Jūrų takas - Wheelchair accesible

Visoje atkarpoje palei paplūdimį driekiasi Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Papės apylinkėse paplūdimio pakrantę supa gražūs prieštakai, o toliau nuo kaimo virsta beveik 10 km nuplautu krantu, skersai tyvuliuojančių nulūžusių pušų. Prie Jūrmalciemo vėl atsiranda švelniai pasvirusios kopos. Pravažiavus Jūrmalciemą tęsiasi platūs uždumblėję paplūdimiai, tačiau priartėjus prie Bernati kyšulio prieš akis iškyla stulbinantis pušynu apaugęs ir retkarčiais nuplaunamas staigus.

Visoje atkarpoje palei paplūdimį driekiasi Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Papės apylinkėse paplūdimio pakrantę supa gražūs prieštakai, o toliau nuo kaimo virsta beveik 10 km nuplautu krantu, skersai tyvuliuojančių nulūžusių pušų. Prie Jūrmalciemo vėl atsiranda švelniai pasvirusios kopos. Pravažiavus Jūrmalciemą tęsiasi platūs uždumblėję paplūdimiai, tačiau priartėjus prie Bernati kyšulio prieš akis iškyla stulbinantis pušynu apaugęs ir retkarčiais nuplaunamas staigus.

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Cilvēku maz apmeklēta pludmale, kur var lasīt dzintarus un akmentiņus ar fosilijām, dzirdēt dziedošās smiltis zem kājām. Ziemupes apkaimē parādās jūras noskaloti stāvkrasti, bet tālāk līdz Akmensragam un Pāvilostai – skaistas, vietām noskalotas priekškāpas, kas noaugušas ar smiltāju kāpukviešiem un kāpuniedrēm. Vietām redzamas pelēkās kāpas. Akmeņraga bāka būs labs atpūtas punkts. Pāvilosta ar savu mazpilsētas šarmu, ostas un kūpinātu zivju smaržu liks atgriezties no neskartās dabas civilizācijā.

Ziemeļaustrumos no Pāvilostas ir apskatāmas izcilas pelēko kāpu ainavas, bet jau dažus kilometrus tālāk sākas viens no skaistākajiem Jūrtakas posmiem ar izciliem stāvkrastiem vairāk nekā 20 km garumā. Interesantākās stāvkrastu ainavas ir redzamas pie Strantes, Ulmales un Rīvas ietekas. Daudzviet krasta nobrukumu lejasdaļā vasarā zied orhidejas. Jūrkalnē un tās apkaimē var vērot „divus saulrietus”, - pirmo no pludmales, bet otru – īsu mirkli vēlāk - no stāvkrasta augšas.

Sārnates apkaimē vēl ir redzams Baltijas jūras stāvkrasts, kas ziemeļu virzienā pamazām kļūst zemāks, un to nomaina noskalots priekškāpu valnis. Starp Vendzavām un Užavas bāku gar jūras krastu ir novērojami Latvijai neparasti skati, kas atgādina smilšaini – akmeņainus tuksnešus ar nabadzīgu veģetāciju – bijušās Padomju armijas poligons. Šeit un arī aiz Užavas bākas bijušo poligonu teritorijās mūsdienās ir redzamas pelēkās kāpas. Tuvojoties Užavas ietekai, liedags kļūst aizvien plašāks un kāpu vaļņi – zemāki. No romantiskās Užavas bākas paveras skaistākais Jūrtakas skats.

Šajā posmā Jūrtakas pirmie 6 km ir vientuļš krasta posms ar plašu liedagu un zemām priekškāpām, kuru muguras sedz sudrabotie smiltāju kāpukviešu un kāpuniedru ceri. Aiz Medoles strauta ietekas paceļas iespaidīgs stāvkrasts (~ 19 m) ar šauru, akmeņainu liedagu. Stāvkrasts ātri sarūk un no jauna paceļas divus kilometrus tālāk. Starp stāvkrastiem atrodas bijušais padomju armijas poligons. Pēdējie pieci Jūrtakas kilometri līdz Dienvidu molam Ventspilī ved pa plašu smilšainu liedagu, ko no sauszemes puses norobežo pelēko kāpu biotopi.

Šajā posmā Jūrtakas pirmie 6 km ir vientuļš krasta posms ar plašu liedagu un zemām priekškāpām, kuru muguras sedz sudrabotie smiltāju kāpukviešu un kāpuniedru ceri. Aiz Medoles strauta ietekas paceļas iespaidīgs stāvkrasts (~ 19 m) ar šauru, akmeņainu liedagu. Stāvkrasts ātri sarūk un no jauna paceļas divus kilometrus tālāk. Starp stāvkrastiem atrodas bijušais padomju armijas poligons. Pēdējie pieci Jūrtakas kilometri līdz Dienvidu molam Ventspilī ved pa plašu smilšainu liedagu, ko no sauszemes puses norobežo pelēko kāpu biotopi.

Maršruts ved cauri Ventspilij un tās apkārtnes mežiem. Jūrtaka no Dienvidu mola izlīkumo cauri vēsturiskajam Ostgalam un Vecpilsētai, šķērso Ventu un tālāk cauri Pārventai pa gājēju – veloceliņu turpinās Staldzenes virzienā, kur, apmetusi loku ap Ventspils ostu, atkal atgriežas jūras krastā. Ir vērts paņemt vienu "brīvdienu" un iepazīt pilsētas interesantākās vietas, kā arī apmeklēt Piejūras brīvdabas muzeju.

Jūrtakas posms, kas piemērots ikviena vecuma un sagatavotības gājējam. No Saunaga pa maziem lauku un meža ceļiem Jūrtaka izlokas līdz Vaidei, kur tā atkal atgriežas jūras krastā. Līdz Kolkasragam aizstiepjas plaši, smilšaini liedagi, kas pāriet zemās, skrajās priekškāpās, aiz kurām atkal seko mežainas jūrmalas kāpas, bet ~ 2 km garumā – noskalotas kāpas, aiz kurām paceļas Dumbrkalni. Ir veikti ~ 250 km un sasniegts Kolkasrags – robežšķirtne starp Dižjūru un Mazjūru – Rīgas jūras līci. Kolkasrags ir viena no Baltijas piekrastes populārākajām putnu vērošanas vietām.

Lībiešu valodā Saunags senais nosaukums Sǟnag, Vaide / Vaid un Kolka / Kūolka.

Pagriežoties no Kolkasraga uz līča pusi, manāma atšķirība starp Dižjūru un Mazjūru. Jūrtakas pirmie 10 km ved pa Slīteres nacionālā parka piekrasti: sākumā gar jūrā ieskalotajām priedēm, gar kādreizējām zvejas kolhoza ēkām, kuģu piestātni un Ēvažu stāvkrastu, kura apkaimē ir neparasti šaurs, smilšains liedags ar tam pāri līkstošiem melnalkšņiem. Arī tālākajā posmā līdz Ģipkai raksturīgs šaurs, smilšains liedags ar bagātīgo avoksnāju veidotām lāmām un nelielu, vasarā – seklu upīšu ietekām. Slīteres krasts kādreiz bija divkārt slēgta teritorija – te bija pierobežas režīma zona un dabas rezervāts.

Lībiešu valodā Kolka senais nosaukums Kūolka, Melnsils / Mustānum un Ģipka / Gipk.

No Ģipkas līdz Rojai stiepjas smilšaina, ne pārāk plata pludmale ar skaistām kāpām un piekrastes priežu mežiem, bet pirms Rojas – tā ir aizaugusi ar niedrēm. Savukārt, posms starp Roju un Kaltenes baznīcu ir savdabīgākais visā Latvijas piekrastē, kur jūras krasts ir izrobots ar maziem zemesragiem un līcīšiem ar ļoti šauru pludmali, kuru viscaur klāj dažādu izmēru laukakmeņu krāvumi, virs kuriem līkst melnalkšņu zaļā lapotne. Dažviet krastā slejas izskaloto koku plašās sakņu rozetes. Vietām gar pašu krastu iet zemes ceļš, gar kuru rindojas daudzas bijušās zvejnieku sētas. Maršruts piemērots aktīviem un izveicīgiem gājējiem!

Lībiešu valodā Ģipka senais nosaukums Gipk.

Von Ģipka bis Roja erstreckt sich ein sandiger, nicht besonders breiter Strand mit bezaubernden Dünen und Strandkieferwäldern. Kurz vor Roja ist der Strand dicht mit Sandrohr bewachsen. Der Streckenabschnitt zwischen Roja und der Kirche in Kaltene ist der einzigartigste Strand Lettlands. Dort ist die Meeresküste mit einem sehr schmalen Strand von kleinen Küstenvorsprüngen und Golfen ausgekerbt. Am Strand sind Felsbrocken unterschiedlicher Größe zu beobachten, die sich unter dem grünen Laubwerk von Schwarzerlen verbergen. An einigen Stellen ragen weit ausgebreitete Wurzelrosette von Bäumen empor, die an den Strand angespült wurden. Streckenweise verläuft entlang der Küste ein Weg, an dem sich viele ehemalige Fischerhäuser aneinanderreihen.

In biologischer, kulturhistorischer und landschaftlicher Hinsicht ein sehr vielfältiger Küstenanschnitt des Baltischen Küstenwanderweges. In der Nähe von Kaltene ist die Meeresküste von winzigen Golfen mit steinigen Stränden bunt gemustert. Weiter erstreckt sich der mit Steinen bedeckte Strand nur ein paar Meter breit. Streckenweise ist er mit Lehmschichten, Rohrfeldern bedeckt, an einigen Stellen – mit angespülten Wasserpflanzen. Auf der Strecke von Valgalciems bis Mērsrags kommen wieder sandige Strände mit Sandbänken zum Vorschein. Hinter Mērsrags verläuft der Routenabschnitt über einen Weg, der an der lutheranischen Kirche in Richtung Meer abbiegt und bis zum Zentrum von Mērsrags einer Strandwiese entlang führt.

Vom Dorfzentrum bis zum Strand führt ein von Kiefern umschlossener Waldweg. Weiter windet sich der Baltische Küstenwanderweg zwischen einem von Sandrohr und anderen Pflanzen reichlich bewachsenen und steinigen Strand auf einer Seite und einer bewaldeten Düne auf der anderen Seite. Stellenweise ist der Strand mit kleinen, runden Kieselsteinen bedeckt, andernorts sind Graudünen mit üppiger Vegetation zu sehen. In der Umgebung von Bērzciems erstrecken sich Strandwiesen mit Sandbarren weit ins Meer. Sie sind ein guten Platz, um Vögel zu beobachten. Bis zum Dorf Abragciems setzt sich die bewachsene Meeresküste fort, die dann bis Engure durch einen Strand abgelöst wird.

Der Baltische Küstenwanderweg schlängelt sich zuerst durch das Dorf Engure, dann zwischen einem ziemlich schmalen Strand und bezaubernden, waldigen Dünen und führt bis zur Düne des Dorfes Plieņciems. Hinter der Düne wird der sandige Strand immer breiter und offenbart einen Blick auf breite Sandbänke. In Richtung Festland ragen hier bewachsene Steilküsten mit einem Treppenweg und gut ausgestatteten Stegen bis zur Landstraße Kolka – Tukums empor. Allerdings muss man damit rechnen, dass es hier an warmen Sommertagen viele Urlauber gibt. Das abschließende Drittel dieses Wegabschnitts liegt im Nationalpark Ķemeri.

Der Baltische Küstenwanderweg schlängelt sich zuerst durch das Dorf Engure, dann zwischen einem ziemlich schmalen Strand und bezaubernden, waldigen Dünen und führt bis zur Düne des Dorfes Plieņciems. Hinter der Düne wird der sandige Strand immer breiter und offenbart einen Blick auf breite Sandbänke. In Richtung Festland ragen hier bewachsene Steilküsten mit einem Treppenweg und gut ausgestatteten Stegen bis zur Landstraße Kolka – Tukums empor. Allerdings muss man damit rechnen, dass es hier an warmen Sommertagen viele Urlauber gibt. Das abschließende Drittel dieses Wegabschnitts liegt im Nationalpark Ķemeri.

Von Ragaciems eröffnet sich ein weiter Ausblick über die ganze Küste von Jūrmala. Das erste Drittel dieses Streckenabschnitts führt durch den Nationalpark Ķemeri. Dort kann man sich mit historischen Fischerdörfern, der ehemaligen Fischerbootsanlegestelle und dem Fischmarkt in Ragaciems sowie den Dünenbiotopen vertraut machen. Auch kann man Vögel im Mündungsgebiet des Flusses Starpiņupīte beobachten. Von Jaunķemeri bis Dubulti verläuft der Pfad entlang dem breitesten Sandstrand der Rigaer Meeresbucht durch den historischen Kurort der Stadt Jūrmala und die längste Stadt Lettlands. An warmen und schönen Sommertagen muss mit zahlreichen Strandbesuchern gerechnet werden.

Zwischen Dubulti und Lielupe erstreckt sich der breiteste Sandstrand der Rigaer Meeresbucht – es ist der wertvollste Schatz des Kurorts Jūrmala, in dem es zahlreiche Strandcafés und verschiedene Erholungsmöglichkeiten gibt, Die Wälder der Küstendünen sind von einem dichten Wegenetz durchzogen, das zum Joggen und Wandern geeignet ist. Der Baltische Küstenwanderweg führt zwischen dem Strand Lielupe und dem Freilichtmuseum Jūrmala durch den Naturpark Ragakāpa. Am bequemsten zurück nach Bulduri gelangt man über die Straßen Bulduru prospekts und 5. līnija.

Diese Route ist eine gute Alternative, wie man Rīga von Jūrmala her über einen Waldweg erreichen kann. Hinter der Brücke Lielupe schlängelt sich der Pfad Jūrtaka durch Priedaine und offenbart den Blick auf die herrliche Holzbebauung der Ortschaft. Der Pfad verläuft dem rechten Ufer des Flusses Lielupe entlang und biegt südlich der Düne Bolderāja ab. Dann führt der Pfad durch den Wald Kleisti in Richtung des Friedhofes Lāčupe. Weiter verläuft der Pfad über die historischen Landstraßen des Stadtteils Pārdaugava nach Dzegužkalns, dem Zunda-Kanal und der Bucht Āgenskalns entlang bis zur Daugava. Dort überquert er die Akmens tilts (Steinbrücke) und erreicht den Rathausplatz der Stadt Rīga.

Der Routenabschnitt verläuft durch das Stadtzentrum von Rīga - die Altstadt, den Stadtkanal entlang, durch den Kronvalda-Park, die Alberta-Straße (Jugendstilbauten) und dann weiter durch die Miera-Straße über den Großen Friedhof, die Alleen Kokneses prospekts und Ostas prospekts und den Mežaparks (Kaiserwald) hindurch erreicht man den Stadtteil Jaunmīlgrāvis und passiert den Stadtteil Mīlgrāvis. Über die Allee Vecāķu prospekts führt der Weg weiter bis nach Ziemeļblāzma und zum Ufer der Vecdaugava, wovon Vecāķi nur wenige Kilometer entfernt ist. Nach einer zweitägigen Wanderung durch die Stadt Rīga führt der Pfad Jūrtaka wieder zum Strand zurück.

Dieser Abschnitt des Baltischen Küstenwanderweges ist eine verhältnismäßig kurze Wanderung entlang eines bezaubernden Sandstrandes. Von der Festlandseite ist er durch lichterfüllte Kiefernwälder mit eindrucksvollen Dünen und Dünenwallen abgegrenzt. Vom Strand bis Carnikava führt der Pfad durch eine Waldpromenade. Über einen Schutzdamm verläuft der Pfad um den Fluss Vecgauja herum und erreicht die Fußgängerbrücke über die Gauja. Vor Beginn oder zum Abschluss der Wanderung lohnt es sich, die Atmosphäre Kneipen oder Sommercafés am Strand Vecāķi oder in Carnikava gemütlich zu genießen.

Dieser Abschnitt des Baltischen Küstenwanderweges ist eine verhältnismäßig kurze Wanderung entlang eines bezaubernden Sandstrandes. Von der Festlandseite ist er durch lichterfüllte Kiefernwälder mit eindrucksvollen Dünen und Dünenwallen abgegrenzt. Vom Strand bis Carnikava führt der Pfad durch eine Waldpromenade. Über einen Schutzdamm verläuft der Pfad um den Fluss Vecgauja herum und erreicht die Fußgängerbrücke über die Gauja. Vor Beginn oder zum Abschluss der Wanderung lohnt es sich, die Atmosphäre Kneipen oder Sommercafés am Strand Vecāķi oder in Carnikava gemütlich zu genießen.

Anfangs führt der Routenabschnitt über den Schutzdamm der Gauja im Dorf Gauja. Dann erreicht das Mündungsgebiet des Flusses, was eine ausgezeichneter Stelle zur Vogelbeobachtung ist. Weiter verläuft der Wanderweg über einen sandigen Strand bis zur Mündung des Flusses Inčupe. Um die Brücke erreichen zu können, muss man kurz vor der Mündung in Richtung Festland abbiegen. Die nächsten paar Kilometer verlaufen über die waldreichen Dünengipfel des Sonnenuntergangspfades (Saulrieta taka), die eine wunderbare Aussicht auf den Strand offenbaren. Nach der Überquerung des Flusses Pēterupe (Seilbrücke) erreicht der Pfad Jūrtaka den Meerespark “Jūras parks” in Saulkrasti.

Anfangs führt der Routenabschnitt über den Schutzdamm der Gauja im Dorf Gauja. Dann erreicht das Mündungsgebiet des Flusses, was eine ausgezeichneter Stelle zur Vogelbeobachtung ist. Weiter verläuft der Wanderweg über einen sandigen Strand bis zur Mündung des Flusses Inčupe. Um die Brücke erreichen zu können, muss man kurz vor der Mündung in Richtung Festland abbiegen. Die nächsten paar Kilometer verlaufen über die waldreichen Dünengipfel des Sonnenuntergangspfades (Saulrieta taka), die eine wunderbare Aussicht auf den Strand offenbaren. Nach der Überquerung des Flusses Pēterupe (Seilbrücke) erreicht der Pfad Jūrtaka den Meerespark “Jūras parks” in Saulkrasti.

Die ersten Kilometer bis Zvejniekciems können dem Strand entlang zurückgelegt werden. Oder auch über einen Pfad, der sich durch einen Dünenwald mit alten Kiefern windet. Für diese ist eine “krokodilartige“ Borke charakteristisch. Hier kommt man auch an einer alten Holzhütte mit Fischernerzen und Fischerzubehör vorbei. Kurz vor dem Hafen Skulte kommen am Strand Zvejniekciems die ersten Steine zum Vorschein. Nachdem er das Mündungsgebiet des Flusses Aģe und den Hafen umbiegt, führt der Baltische Küstenwanderweg zurück zum Strand. Von dort ist das Kap Ārņu bereits aus der Ferne zu sehen. Die Vielfältigkeit der Küstenlandschaften.

Eine herrliche Küstenlandschaft der Region Vidzeme mit vielen steinreichen Erdzungen und Steinen im Meer. Sie werden von kleinen, sandigen Buchten abgelöst, in denen die im Sommer austrocknenden Bäche und kleinen Flüsschen münden. An einigen Stellen ist der Strand vollständig mit grauen Steinen bedeckt. Allmählich kommen auch mit Sandrohr bewachsene Flächen zum Vorschein. Kurz vor Tūja finden sich die ersten Sandsteinfreilegungen.

Einer der schönsten Abschnitte des Pfades Jūrtaka beginnt nach der Überquerung des Flusses Zaķupīte. Bis zum Leuchtturm Ķurmrags erstrecken sich vorwiegend sandige Strände mit kleinen steinreichen Stellen. Danach beginnt der Steinstrand von Vidzeme, wo sich Erdzungen und kleine Buchten ablösen. Am Strand ragen bis zu 4 Meter hohe Sandsteinfreilegungen empor. Hinter dem Meleku-Kap führt der Pfad wieder über einen vorwiegend sandigen Strand, der kurz vor der Mündung des Flusses Svētupe dicht bewachsen ist. Dazu kommt Schilfrohr, das man über einen Waldweg umlaufen muss.

Der Strand zwischen Svētciems und Salacgrīva ist dicht bewachsen. Der Pfad Jūrtaka verläuft deshalb über einen Waldweg, der sich zwischen den Dünenwällen windet. Von Salacgrīva kann das Dorf Kuiviži über einen sandigen Strand oder Waldpfade erreicht werden. Um die Randu-Wiesen von Kuiviži bis Vēverupe muss man einen Umweg über einen Waldweg machen, der sich auf der östlichen Seite der Landstraße A1 befindet. Hinter dem Fluss Vēverupe führt der Pfad zurück zu einem sehr dicht bewachsenen Strand. Bei der Mündung des Flusses Blusupīte verlässt er diesen wieder, um über die Kāpu-Straße und Valdemāra-Straße das Pier Ainaži zu erreichen. In Lettland waren ~ 580 km zurückgelegt und nun die Staatsgrenze erreicht.

Ranniku matkarada kulgeb Svētciemsi – Salacgrīva lõigul mööda luitevallide vahel looklevat metsarada, sest rannariba on tihedalt rohtunud ja sisuliselt läbimatu. Salacgrīvast Kuivižisse võib minna mööda liivaranda või metsateid. Ümber Kuiviži ja Vēverupe vaheliste rannaniitude saab mööda metsateed, mis asub A1 maanteest idas. Pärast Vēverupet naaseb matkarada rohtunud randa, lahkudes sealt Blusupīte jõesuudmes, et jõuda mööda Kāpu ja Valdemāra tänavaid Ainaži muulini. Selja taha on jäänud ligi 580 km Lätimaad ja avastamist ootab Eestimaa.
 

Ranniku matkaraja lõik Kablist Häädemeeste lõunaosani tuleb läbida mööda vana Riia maanteed, sest teest mereni laiuvad roostunud ja abajatega rannaniidud. Antud lõik sobib eriti hästi linnuvaatluseks. Vahetult enne Häädemeestet keerab matkarada maanteelt kõrvale, lookleb Jaagupi hoiualal ja teeb lääne poolt alevikule tiiru peale, ronib kord kõrgele luitenõlvale ja laskub siis taas alla luidete vahelisse kõrgesse männikusse. Matkaraja ääres on head marja- ja seenemetsad.

Ranniku matkaraja Uulu - Pärnu lõik kulgeb alguses männimetsade vahel olevaid vanu mereäärseid teid pidi, kuid pärast Lottemaa teemaparki keerab mere poole jõudes Reiu randa. Edasi tuleb kõndida mööda võsastuvat luidet ning umbes 4 km pärast pöörata sisemaa suunas,  läbida golfiväljaku äärne territoorium ja võtta suund Pärnu linnale. Raeküla linnaosas kulgeb matkarada piki märgala ja metsa piiri. Umbes 6 km pikkuse tiiru järel ümber märgalade jõuab rada Pärnu randa. Edasi viib teekond läbi Pärnu linna, Vallikääru aasa, üle Pärnu ja Sauga jõgede ja lõpeb Vana-Pärnus.

Ranniku matkaraja Pärnu – Liu lõik lookleb läbi Pärnu läänepoolse eeslinna ja üle Audru jõe Valgeranna poole. Rada ääristab lõuna poolt mets ja valge liivarand, põhja poolt aga Valgeranna golfiväljak. Valgerannast edasi kulgeb rada Pärnu lahe põhjakülje poldrite vahel, Audru poldritelt avanevad kaunid vaated Pärnu lahele. Audru roostiku tagant keerab rada lõunasse ning kulgeb läbi rannakülade ja väikeste kalasadamate, kus saab jälgida kalurite argitoimetusi ja kui veab, siis maitsta ka suitsukala.

Ranniku matkaraja Tõstamaa – Matsi lõigul näeb tõelist maaelu idülli. Rannajoont liigendavad paljud madalad lahesopid ja poolsaared, mille vahel on rannaniidud, roostikud ja abajad, aga ka ligipääsmatud laiud. Liikudes mööda väikeseid külavaheteid, mida ääristavad sügiseti punetavad pihlakad, saab näha talumajasid ning karjamaid lehmade ja kitsedega. Taluhoovid vahelduvad kiviaedade, põldude ja kadakasaludega. Pääs mere äärde ja puhkekohad asuvad matkarajast lõuna pool, Kastna küla lähedal.

Ranniku matkaraja Matsi – Varbla lõik teeb tiiru läbi Kulli küla ja kulgeb edasi 5 km mööda kohalikke metsade ja luidetega ääristatud teid. See piirkond on sügiseti marja- ja seenerohke. Olles teinud tiiru ümber Uue-Varbla mõisa, jõuab matkarada Varbla külla. Matkaraja lõigul asuv Matsi rand on kuni Haapsaluni üks vähestest liivarandadest.

Ranniku matkaraja Penijõe – Laiküla lõik teeb tiiru ümber Kasari jõe delta. Kasari jõgi suubub Matsalu lahte, moodustades ühe Põhja-Euroopa suurimatest märgaladest. Laiadest roostikest, rannaniitudest, jõesängist ja madala lahe vetest koosnev ala on oluline puhke- ja pesitsuspaik rändlindudele. Suurem osa matkarajast kulgeb läbi avarate põldude ja väikeste külade. Kirbla kandis on näha kõrgendik – see on kunagise Balti jääpaisjärve saare põhjarannik.

Ranniku matkaraja Rohuküla – Haapsalu – Uuemõisa lõik on mitmekülgne. Raja kolm esimest kilomeetrit kulgevad mööda endist Haapsalu – Rohuküla raudteetammi. Seejärel teeb rada tiiru ümber Haapsalu lahe ja Pullapää neeme, väisab rannaäärseid terviseradadega metsi ning liigub mööda promenaadi ja väikeseid tänavaid läbi Haapsalu linna ja lõppeb kaunis Uuemõisa pargis.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas daugiausia eina kelio pakraščiu ir vingiuoja tik mažesniais kaimo keliukais tarp Ingküla ir Aulepa kaimų, kur galėsite mėgautis kaimo kraštovaizdžiu su individualiomis sodybomis, rieduliais ir ganyklomis.

Išskyrus pirmus 3 km, maršrutas eina pajūriu. Tai daugiausia smėlėtas paplūdimys su gražiais priešakiais, pilkomis kopomis ir jūros rieduliais. Paplūdimys gali būti padengtas į krantą išplautos dumbliais ir retkarčiais apaugęs tankia augmenija. Priešais Rooslepos kaimą ir kitose vietose jūroje ir pajūryje stūkso prastai aptrupėję akmenys arba vadinamosios brekčios, kurios išsilydė ir aptrupėjo dėl senovinio meteorito sprogimo. Kelionės tikslo vietoje galite praleisti laiką užeigoje, o iš jos terasos atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą ir uostą.

Kraštovaizdžiu išskirtinai įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, kurioje jau galima pažvelgti į šiaurinei Estijos pakrantei būdingą gamtą. Maršrutas veda palei jūros pakrantę beveik visą ilgį, kur rasite nuostabių smėlio paplūdimių prie įlankų, paplūdimių, padengtų rieduliais prie kyšulių, o dolomito sluoksniai atsiskleidžia šiaurinėje Põõsaspea kyšulio dalyje (puiki paukščių stebėjimo vieta). Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina per Nõvos gamtos rezervatą, kur atsiveria išskirtiniai baltųjų ir pilkųjų kopų vaizdai. Paplūdimiai yra populiarūs žvejybai ir jėgos aitvarams.

Kraštovaizdžiu įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, tinkanti ištvermingiems žygeiviams. Čia yra ir akmenuotų, ir smėlėtų paplūdimių, puikių maudymosi vietų, žavingų pakrantės pušynų, stulbinančios Türisalu skardžio sienos ir milžiniškų jūros riedulių. Važiuojant didžiulio Keilos miško parko takais galima nukeliauti prie Keilos krioklio, prie kurio buvo nufilmuoti populiaraus latvių vaidybinio filmo „Vella kalpi“ („Velnio tarnai“) fragmentai, taip pat galima susipažinti su paroda, skirta pajūrio žvejų gyvenimas Lohusalu kaime.

Netoli Tabasalu Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas kerta Talino ribą ir eina per Tiskre ir Vismeistri rajonus, kad pasiektų Kakumäe paplūdimį, kur galėsite pasivaikščioti po miškingą Kakumäe pusiasalio viršutinę dalį, apsuptą uolų. Čia atsiveria vaizdas į Talino uostą per Kopli įlanką. Priešais Õismäe rajoną palei pajūrį eina puiki promenada. Aplenkus Estijos muziejų po atviru dangumi, Baltijos pakrantės žygių maršrutas vingiuoja pakrantės promenada iki Stroomi paplūdimio, o pravažiavęs Pelguranos rajoną pėsčiųjų takais nukeliauja į Estijos jūrų muziejų, kur pakrantės promenada veda į. Talino uostą, žymintį Baltijos pajūrio žygių maršruto pabaigą. Estijoje įveikėte ~ 620 km.

Jūrų takas prasideda Nidos centre prie uosto. Toliau jis vingiuoja Kuršių marių pakrante, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į plačius vandenis iki pat Rusnės salos Kuršių marių rytiniame krante. Nidoje galima pasigrožėti Kuršių nerijai būdinga architektūra: vieno aukšto mediniais pastatais su čerpių ar nendrių stogais, mėlynais ir baltais atspalviais dažytomis langinėmis. Nuo Nidos iki Bulvikio rago (prieš ragą – apleisto oro uosto kilimo takas) Jūrų takas vingiuoja mažais miško takeliais, vedančiais aukštyn ir žemyn per pušimis apaugusias kopas, vietomis išvesdamas į skurdžia augmenija pasidengusias pakrantės pievas. Šalia tako – poilsiavietės ir paukščių stebėjimo bokšteliai. Tolesnėje atkarpoje matomos labai savitos, kerpėmis ir Kuršių nerijai būdingų rūšių augalais apaugusios, atviros pakrantės pievos. Preilos gyvenvietėje Jūrų takas eina kranto promenada. Iki Pervalkos gyvenvietės jis vingiuoja miško takais ir pėsčiųjų / dviračių taku, kol pasiekia Pervalkos centrą. Ši atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Už Pervalkos Jūrų takas pėsčiųjų keliuku kerta Kuršių neriją rytų–vakarų kryptimi, pasiekiant Baltijos jūros pakrantę. Tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Jis yra žmonių suformuotas, siekiant apsaugoti pusiasalį nuo smėlio slinkimo. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją, vesdamas Kuršių marių link. Nedidelė Jūrų tako atkarpa sutampa su Raganų kalno taku. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto. Atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas šiaurės vakarų kryptimi kerta Kuršių neriją, eidamas mažais miško takais, kurie vingiuoja stačiais, pušimis apaugusiais kopų šlaitais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Tolesnius 9 km Jūrų takas veda pakrante, smėlėtais paplūdimiais. Rytinėje pusėje jį riboja stati kopa, sauganti neriją nuo vėjo pučiamo smėlio. Už Alksnynės gyvenvietės (nuo kranto nesimato) Jūrų takas pasisuka į rytus, kerta kalninių pušų Pinus mugo mišką ir Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos karinę bazę, kol priartėja prie Kuršių marių kranto. Toliau Jūrų takas vingiuoja per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Maršrutas tarp Naujosios ir Senosios perkėlos iš pradžių veda mažu takeliu, o toliau – pamario promenada. Iš Senosios perkėlos, persikėlus per Kuršių marias, Jūrų takas veda į Klaipėdos centrą – Danės gatve iki Biržos tilto. Atkarpa iki kelto eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

H. Manto gatve Jūrų takas veda per Klaipėdos centrą, kerta Klaipėdos poilsio parką, geležinkelį ir Melnragės gyvenvietės pietinėje dalyje išeina į Baltijos jūros pakrantę. Toliau jis vingiuoja pajūrio promenada ir kopas saugančiais mediniais takeliais, nusitęsia jaukiu takeliu per pajūrio miškus, einančiu apie 10–20 m atstumu nuo pėsčiųjų / dviračių tako per Antrąją Melnragę iki Girulių gyvenvietės. Prie Girulių jis trumpam išeina į paplūdimį, o nuo Kukuliškių iki Karklės gyvenvietės pietinės dalies Jūrų takas pradžioje vingiuoja labai gražiu buvusios Litorinos jūros krantu, apaugusiu neliestu mišku, toliau – palei vaizdingą, bangų nuskalautą skardį su keliomis regyklomis (įsk. Olando kepurę). Nuo Karklės gyvenvietės kitus 11 km iki Palangos Botanikos parko Jūrų takas veda smėlėtais, pilnais akmenukų paplūdimiais, kur vietomis pasitaiko ir didesnių akmenų. Einant Palangos Botanikos parko vakarinėje dalyje esančiais takeliais, Jūrų takas pasiekia Meilės alėją ir ja veda iki Palangos pėsčiųjų tilto. Didelė šios atkarpos dalis eina per Pajūrio regioninį parką.

Pėsčiųjų tilteliu kirtęs Rąžės upelį, Jūrų takas nuvingiuoja pėsčiųjų / bėgimo taku „Labrytys“ ir prie Kontininkų gatvės išeina į pajūrį. Kitus 9 km iki Šventosios senojo molo Jūrų takas tęsiasi smėlėtu, jūros skalaujamu paplūdimiu. Toliau jis daro lanką aplink Šventosios upės žiotis, veda per kurortinį miestelį, Kopų gatvės gale per kabančiu pėsčiųjų tiltu kerta Šventosios upę ir vėl išeina į paplūdimį. Prie šventvietės „Žemaičių Alka“ Jūrų takas dar kartą daro nedidelį lanką ir toliau smėlėtu paplūdimiu nuveda iki 3 km nutolusios Lietuvos–Latvijos sienos.