turizmo informacijos centro.

Pirmuosius 3,5 km Miško takas veda per gražius spygliuočių miškus. Iki Šaltojo karo muziejaus jis eina Plokštinės pažintiniu taku, o 5 km nuo muziejaus – Plokštinės pėsčiųjų ir dviračių taku. Prie kelio Nr. 3202 (Malūno gatvė) maršrutas pasuka kairėn į pietryčius ir iškart už 0,3 km dešinėn į pietus-pietvakarius. Po maždaug 0,5 km pasiekia Ilgio ežero gatvę. Toliau net 5,5 km maršrutas suka platų ratą aplink Ilgio ir Beržoro ežerus, kol pasiekia Beržoro kaimą. Toliau paėjėjus 2 km Plungės gatve, Miško takas atveda į Platelių centrą ir apsuka dar vieną ratą Ežero gatve iki Šeirės pažintinio tako, atskleisdamas vaizdingą kraštovaizdį. Toliau Ežero, Naująja ir Žemaičių Kalvarijos gatvėmis grįžta į miesto centrą.

Miško takas 6 km eina kelio Plateliai-Salantai (Nr. 2302) pakraščiu. Šioje atkarpoje maršrutas leidžiasi Žemaičių aukštumos vakarine dalimi. Keliaujant link Pajūrio žemumos atsiveria graži kraštovaizdžio panorama. Gintališkės kaimo centre Miško takas veda kairėn į pietvakarius ir 2,4 km vingiuoja keliu Nr. 3216, po to suka dešinėn į vakarus, kur kerta didžiausią miško masyvą šioje atkarpoje. Sovietmečiu čia buvo raketų bazė, tai rodo betoninėmis plokštėmis klotas kelias. Toliau maršrutas eina Plungės–Salantų keliu (Nr. 169) ir už 1,4 km nuveda kairėn. Iki pat Salantų jis vingiuoja nedideliu keliuku, o miestelio centrą pasiekia Žemaitės ir M. Valančiaus gatvėmis. Maršruto pradžia – Žemaitijos nacionaliniame parke, o pabaiga – Salantų regioniniame parke.

Nuo Salantų miestelio Miško takas eina M. Valančiaus, Padvaralio ir Ilgąja gatvėmis. Likus 100 m iki kelio Nr. 169 jis veda kairėn į kaimo keliuką, už 3,5 km pasiekia Erlos gatvę ir pasuka kairėn į vakarus. Už 0,4 km eina dešinėn į šiaurę ir atveda į Šatraminių kaimą, kur suka dešinėn į pietvakarius, už 2,9 km kerta Salantų–Skuodo kelią (Nr. 169) ir Šaukliuose veda kairėn į šiaurę. Už 3,8 km pasiekia šios atkarpos galutinį tikslą – Mosėdį. Didžioji atkarpos dalis, išskyrus Šatraminių apylinkes, eina Salantų regioninio parko teritorija.

Lietuvos ir Latvijos valstybinė siena eina Apšės upės vaga, kurią kelio Skuodas–Priekulė (P114) tiltu kerta Miško tako maršrutas. Jis iš pradžių vingiuoja kelio pakraščiu, o po 1,7 km pasuka žvyrkeliu Kalėtų kryptimi. Uozuolų kaimo apylinkėse atsiveria vaizdas į gražias ir plačias Kuršo aukštumos vakarinės dalies banguojančias Vartajos lygumas. Uozuolų kaime 0,5 km maršrutas eina keliu V1217, po to pasuka į dešinę ir po 2 km pasiekia kelią Barta–Kalėtai–Gramzda (V1218), kas atveda į Gramzdą.

Gramzdast lahkudes tiirutab Metsa matkarada mööda väikseid teeradu liiva- ja kruusakarjääride vahel ning seejärel suundub põldudevahelist sirget teed pidi kirde suunas. Lejasbunči talu juurest keerab rada Mazgramzda poole, läbides oma teekonnal sügava ja hämara Ruņupe oru. Pärast Mazgramzdat kulgeb Metsa matkarada Gramzda–Priekule teel (P114), kus avanevad maalilised vaated Rietumkursa kõrgustiku Vārtāja lainjale tasandikule. Rada pöörab teisele poole teed, viib mööda kunagist lennuvälja edasi Priekule–Purmsāti–Kalēti teeni (V1211), ületab selle ning teeb siis väikse looke väikses metsatukas. Virga jõe käänulisi kaldaid järgides läbib matkarada Priekules Priediensi nimelise metsapargi, kus juba paistab päevateekonna lõpp-punkt.

Mööda Atmoda ja Jelgava tänavaid suundub Metsa matkarada Aizpute linnast välja, keerab pärast Laža veehoidlat paremale ja jõuab suure kaarega Kazdanga mõisaparki. Nüüd muutub matkarada väikseks teerajaks, mis kulgeb piki Dzirnavu järve kallast läbi mõisapargi, ümber mõisahoonete ja Zēnu tiigi, kuni jõuab Kazdanga–Cildi teele (V1200), kust keerab 0,7 km pärast Snēpele–Kazdanga teele (V1296). Kuni Zemturi puhkemajani tõuseb Metsa matkarada järk-järgult mööda Bandava mägesid kõrgemale, avades kauneid vaateid ümbritsevale Rietumkursa kõrgustikule. Küngaste kõrgused ulatuvad maksimaalselt 81 meetrini ü.m.p. Zemturi puhkemajast edasi suundudes kulgeb Metsa matkarada 12 km pikkuselt läbi hõredalt asustatud metsamassiivi, kuni jõuab viimaseks kolmeks kilomeetriks tagasi avamaastikule, kus valdavad põllud ja väiketalud. Teekonna lõpp-punkt asub Snēpele külas.

Snēpele peatänavalt suundub Metsa matkarada teele nr V1294 ja 300 meetri pärast, Ķepšu järve kohal, keerab rada paremale, väiksele külateele. Tee viib Slipiņciemsi ning ületab seejärel tammi kaudu Sprincupe jõe. Siis võtab rada suuna Pelči poole. Pelči küla lähedal lookleb Metsa matkarada Pelči tammitiikide kallastel, viib Kuldīga–Pelči teele (V1293) ja sealt edasi Kuldīga aianduspiirkondadesse, mis kannavad nimesid “Kurzemīte” ja “Rumba”, kuni jõuab Venta jõe kallastele ja Kuldīga ringteele. Järgmised 2,4 km, kuni vana kivisillani, mööduvad ilusal Venta jõe äärsel kallasrajal, kus väiksed puust sillakesed ja purded viivad üle ojade ja niiskemate kohtade.

Pärast pikka kivisilda, mis viib matkaja üle Venta jõe, kulgeb Metsa matkarada lühikest aega Venta jõe paremkaldal, mida liigestavad jäärakud, keerab seejärel Krasta tänavale ja Vetklīnika–Paleja teele, ning viib läbi Kalnmuiža metsa, Riežupe ja suure Renda metsa edasi Mazrenda küla poole. Maastik on siin tasane, sest tegemist on Kursa madalikul asuva Pieventa tasandikuga. Mazrendas kulgeb Metsa matkarada üle liiva-kruusakarjääri ning jõuab Kuldīga tänavat kaudu Renda külla. Selle päeva teekond kulgeb esiti Venta jõe oru looduskaitsealal ja hiljem Riežupe looduspargi territooriumil.

Metsa matkarada suundub Abava vasakkaldal kulgeva Kr. Barona tänava kaudu Sabilest välja. Väike rajake viib üle Abava ürgoru niitude ja läbi metsatukkade, kuni jõuab Rootsi Kaabu nimelise mäeni. Seejärel viib rada mööda väikest külateed Plosti–Pūcese teele (V1471), ületab Amula jõe ja naaseb Kalnmuižas Abava orgu, kust jõuab 6 km pärast Aizdzire mõisaparki. Nüüd keerab rada põhja suunas ja ületab kilomeetri pärast Abava jõe. Siin on Abava ürgorg oma täies ilus. Oru sügavus on ligi 40 meetrit. Pärast Kalamehe silda tõuseb Metsa matkarada Abava ürgoru põhjanõlvale, kus on arvukalt viinapuuistandusi. Läbi metsa loogeldes ristub matkarada Kandava–Renda teega (P130) ning saabub lõpuks piki Sabile tänavat Kandava linna. Teekond armsas väikelinnas kulgeb mööda Lauku, Ozola, Zīļu, Sabile ja Pilsi tänavaid, kuni jõuab sihtpunkti, Kandava ordulinnuse varemeteni. Kogu selle päeva teekond kulgeb Abava jõe ürgoru maastikukaitsealal.

Piki Jelgava tänavat suundudes ületab Metsa matkarada vana kivisilla kaudu Abava jõe, kulgeb mõnda aega Daigonese tänaval, kust järgmised 5 km Daigone poole mööduvad kruusateel. Seejärel laskub matkarada mööda Dziļkalnsi–Pūre teed (V1464) Abava ürgorgu. Ületanud taas kord Abava jõe, keerab Metsa matkarada paremale ning siirdub mööda väikest teerada Pūre poole. Rada teeb kaare ümber Pūre mõisa ning kulgeb järgmised 5 km Galciemsi Zemeņu tänaval ja Pūre–Jaunsāti teel (C004). Piirkonna karjääridest kaevandatakse liiva ja kruusa. Galciemsis pöörab Metsa matkarada vasakule väiksele kruusateele (C003), mis 3,5 km pärast jõuab Jaunmoku–Jaunsāti teele (V1444). Veel 3 km hiljem ristub Metsa matkarada Riia–Ventspilsi maanteega ning saabub piki alleesid Jaunmoka lossi juurde. Jaunsāti poolt lossile lähenedes avanevad Metsa matkarajalt avarad vaated Spārnene ümbrusele, kus Austrumkursa lainjad tasandikud vahelduvad Vanema küngastikuga.

Jaunmuokų pilies apylinkės džiugina Rytų Kuršo aukštumos Vanemos kalvyno kraštovaizdžiu. Miško takas vingiuoja žemyn iki Berų vandens malūno. Toliau maršrutas veda apie 3 km iki pat Vecmuokų ir 50 m už jo, atskleisdamas gražų kraštovaizdį ir platų Sluocenės slėnį pietuose. Už Vecmuokų dvaro alėjos maršrutas kerta Tukumo–Lazdos kelią (V1442), praeina pro keletą viensėdžių ir tiesiu miško keliu veda pietryčių kryptimi palei Seklio ežerą, prie kurio galima prieiti mažais takeliais. Sveikuolių kaimeliu maršrutas eina miško takais ir ties Uozuolinių kapinėmis pasiekia Tukumo–Kesterciemo–Kolkos kelią (P131), kur prasideda Tukumo miestas. Raudas, Kurzemes Meža ir Melnezera gatvėmis maršrutas atveda prie Saulės kalno.

Kirtus vietovę su keliomis sodybomis, Miško takas vingiuoja gražiais spygliuočių miškais ir dar 6,5 km Čaukciemu, kol pasuka į Žaliąją kopą. Toliau eina Antinciemo–Smardės kelkraščiu. Vietovė  lygi, nes maršrutas eina Pajūrio žemumos Engurės lyguma. Nuo Žaliosios kopos atsiveria platūs Žaliosios ir Raganų pelkių vaizdai. Nedidelis miško keliukas vingiuoja kopos apatine dalimi ir dviejose vietose pelkę kerta mediniais takeliais. Kemeriuose maršrutas eina Partizānu, Robežu, A. Upīša, Katedrāles ir E. Dārziņa gatvėmis, pro parko lankytojų centrą „Meža māja“ ir Veršupytę, į kurią įteka sieringų šaltinių vandenys. Kirtus Tūristu gatvę, maršrutas eina Dūņu keliu iki Sluokos ežero. Toliau Miško takas prieina Veršupytės raistą – vieną puikiausių šlapių miškų buveinių visoje Kuržemėje. Prie Melnezero ežero maršrutas pasuka senojo Kemerių kelio link ir po 2 km pasiekia Bigaunciemą. Už Talsų plento (P128) Miško tako maršrutas prieina Rygos įlanką ir susijungia su Jūros tako maršrutu (E9). Miško takas visą atkarpą eina per Kemerių nacionalinį parką (KNP).

Nuo Bigauņciemo aiškiai matosi visas Jūrmalos krantas. Šios dienos atkarpos pirma dalis driekiasi Kemerių nacionaliniu parku. Nuo Jaunkemerių iki pat Dubultų einama plačiausiu Rygos įlankos smėlio paplūdimiu, per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Verta prisiminti, kad gražiomis ir šiltomis vasaros dienomis būna daug paplūdimio lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Maršrutas yra alternatyvus būdas, norint iš Jūrmalos patekti į Rygą, einant mišku. Už Lielupės tilto Jūrų takas vingiuoja per Priedainę, kurioje galima pasigėrėti mediniais pastatais. Toliau maršrutas eina lygiagrečiai dešiniajam Lielupės krantui, tada pasuka palei pietinę Bolderajas kopos dalį ir kerta Kleistų mišką, vingiuodamas palei Lačupės kapines. Istoriniais Pardaugavos keliais – Buļļu ir Daugavgrīvas gatvėmis per Dzegužkalną, palei Zunda kanalą ir Agenskalno įlanką veda iki Dauguvos, kur Akmens tiltu kerta Dauguvą ir sustoja Rygos Rotušės aikštėje.