Baltischer Küstenwanderweg - Wheelchair accesible

Visā posma garumā Jūrtaka stiepjas pa liedagu, kuru no sauszemes puses Papes apkaimē ieskauj skaistas priekškāpas, bet aiz ciema nomaina noskalots krasts turpat 10 km garumā, pār kuru sagāzušies priežu stumbri. Lēzenas kāpas atkal parādās Jūrmalciema apkaimē. Aiz Jūrmalciema turpinās plaši saskaloti liedagi, bet, tuvojoties Bernātu ragam, paceļas iespaidīgs, ar priežu mežu apaudzis un vietām noskalots stāvkrasts.

Visā posma garumā Jūrtaka stiepjas pa liedagu, kuru no sauszemes puses Papes apkaimē ieskauj skaistas priekškāpas, bet aiz ciema nomaina noskalots krasts turpat 10 km garumā, pār kuru sagāzušies priežu stumbri. Lēzenas kāpas atkal parādās Jūrmalciema apkaimē. Aiz Jūrmalciema turpinās plaši saskaloti liedagi, bet, tuvojoties Bernātu ragam, paceļas iespaidīgs, ar priežu mežu apaudzis un vietām noskalots stāvkrasts.

No Bernātiem līdz Liepājai Jūrtaka ved pa platu liedagu, kur sauszemes pusē sākotnēji ir vērojami noskaloti krasti, bet, tuvojoties Liepājai, augstas priekškāpas, apaugušas ar smiltāju kāpukviešiem un kāpuniedrēm. Tālāk tā izlīkumo cauri Liepājas vecpilsētai un Jaunliepājai un, šķērsojot Karostas kanālu, nonāk līdz Karostai - militāro un fortifikācijas būvju kompleksam, kuras apskatei ir vērts ieplānot vismaz pusi dienas. Noteikti jānogaršo Liepājas īpašais ēdiens – ”Liepājas menciņi”, kas gatavots no kūpinātas mencas pēc senas Dienvidkurzemes receptes.

No Bernātiem līdz Liepājai Jūrtaka ved pa platu liedagu, kur sauszemes pusē sākotnēji ir vērojami noskaloti krasti, bet, tuvojoties Liepājai, augstas priekškāpas, apaugušas ar smiltāju kāpukviešiem un kāpuniedrēm. Tālāk tā izlīkumo cauri Liepājas vecpilsētai un Jaunliepājai un, šķērsojot Karostas kanālu, nonāk līdz Karostai - militāro un fortifikācijas būvju kompleksam, kuras apskatei ir vērts ieplānot vismaz pusi dienas. Noteikti jānogaršo Liepājas īpašais ēdiens – ”Liepājas menciņi”, kas gatavots no kūpinātas mencas pēc senas Dienvidkurzemes receptes.

Cilvēku maz apmeklēta pludmale, kur var lasīt dzintarus un akmentiņus ar fosilijām, dzirdēt dziedošās smiltis zem kājām. Ziemupes apkaimē parādās jūras noskaloti stāvkrasti, bet tālāk līdz Akmensragam un Pāvilostai – skaistas, vietām noskalotas priekškāpas, kas noaugušas ar smiltāju kāpukviešiem un kāpuniedrēm. Vietām redzamas pelēkās kāpas. Akmeņraga bāka būs labs atpūtas punkts. Pāvilosta ar savu mazpilsētas šarmu, ostas un kūpinātu zivju smaržu liks atgriezties no neskartās dabas civilizācijā.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Į šiaurės rytus nuo Pavilostos atsiveria puikūs vaizdai į pilkąsias kopas, o vos už poros kilometrų toliau matosi daugiau nei 20 km besitęsiančio vieno gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų pradžia. Įdomiausias blefų peizažas yra netoli Strante ir Ulmale kaimų bei Ryvos upės žiočių. Daug kur vasarą pajūrio nuošliaužų apatinėje dalyje žydi orchidėjos. Jūrkalnėje ir jos apylinkėse matomi „du saulėlydžiai“: pirmasis iš paplūdimio ir antrasis po kelių akimirkų nuo blefo viršūnės.

Netoli Sarnatės vis dar matosi Baltijos jūros uolos, kurios šiaurės kryptimi pamažu nusileidžia ir pakeičiamos išplautos foredunių užtvanka. Tarp Vendzavo kaimo ir Užavos švyturio matosi gana neįprasti Latvijai pajūrio vaizdai, primenantys smėlėtas ir uolėtas dykumas su reta augmenija: čia buvo sovietų kariuomenės šaudymo aikštelė. Šioje vietoje ir už Užavos švyturio esančiose buvusių šaudyklų teritorijose dabar stūkso pilki priedangos. Artėjant prie Užavos upės žiočių paplūdimys tampa platesnis, o kopos – žemesnės. Nuo romantiško Užavos švyturio viršaus atsiveria gražiausi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto peizažai.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Maršrutas driekiasi per Ventspilį ir aplinkinius miškus. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja nuo pietinio molo per istorinį Ostgalą ir senamiestį, kerta Ventos upę ir tęsiasi per Parventos rajoną pėsčiųjų ir dviratininkų taku Staldzenės kryptimi, kur apvažiuoja Ventspilio uostą ir grįžta į jūros pakrantė. Verta pasiimti vieną „laisvą dieną“ ir susipažinti su įdomiausiomis miesto vietomis, taip pat apsilankyti Pajūrio muziejuje po atviru dangumi.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja nedideliais kaimo ir miško keliukais nuo Saunago kaimo iki Vaidės kaimo, kur vėl grįžta į pajūrį. Platūs smėlio paplūdimiai driekiasi iki Kolkos kyšulio, virsdami žemais retais fortūnais; Už jų tęsiasi miškingos pajūrio kopos. Maždaug 2 km ilgio nuplautos kopos, o paskui – Dumbrkalnų kalvos. Kolkos kyšulys, Didžiosios jūros susiliejimo su Mažąja jūra vieta, yra viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų Baltijos pajūryje.

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Zwischen Dubulti und Lielupe erstreckt sich der breiteste Sandstrand der Rigaer Meeresbucht – es ist der wertvollste Schatz des Kurorts Jūrmala, in dem es zahlreiche Strandcafés und verschiedene Erholungsmöglichkeiten gibt, Die Wälder der Küstendünen sind von einem dichten Wegenetz durchzogen, das zum Joggen und Wandern geeignet ist. Der Baltische Küstenwanderweg führt zwischen dem Strand Lielupe und dem Freilichtmuseum Jūrmala durch den Naturpark Ragakāpa. Am bequemsten zurück nach Bulduri gelangt man über die Straßen Bulduru prospekts und 5. līnija.

Diese Route ist eine gute Alternative, wie man Rīga von Jūrmala her über einen Waldweg erreichen kann. Hinter der Brücke Lielupe schlängelt sich der Pfad Jūrtaka durch Priedaine und offenbart den Blick auf die herrliche Holzbebauung der Ortschaft. Der Pfad verläuft dem rechten Ufer des Flusses Lielupe entlang und biegt südlich der Düne Bolderāja ab. Dann führt der Pfad durch den Wald Kleisti in Richtung des Friedhofes Lāčupe. Weiter verläuft der Pfad über die historischen Landstraßen des Stadtteils Pārdaugava nach Dzegužkalns, dem Zunda-Kanal und der Bucht Āgenskalns entlang bis zur Daugava. Dort überquert er die Akmens tilts (Steinbrücke) und erreicht den Rathausplatz der Stadt Rīga.

Der Routenabschnitt verläuft durch das Stadtzentrum von Rīga - die Altstadt, den Stadtkanal entlang, durch den Kronvalda-Park, die Alberta-Straße (Jugendstilbauten) und dann weiter durch die Miera-Straße über den Großen Friedhof, die Alleen Kokneses prospekts und Ostas prospekts und den Mežaparks (Kaiserwald) hindurch erreicht man den Stadtteil Jaunmīlgrāvis und passiert den Stadtteil Mīlgrāvis. Über die Allee Vecāķu prospekts führt der Weg weiter bis nach Ziemeļblāzma und zum Ufer der Vecdaugava, wovon Vecāķi nur wenige Kilometer entfernt ist. Nach einer zweitägigen Wanderung durch die Stadt Rīga führt der Pfad Jūrtaka wieder zum Strand zurück.

Dieser Abschnitt des Baltischen Küstenwanderweges ist eine verhältnismäßig kurze Wanderung entlang eines bezaubernden Sandstrandes. Von der Festlandseite ist er durch lichterfüllte Kiefernwälder mit eindrucksvollen Dünen und Dünenwallen abgegrenzt. Vom Strand bis Carnikava führt der Pfad durch eine Waldpromenade. Über einen Schutzdamm verläuft der Pfad um den Fluss Vecgauja herum und erreicht die Fußgängerbrücke über die Gauja. Vor Beginn oder zum Abschluss der Wanderung lohnt es sich, die Atmosphäre Kneipen oder Sommercafés am Strand Vecāķi oder in Carnikava gemütlich zu genießen.

Dieser Abschnitt des Baltischen Küstenwanderweges ist eine verhältnismäßig kurze Wanderung entlang eines bezaubernden Sandstrandes. Von der Festlandseite ist er durch lichterfüllte Kiefernwälder mit eindrucksvollen Dünen und Dünenwallen abgegrenzt. Vom Strand bis Carnikava führt der Pfad durch eine Waldpromenade. Über einen Schutzdamm verläuft der Pfad um den Fluss Vecgauja herum und erreicht die Fußgängerbrücke über die Gauja. Vor Beginn oder zum Abschluss der Wanderung lohnt es sich, die Atmosphäre Kneipen oder Sommercafés am Strand Vecāķi oder in Carnikava gemütlich zu genießen.

Anfangs führt der Routenabschnitt über den Schutzdamm der Gauja im Dorf Gauja. Dann erreicht das Mündungsgebiet des Flusses, was eine ausgezeichneter Stelle zur Vogelbeobachtung ist. Weiter verläuft der Wanderweg über einen sandigen Strand bis zur Mündung des Flusses Inčupe. Um die Brücke erreichen zu können, muss man kurz vor der Mündung in Richtung Festland abbiegen. Die nächsten paar Kilometer verlaufen über die waldreichen Dünengipfel des Sonnenuntergangspfades (Saulrieta taka), die eine wunderbare Aussicht auf den Strand offenbaren. Nach der Überquerung des Flusses Pēterupe (Seilbrücke) erreicht der Pfad Jūrtaka den Meerespark “Jūras parks” in Saulkrasti.

Anfangs führt der Routenabschnitt über den Schutzdamm der Gauja im Dorf Gauja. Dann erreicht das Mündungsgebiet des Flusses, was eine ausgezeichneter Stelle zur Vogelbeobachtung ist. Weiter verläuft der Wanderweg über einen sandigen Strand bis zur Mündung des Flusses Inčupe. Um die Brücke erreichen zu können, muss man kurz vor der Mündung in Richtung Festland abbiegen. Die nächsten paar Kilometer verlaufen über die waldreichen Dünengipfel des Sonnenuntergangspfades (Saulrieta taka), die eine wunderbare Aussicht auf den Strand offenbaren. Nach der Überquerung des Flusses Pēterupe (Seilbrücke) erreicht der Pfad Jūrtaka den Meerespark “Jūras parks” in Saulkrasti.

Die ersten Kilometer bis Zvejniekciems können dem Strand entlang zurückgelegt werden. Oder auch über einen Pfad, der sich durch einen Dünenwald mit alten Kiefern windet. Für diese ist eine “krokodilartige“ Borke charakteristisch. Hier kommt man auch an einer alten Holzhütte mit Fischernerzen und Fischerzubehör vorbei. Kurz vor dem Hafen Skulte kommen am Strand Zvejniekciems die ersten Steine zum Vorschein. Nachdem er das Mündungsgebiet des Flusses Aģe und den Hafen umbiegt, führt der Baltische Küstenwanderweg zurück zum Strand. Von dort ist das Kap Ārņu bereits aus der Ferne zu sehen. Die Vielfältigkeit der Küstenlandschaften.

Eine herrliche Küstenlandschaft der Region Vidzeme mit vielen steinreichen Erdzungen und Steinen im Meer. Sie werden von kleinen, sandigen Buchten abgelöst, in denen die im Sommer austrocknenden Bäche und kleinen Flüsschen münden. An einigen Stellen ist der Strand vollständig mit grauen Steinen bedeckt. Allmählich kommen auch mit Sandrohr bewachsene Flächen zum Vorschein. Kurz vor Tūja finden sich die ersten Sandsteinfreilegungen.

Einer der schönsten Abschnitte des Pfades Jūrtaka beginnt nach der Überquerung des Flusses Zaķupīte. Bis zum Leuchtturm Ķurmrags erstrecken sich vorwiegend sandige Strände mit kleinen steinreichen Stellen. Danach beginnt der Steinstrand von Vidzeme, wo sich Erdzungen und kleine Buchten ablösen. Am Strand ragen bis zu 4 Meter hohe Sandsteinfreilegungen empor. Hinter dem Meleku-Kap führt der Pfad wieder über einen vorwiegend sandigen Strand, der kurz vor der Mündung des Flusses Svētupe dicht bewachsen ist. Dazu kommt Schilfrohr, das man über einen Waldweg umlaufen muss.

Der Strand zwischen Svētciems und Salacgrīva ist dicht bewachsen. Der Pfad Jūrtaka verläuft deshalb über einen Waldweg, der sich zwischen den Dünenwällen windet. Von Salacgrīva kann das Dorf Kuiviži über einen sandigen Strand oder Waldpfade erreicht werden. Um die Randu-Wiesen von Kuiviži bis Vēverupe muss man einen Umweg über einen Waldweg machen, der sich auf der östlichen Seite der Landstraße A1 befindet. Hinter dem Fluss Vēverupe führt der Pfad zurück zu einem sehr dicht bewachsenen Strand. Bei der Mündung des Flusses Blusupīte verlässt er diesen wieder, um über die Kāpu-Straße und Valdemāra-Straße das Pier Ainaži zu erreichen. In Lettland waren ~ 580 km zurückgelegt und nun die Staatsgrenze erreicht.

Der Strand zwischen Svētciems und Salacgrīva ist dicht bewachsen. Der Pfad Jūrtaka verläuft deshalb über einen Waldweg, der sich zwischen den Dünenwällen windet. Von Salacgrīva kann das Dorf Kuiviži über einen sandigen Strand oder Waldpfade erreicht werden. Um die Randu-Wiesen von Kuiviži bis Vēverupe muss man einen Umweg über einen Waldweg machen, der sich auf der östlichen Seite der Landstraße A1 befindet. Hinter dem Fluss Vēverupe führt der Pfad zurück zu einem sehr dicht bewachsenen Strand. Bei der Mündung des Flusses Blusupīte verlässt er diesen wieder, um über die Kāpu-Straße und Valdemāra-Straße das Pier Ainaži zu erreichen. In Lettland waren ~ 580 km zurückgelegt und nun die Staatsgrenze erreicht.

Dieser Streckenabschnitt ist für Vogelbeobachter besonders empfehlenswert. Die Küste ist an dieser Stelle durch weite mit Rohrgebüsch bedeckte Wiesen und Lagunen gekennzeichnet. Deshalb verläuft der Baltische Küstenwanderweg von Kabli bis zum südlichen Teil von Häädemeeste der alten Rigaer Landstraße entlang.  Kurz vor Häädemeeste biegt der Baltische Küstenwanderweg von der Landstraße in das Naturschutzgebiet Jaagupie ein (das Dorf bleibt westlich liegen). Dann schlängelt er sich die hohen Dünen hinauf und führt steil nach unten in die tiefen, von einem gelichteten Kieferwald bedeckten Senken zwischen den Dünen. Hier gibt es gute Orte zum Sammeln von Beeren und Pilzen.

Anfangs verläuft der Baltische Küstenwanderweg durch die alten, von einem Kiefernwald umschlungenen Küstenwege. Nach dem Lottemaa-Park biegt der Pfad in Richtung Meer und stößt auf den Reiu-Strand. Weiter führt der Streckenabschnitt durch einen überwachsenden Strand (bei ablandigem Wind - breite Flachwasserzonen). Nach knapp 4 Kilometern muss man in Richtung Binnenland abbiegen, einen Golfplatz überqueren und den Weg nach Pärnu einschlagen. In der Umgebung von Raeküla schlängelt sich der Pfad auf einem kleinen Wanderweg, der das Feuchtgebiet vom Wald abgrenzt. Dann läuft er in einem etwa 6 Kilometer langen Bogen um das Feuchtgebiet herum und erreicht den Strand Pärnu. Weiter führt der Pfad durch den westlichen Teil der Altstadt von Pärnu, überquert die Flüsse Pärnu und Sauga und mündet in der Umgebung von Vana-Pärnu.

Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas vingiuoja Pernu vakarinėje dalyje, kerta Audru upę ir pasuka link Valgeranos, kurios pietinė pusė yra apsupta tankaus miško ir balto smėlio paplūdimio, o šiaurėje rasite golfo aikštyną. kursą. Pravažiavus Valgeraną, Baltijos pakrantės žygių maršrutas driekiasi tarp polderių per šiaurinę Pernu įlankos dalį. Iš Audru polderių atsiveria įspūdingiausi Pernu įlankos vaizdai. Už Audrų nendrynų Baltijos pajūrio žygių maršrutas pasuka į pietus ir veda per pakrančių žvejų kaimelius su nedideliais uosteliais ir krantinėmis. Čia galima pamatyti žvejų kasdienybę, o jei pasiseks, paragauti ir rūkytos žuvies.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pamatysite tradicinį kaimo kraštovaizdį. Pamario raištis – seklios įlankos, pusiasaliai ir kyšuliai, apsupti pajūrio pievų, nendrių, seklių lagūnų, pelkių, taip pat sunkiai prieinamų salų. Einant nedideliais kaimo keliukais, rudeniškai nusėtais raudonų šermukšnių, galima pamatyti etnografiškai primenančias individualias sodybas ir fermas su karvėmis ir ožkomis. Sodybų kraštovaizdžiai keičiasi su uolų tvorų liekanomis, dirbama žeme ir kadagių miškais. Prieiga prie jūros ir poilsio zonos yra į pietus nuo Ranniku ir netoli Kastnos kaimo.

Matsi paplūdimys yra vienas iš retų smėlio paplūdimių tolesnėje tako dalyje, vedančioje į Haapsalu. Baltijos pakrantės žygių maršrutas nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą per Kulli kaimą, o kitus 5 km veda nedideliais takais, apsuptais plačių miškų ir kopų. Rudenį jų apylinkėse gausu uogų ir grybų. Aplenkus Uue-Varbla dvarą, takas pasiekia Varblos kaimą.

Baltijos pakrantės žygių maršrutas leidžia pasivaikščioti po Kasario upės deltą, kur ji įteka į Matsalu įlanką ir kur susiformavo viena didžiausių šlapžemių Šiaurės Europoje su dideliais nendrių laukais, pakrantės pievomis, ežerais ir vandeniu iš seklios įlankos. , yra svarbi migruojančių paukščių lizdų ir sustojimo vieta. Maršrutas daugiausia veda per dirbamos žemės kraštovaizdžius ir mažus kaimelius. Kirblos apylinkėse galite pamatyti reljefo aukštį, kuris yra buvusi Baltijos ledo ežero sala su senovine pakrante šiaurėje.

Įvairi Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpa. Pirmieji trys maršruto kilometrai eina palei buvusią Haapsalu – Rohuküla plačiojo geležinkelio liniją, pasivaikščioti Haapsalu įlanka per Pulapė ragą, kerta pakrantės miškus, kuriuose yra sveikatingumo takai, o toliau – pakrantės promenadomis ir nedidelėmis gatvelėmis aplinkui. Haapsalu miestas. Pervažiavus nedidelę pelkę už miestelio, ši tako atkarpa baigiasi nuostabiame Uuemõisa parke.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas daugiausia eina kelio pakraščiu ir vingiuoja tik mažesniais kaimo keliukais tarp Ingküla ir Aulepa kaimų, kur galėsite mėgautis kaimo kraštovaizdžiu su individualiomis sodybomis, rieduliais ir ganyklomis.

Išskyrus pirmus 3 km, maršrutas eina pajūriu. Tai daugiausia smėlėtas paplūdimys su gražiais priešakiais, pilkomis kopomis ir jūros rieduliais. Paplūdimys gali būti padengtas į krantą išplautos dumbliais ir retkarčiais apaugęs tankia augmenija. Priešais Rooslepos kaimą ir kitose vietose jūroje ir pajūryje stūkso prastai aptrupėję akmenys arba vadinamosios brekčios, kurios išsilydė ir aptrupėjo dėl senovinio meteorito sprogimo. Kelionės tikslo vietoje galite praleisti laiką užeigoje, o iš jos terasos atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą ir uostą.

Kraštovaizdžiu išskirtinai įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, kurioje jau galima pažvelgti į šiaurinei Estijos pakrantei būdingą gamtą. Maršrutas veda palei jūros pakrantę beveik visą ilgį, kur rasite nuostabių smėlio paplūdimių prie įlankų, paplūdimių, padengtų rieduliais prie kyšulių, o dolomito sluoksniai atsiskleidžia šiaurinėje Põõsaspea kyšulio dalyje (puiki paukščių stebėjimo vieta). Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina per Nõvos gamtos rezervatą, kur atsiveria išskirtiniai baltųjų ir pilkųjų kopų vaizdai. Paplūdimiai yra populiarūs žvejybai ir jėgos aitvarams.

Kraštovaizdžiu įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, tinkanti ištvermingiems žygeiviams. Čia yra ir akmenuotų, ir smėlėtų paplūdimių, puikių maudymosi vietų, žavingų pakrantės pušynų, stulbinančios Türisalu skardžio sienos ir milžiniškų jūros riedulių. Važiuojant didžiulio Keilos miško parko takais galima nukeliauti prie Keilos krioklio, prie kurio buvo nufilmuoti populiaraus latvių vaidybinio filmo „Vella kalpi“ („Velnio tarnai“) fragmentai, taip pat galima susipažinti su paroda, skirta pajūrio žvejų gyvenimas Lohusalu kaime.

Bei Tabasalu überquert der Baltische Küstenwanderweg die Stadtgrenze von Tallinn und führt durch die Stadtteile Tiskre und Vismeistri zum Strand Kakumäe. Von dort läuft er im Bogen um die felsumschlungene Kakumäe-Halbinsel und deren vom Wald bedeckten Spitze herum Von hier aus bietet sich ein schöner Ausblick auf den Hafen von Tallinn. Gegenüber dem Stadtteil Õismäe verläuft eine herrliche Strandpromenade. Der Pfad umkreist das Freilichtmuseum Estlands und schlängelt sich der Strandpromenade entlang bis zum Strand Stroomi. Weiter verläuft der Routenabschnitt auf den Gehwegen des Stadtviertels Pelguranna bis zum Estnischen Meeresmuseum. Von dort aus führt der Pfad der Strandpromenade entlang und erreicht den Hafen von Tallinn – den Endpunkt des Baltischen Küstenwanderweges. Durch Estland sind ~ 620 Kilometer zurückgelegt worden.

Der Meeresweg (lt. Jūrų takas) beginnt im Zentrum von Nida in der Nähe des Hafens. Er schlängelt sich weiter am Ufer des Kurischen Haffs entlang und öffnet einen schönen Blick auf das weite Wasser, das bis zum Ostufer des Kurischen Haffs liegende Insel Rusnė reicht. In Nida bestaunt man die typische Architektur der Kurischen Nehrung: einstöckige Holzbauten mit Dachziegel oder mit Schilf bedeckt, die Fensterläden in blau-weiß gestrichen. Weiter von Nida aus führt der Meeresweg zu dem Kap von Bulvikis hin (gegenüber dem Kap richtet sich der Blick auf eine Start-Landebahn des verwahrlosen Flughafens). Danach windet er sich auf kleineren Waldwegen, durch mit Kiefern bewachsenen Dünen auf und ab. Stellenweise schlängelt er sich über die Küstenwiesen mit ganz bescheidener Vegetation. Neben dem Weg sind Rastplätze und Vogelbeobachtungstürme eingerichtet. Im folgendem Abschnitt sind sehr eigentümliche, mit Flechten und Flora der Kurischen Nehrung typischer Art, bewachsene offene Küstenwiesen zu beobachten. In der Siedlung von Preila verläuft der Meeresweg an der Promenade entlang. Bis zu Pervalka schlängelt er sich über die Waldwege, Wander- /und Radwege bis in das Zentrum der Pervalka. Dieser Abschnitt verläuft durch den Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Hinter der Pervalka überquert der "Meeresweg" (lt. "Jūrų takas") die Kurische Nehrung in Ost-West-Richtung und erreicht die Küste der Ostsee. Eine weitere Strecke von ca. 13 km führt zu einem wunderschönen Sandstrand, der im Osten durch einem hohen Dünenrücken eingegrenzt wird. Der Dünenrücken wurde von Menschenhand geschaffen, um die Halbinsel vor Sandrutschen zu schützen. Vor dem Ort Juodkrantė biegt der Meeresweg nach Osten ab und überquert erneut die Kurische Nehrung durch steile, mit Wäldern zugewachsenen Dünen und führt weiter in die Richtung des Kurischen Haffs. Ein kleiner Abschnitt des Meeresweges schließt sich mit dem Weg über den Hexenberg (lt. Raganų kalnas) zusammen. Weiter geht es über die Uferpromenade von Juodkrantė zum Hafen. Die Strecke verläuft durch den romantischen Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Fortführend von der Küstenpromenade des Ortes Juodkrantė überquert der "Meeresweg" (lt. "Jūrų takas") die Kurische Nehrung in nordwestlicher Richtung auf kleinen Waldwegen, die sich entlang steiler, mit Kiefern bewachsener Dünenhänge schlängeln, bis man wieder an der Ostseeküste ankommt. Weitere 9 km verläuft der Meeresweg an den Sandstränden entlang. Auf der Ostseite wird er durch eine steile Düne, die die Nehrung vor durch den Wind verwehten Sand schützt, begrenzt. Außerhalb der Siedlung Alksnynė (vom Ufer aus unsichtbar) biegt er nach Osten ab und in den Wald der Latschenkiefer Pinus Mugo, den Militärstützpunkt der deutschen Armee während des Zweiten Weltkriegs durchquert, und sich  den Ufern des Kurischen Haffs nähert. Danach verläuft der Meeresweg weiterhin durch die mit Kiefern bedeckten Dünen, von denen ein Ausblick auf die Stadt Klaipėda sich eröffnet. Die Route zwischen der neuen und alten Fähre verläuft zunächst über einen kleinen Pfad und dann über die Küstenpromenade. Von der alten Fähre überquert der Meeresweg (mit der Fähre) das Kurische Haff und endet im Zentrum von Klaipėda - auf der Danės-Straße bis zur Biržos-Brücke (dt. Brücke der Börse). Der Abschnitt bis zur Fähre passiert den Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Zuerst führt der Meeresweg (lt. Jūrų takas) der H. Manto Straße, durch das Zentrum der Stadt Klaipėda entlang, dann überquert er den Erholungspark und die Eisenbahn und an der Südseite der Siedlung Melnragė bevor er wieder an der Küste der Ostsee ankommt. Danach führt er weiter an der Strandpromenade und den schmalen, die Dünen schützenden Holzpfaden (Knüppelpfad) vorbei und erstreckt sich dann auf einem gemütlichen Weg, der ca. 10–20 m vom Wander- / Radweg entfernt durch die Wälder der Küste verläuft und die Zweite Melnragė hinter sich lässt - bis die Siedlung Giruliai erreicht ist. In der Nähe von Giruliai bevorzugt er für einen kurzen Augenblick den Genuss eines Strandes, dann führt er vom Ort Kukuliškės bis südlich von Karklė und anschließend dem sehr schönen Ufer des ehemaligen Litorina-Meeres, das mit unberührtem Wald bewachsen ist. Weiter verläuft er neben der malerischen, von den Wellen durchfluteten Klippe mit mehreren Aufsichtsplattformen inkl. den "Olando kepurė" (dt. Hut/ Mütze des Holländers ) in Richtung Karklė. Folgende 11 km von der Siedlung Karkle bis zum Botanischen Park verläuft der Meeresweg an sandigen Kiesstränden mit ihren wunderschönen großen Steinen. Dem Pfad im westlichen Teil des botanischen Parks folgend, erreicht der Meeresweg die "Meilės Alėja" (dt. Allee der Liebe) und führt zur Fußgängerbrücke von Palanga. Ein Großteil dieser Strecke passiert  den Regionalen Park der Küstenregion (lt.Pajūrio regioninis parkas).

Nachdem der Meeresweg (lt. Jūrų takas) über eine Brücke das Flüsschen Rąžė überquert hat, schlängelt er sich weiter, der Fußgänger- / Joggingpfad "Labrytys" entlang und führt zum Meer in der Nähe der Kontininkų-Straße. Abwechslungsreich geht er dann 9 km am sandigen, vom Meer umgespültem Strand weiter bis zur alten Mole des Städtchen Šventoji, entlang. Anschließend windet er sich um die Mündung des Flusses Šventoji, führt durch das Kurort-Städtchen, am Ende der Kopų-Straße überquert er den Fluss mit einer Fußgänger - Hängebrücke und lotst wieder zum Strand hinaus. Der Meeresweg macht noch einmal einen kleinen Bogen in der Nähe des Heiligtums "Žemaičių Alka" um dann am Sandstrand entlang nach 3 km die litauisch-lettische Grenze zu erreichen.