Jūrtaka - Pieejams ratiņkrēslā

Der Baltische Küstenwanderweg führt auf der ganzen Strecke am Strand entlang, der auf der Festlandseite in der Umgebung von Pape von einer wunderschönen Vordüne umschlossen ist. Hinter dem Dorf wird er auf einer Länge von fast 10 km von einem abgespülten Uferstreifen abgelöst, auf dem Kiefernstämme umgestürzt herumliegen. Die Flachdüne kommt in der Umgebung des Dorfes Jūrmalciems wieder zum Vorschein. Hinter Jūrmalciems erstrecken sich weitläufig Strände. Nähert man sich dem Kap Bernātu ragt eine eindrucksvolle, mit einem Kieferwald bewachsene und streckenweise durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste empor.

Throughout this section, the Baltic Coastal Hiking Route stretches alongside a beach. In the surroundings of Pape, the coastal side of the beach is surrounded by beautiful foredunes, while further away from the village it transforms into a washed away shore of nearly 10 km with broken pine trees lying across it. Gently sloping dunes reappear near Jūrmalciems. After passing Jūrmalciems, the wide silted beaches continue, but when coming closer to Cape Bernāti, an astounding bluff rises before your eyes which is overgrown with a pine forest and occasionally washed away.

From Bernāti to Liepāja, the Baltic Coastal Hiking Route leads through a wide beach where initially the coast is formed by washed away shores, but as you approach Liepāja high foredunes covered in sand ryegrass and marram grass appear in sight. Later the trail winds through the old town of Liepāja and “New Liepāja”, crossing the Naval Port Canal to reach the Naval Port: a complex of military and fortification buildings the visitation of which is likely to take a half day. You should certainly try the special dish of Liepāja called Liepājas menciņi made of smoked cod according to an ancient recipe from Southern Kurzeme.

From Bernāti to Liepāja, the Baltic Coastal Hiking Route leads through a wide beach where initially the coast is formed by washed away shores, but as you approach Liepāja high foredunes covered in sand ryegrass and marram grass appear in sight. Later the trail winds through the old town of Liepāja and “New Liepāja”, crossing the Naval Port Canal to reach the Naval Port: a complex of military and fortification buildings the visitation of which is likely to take a half day. You should certainly try the special dish of Liepāja called Liepājas menciņi made of smoked cod according to an ancient recipe from Southern Kurzeme.

This beach is rarely visited by people and you can gather pieces of amber and little stones with fossils and hear the singing sand beneath your feet. Near Ziemupe, beautiful bluffs appear, but further on near Akmensrags and Pāvilosta there are beautiful, occasionally washed off foredunes overgrown with sand ryegrass and marram grass. In some places, you can see grey dunes. The Akmeņrags Lighthouse will serve as a good place to rest. Pāvilosta, with its provincial charm and the scent of the harbor and smoked fish will bring you back from wilderness to civilization.

This beach is rarely visited by people and you can gather pieces of amber and little stones with fossils and hear the singing sand beneath your feet. Near Ziemupe, beautiful bluffs appear, but further on near Akmensrags and Pāvilosta there are beautiful, occasionally washed off foredunes overgrown with sand ryegrass and marram grass. In some places, you can see grey dunes. The Akmeņrags Lighthouse will serve as a good place to rest. Pāvilosta, with its provincial charm and the scent of the harbor and smoked fish will bring you back from wilderness to civilization.

To the northeast of Pāvilosta, there are excellent views of the grey dunes, while only a couple of kilometers further you can see the beginning of one of the most beautiful sections the Baltic Coastal Hiking Route with outstanding bluffs continuing for more than 20 km. The most interesting bluff scenery is located near Strante and Ulmale villages and the estuary of the Rīva River. In many places, orchids bloom on the lower part of coastal landslides in summer. In Jūrkalne and in its surroundings, you can see “two sunsets”: the first one from the beach and the second one from the top of the bluff a couple of moments later.

Near Sārnate, you can still see the bluffs of the Baltic Sea, which slowly become lower towards the North and is replaced by a washed away dam of foredunes. Between Vendzavas village and the Užava Lighthouse, you can see coastal sceneries that are quite unusual for Latvia and that remind one of sandy and rocky deserts with sparse vegetation: it used to be a firing ground for the Soviet army. In this place and in the territories of former firing grounds located beyond the Užava Lighthouse, there are now grey foredunes. Getting closer to the estuary of the Užava River, the beach becomes wider and the dunes – lower. The most beautiful scenery of the Baltic Coastal Hiking Route can be seen from the top of the romantic Užava Lighthouse.

In this section of the Baltic Coastal Hiking Route, the first 6 km are a lonely stretch of the coast with a wide beach and low foredunes, the tops of which are covered in silvery sand ryegrass and marram grass tillers. After passing the Medole brook, an impressive bluff (~ 19 m high) rises before your eyes with a narrow rocky beach beneath it. The bluff quickly shrinks and then rises again two kilometers further. Between the bluffs, there is a former firing ground for the Soviet army. The last five kilometers of the Baltic Coastal Hiking Route to the South Pier in Ventspils lead through a wide sandy beach, the coastal side of which is delimited by the biotopes of grey dunes.

In this section of the Baltic Coastal Hiking Route, the first 6 km are a lonely stretch of the coast with a wide beach and low foredunes, the tops of which are covered in silvery sand ryegrass and marram grass tillers. After passing the Medole brook, an impressive bluff (~ 19 m high) rises before your eyes with a narrow rocky beach beneath it. The bluff quickly shrinks and then rises again two kilometers further. Between the bluffs, there is a former firing ground for the Soviet army. The last five kilometers of the Baltic Coastal Hiking Route to the South Pier in Ventspils lead through a wide sandy beach, the coastal side of which is delimited by the biotopes of grey dunes.

The itinerary goes through Ventspils and its surrounding forests. The Baltic Coastal Hiking Route winds from the South Pier through the historic Ostgals and the Old Town, crosses the Venta River and continues through the Pārventa District via a pedestrian and cyclist path in the direction of Staldzene where it circles the Ventspils Port and then returns to the seacoast. It is worth taking one “day off” and get to know the most interesting places in the city, as well as visit the Seaside Open-Air Museum.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja nedideliais kaimo ir miško keliukais nuo Saunago kaimo iki Vaidės kaimo, kur vėl grįžta į pajūrį. Platūs smėlio paplūdimiai driekiasi iki Kolkos kyšulio, virsdami žemais retais fortūnais; Už jų tęsiasi miškingos pajūrio kopos. Maždaug 2 km ilgio nuplautos kopos, o paskui – Dumbrkalnų kalvos. Kolkos kyšulys, Didžiosios jūros susiliejimo su Mažąja jūra vieta, yra viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų Baltijos pajūryje.

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Maršrutas yra alternatyvus būdas, norint iš Jūrmalos patekti į Rygą, einant mišku. Už Lielupės tilto Jūrų takas vingiuoja per Priedainę, kurioje galima pasigėrėti mediniais pastatais. Toliau maršrutas eina lygiagrečiai dešiniajam Lielupės krantui, tada pasuka palei pietinę Bolderajas kopos dalį ir kerta Kleistų mišką, vingiuodamas palei Lačupės kapines. Istoriniais Pardaugavos keliais – Buļļu ir Daugavgrīvas gatvėmis per Dzegužkalną, palei Zunda kanalą ir Agenskalno įlanką veda iki Dauguvos, kur Akmens tiltu kerta Dauguvą ir sustoja Rygos Rotušės aikštėje.

Iš pradžių kelionės programa nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą po Rygos centrą, Rygos senamiestį, veda palei miesto kanalą per Kronvalds parką, per Alberta gatvę (Art Nouveau pastatai) ir toliau per Miera gatvę per Lielie kapi kapines, per Kokneses ir Ostas prospektu per Mežaparką ir tada pasiekia Jaunmīlgrāvį ir kerta Mīlgravį . Toliau vingiuoja Vecāķu prospektu iki Ziemeļblāzmos ir Senosios Dauguvos (Vecdaugavos) krantų, kuriuos nuo Vecākių skiria vos pora kilometrų. Po dviejų dienų žygio per Rygą Baltijos pakrantės žygių maršrutas vėl nuves į paplūdimį.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Pirmuosius kilometrus iki Žvejniekciemo galima įveikti paplūdimiu arba taku, vingiuojančiu per kopų mišką su senomis pušimis, kurių žievė atrodo kaip krokodilo oda. Čia taip pat galima pamatyti seną medinę trobelę su žvejybos tinklais ir įrankiais. Dar nepasiekus Skultės uosto, Žvejniekciemo paplūdimyje pasirodo pirmosios uolos. Apvažiavus Age upės žiotis ir uostą, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas grįžta į paplūdimį, kur jau iš tolo matosi Arnių kyšulys, o už jo atsiveria rudas Didžiojo Lauči jūros riedulio nugara. Įvairūs pakrančių kraštovaizdžiai.

Ši Vidžemės pajūrio atkarpa yra išskirtinio vaizdingo grožio, jūroje daug uolėtų kyšulių ir riedulių, besikeičiančių su mažomis smėlėtomis įlankomis, į kurias įteka vasarą išdžiūvantys upeliai ir upeliai. Retkarčiais paplūdimį visiškai dengia pilkos akmenų nugarėlės. Vietomis išryškėja nedideli nendrių lopinėliai, o prie Tūjos pamatysite pirmąsias smiltainio atodangas.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų, kuri prasideda kertant Zaķupytės upę. Iki Ķurmrags švyturio daugiausia yra smėlio paplūdimių su nedidelėmis akmenų dalimis. Toliau prasideda Vidžemės uolėtas pajūris: kyšuliai kaitaliojasi su nedidelėmis įlankomis, o pakrantėje išnyra 4 m aukščio smiltainio atodangos. Pravažiavus Meleki kyšulį ir toliau vyrauja smėlio paplūdimiai, o prieš Šventupės žiotis paplūdimys yra tankiai apaugęs ir nendrėtas, todėl jį reikia aplenkti miško taku.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Der Strand zwischen Svētciems und Salacgrīva ist dicht bewachsen. Der Pfad Jūrtaka verläuft deshalb über einen Waldweg, der sich zwischen den Dünenwällen windet. Von Salacgrīva kann das Dorf Kuiviži über einen sandigen Strand oder Waldpfade erreicht werden. Um die Randu-Wiesen von Kuiviži bis Vēverupe muss man einen Umweg über einen Waldweg machen, der sich auf der östlichen Seite der Landstraße A1 befindet. Hinter dem Fluss Vēverupe führt der Pfad zurück zu einem sehr dicht bewachsenen Strand. Bei der Mündung des Flusses Blusupīte verlässt er diesen wieder, um über die Kāpu-Straße und Valdemāra-Straße das Pier Ainaži zu erreichen. In Lettland waren ~ 580 km zurückgelegt und nun die Staatsgrenze erreicht.

Dieser Streckenabschnitt ist für Vogelbeobachter besonders empfehlenswert. Die Küste ist an dieser Stelle durch weite mit Rohrgebüsch bedeckte Wiesen und Lagunen gekennzeichnet. Deshalb verläuft der Baltische Küstenwanderweg von Kabli bis zum südlichen Teil von Häädemeeste der alten Rigaer Landstraße entlang.  Kurz vor Häädemeeste biegt der Baltische Küstenwanderweg von der Landstraße in das Naturschutzgebiet Jaagupie ein (das Dorf bleibt westlich liegen). Dann schlängelt er sich die hohen Dünen hinauf und führt steil nach unten in die tiefen, von einem gelichteten Kieferwald bedeckten Senken zwischen den Dünen. Hier gibt es gute Orte zum Sammeln von Beeren und Pilzen.

Anfangs verläuft der Baltische Küstenwanderweg durch die alten, von einem Kiefernwald umschlungenen Küstenwege. Nach dem Lottemaa-Park biegt der Pfad in Richtung Meer und stößt auf den Reiu-Strand. Weiter führt der Streckenabschnitt durch einen überwachsenden Strand (bei ablandigem Wind - breite Flachwasserzonen). Nach knapp 4 Kilometern muss man in Richtung Binnenland abbiegen, einen Golfplatz überqueren und den Weg nach Pärnu einschlagen. In der Umgebung von Raeküla schlängelt sich der Pfad auf einem kleinen Wanderweg, der das Feuchtgebiet vom Wald abgrenzt. Dann läuft er in einem etwa 6 Kilometer langen Bogen um das Feuchtgebiet herum und erreicht den Strand Pärnu. Weiter führt der Pfad durch den westlichen Teil der Altstadt von Pärnu, überquert die Flüsse Pärnu und Sauga und mündet in der Umgebung von Vana-Pärnu.

Der Baltische Küstenwanderweg windet sich durch den westlichen Vorort von Pärnu, überquert den Fluss Audru und biegt in Richtung Valgeranna ab. Danach wird er auf der südlichen Seite von einem dichten Wald und einem weißen Sandstrand umschlungen, während sich auf der nördlichen Seite von ein Golfplatz befindet. Hinter Valgeranna verläuft der Baltische Küstenwanderweg zwischen den Poldern durch den nördlichen Teil der Pärnu-Bucht. Die Audru-Polder offenbaren einen herrlichen Blick auf die Pärnu-Bucht. Hinter dem Rohrgebüsch in Audru biegt der Pfad nach Süden ab und führt durch die an der Küste liegenden Fischerdörfer mit kleinen Häfen und Bootsanlegestellen. Hier kann man den Alltag eines Fischer kennenlernen und geräucherten Fisch probieren.

Auf diesem Abschnitt des Baltischen Küstenwanderweges ist eine traditionell ländliche Landschaft zu sehen.  Wegen vieler flacher Buchten, Halbinseln und Erdzungen sieht die Küste wie ausgezickt aus. Dazwischen liegen Küstenwiesen, Rohrgebüsch, wasserarme Lagunen und Feuchtgebiete sowie schwer zugängliche Inseln.  Folgt man dem Pfad auf den kleinen Dorfwegen, die im Herbst von roten Ebereschen umgeben sind, sieht man ethnographische Einzelhöfe, Landwirtschaften mit Kühen und Ziegen. Die Einzelhöfe sind von Resten von Steinzäunen, landwirtschaftlichen Nutzflächen und Wacholderheiden umgeben. Südlich des Dorfes Ranniku und in der Nähe des Dorfes Kastna gibt es einen Zugang zum Meer und Rastplätze.

Der Strand Matsi ist einer der wenigen Sandstrände auf dem Streckenabschnitt bis Haapsalu. Der Baltische Küstenwanderweg windet sich durch das Dorf Kulli und verläuft auf einer Länge von 5 Kilometer auf kleinen, von weiten Wäldern und Dünen umschlossenen Wegen. Deren Umgebung ist im Herbst reich an Beeren und Pilzen. Danach läuft er im Bogen um das Uue-Varbla-Gutshaus herum und erreicht das Dorf Varbla.

Der Baltische Küstenwanderweg verläuft im Bogen um die Deltamündung des Flusses Kasari bis zu dessen Mündung in die Matsalu-Bucht. Dort hat sich eines der größten Feuchtgebieten Nordeuropas mit weiten Rohrfeldern, Küstenwiesen, alten Flussarmen und den flachen Gewässern der Bucht herausgebildet. Das Feuchtgebiet ist ein wichtiger Brutort und Rastplatz während des Vogelzugs. Der größte Teil des Streckenabschnitts verläuft durch landwirtschaftliche Nutzflächen und kleine Dörfer. In der Umgebung des Dorfes Kirbla kann es eine Geländeerhöhung erkennen- die ehemalige Insel des Baltischen Eissees mit dem Altufer auf deren nördlichen Seite.

Eine vielfältige Strecke des Baltischen Küstenwanderweges. Die ersten drei Kilometer verlaufen der ehemaligen Breitspurbahnlinie Haapsalu-Rohuküla entlang. Dann umkreist der über Pullapää neem die Haapsalu-Bucht und überquert die Küstenwälder, in denen Gesundheitspfade eingerichtet sind. Danach verläuft er im Bogen auf den Küstenpromenaden und kleinen Straßen um die Stadt Haapsalu herum. Nach dem Überqueren eines kleinen Feuchtgebietes jenseits der Stadt mündet der Pfadabschnitt im herrlichen Uuemõisa-Park.

Der Pfad verläuft vorwiegend der Landstraße entlang. Nur zwischen den Dörfern Ingküla und Aulepa schlängelt er sich auf kleinen Waldwegen an Gehöften, Felssteinen und Weiden vorbei.

Mit Ausnahme der ersten drei Kilometer verläuft der Routenabschnitt der Meeresküste entlang. Vorwiegend erstreckt sich hier ein sandiger Strand mit herrlichen Vordünen, Graudünen und Feldsteinen im Meereswasser. Am Strand können zusammengetriebene Wasserpflanzen liegen; stellenweise ist er mit dichter Vegetation bewachsen. Gegenüber dem Dorf Rooslepa, aber auch im Meer und an der Küste kommen verwitterte Steine bzw. Brekzien zum Vorschein, die infolge einer alten Meteoritenexplosion zusammengeschmolzen und verwittert sind. Zum Abschluss kann man eine Kneipe besuchen, von deren Terrasse aus sich ein schöner Blick auf die Meeres - und Hafenlandschaft offenbart.

Ranniku matkaraja Dirhami – Nõva mitmekesise maastikuga lõigul saab näha Eesti põhjarannikule omast loodust. Teekond kulgeb peaaegu kogu pikkuses mere ääres, mööda kauneid liivarandasid ja kividega kaetud maaninasid. Põõsaspea neemel paljanduvad dolomiidikihid (see on suurepärane paik linnuvaatluseks). Matkarada kulgeb Nõva looduskaitsealal, kus on erakordsed valged ja hallid luited. Siinseid randu armastavad nii puhkajad kui ka kalamehed ja lohesurfarid.

Ranniku matkaraja Laulasmaa – Vääna-Jõesuu lõik on maaliline ja mitmekülgne ning sobib vastupidavatele matkajatele. Siin kohtab nii kiviseid kui ka liivarandu, häid ujumiskohti ja ilusaid rannikuäärseid männimetsi, teele jäävad ka Türisalu pank ja kivirahnud. Laiad Keila parkmetsa rajad viivad Keila joani. Lohusalus saab tutvuda näitusega rannakalurite elust.

Ranniku matkaraja Tabasalu – Tallinna sadama lõigul, Tabasalu juures, ületab rada Tallinna linna piiri ning jõuab läbi Tiskre ja Vismeistri elurajoonide Kakumäe randa, kus teeb metsas tiiru peale pankrannikuga ümbritsetud Kakumäe poolsaarele. Siit avaneb vaade üle Kopli lahe Tallinna sadamale. Õismäe elamurajooni lähedal kulgeb mere ääres suurepärane rannapromenaad. Rada viib kaarega ümber Eesti vabaõhumuuseumi, piki promenaadi Stroomi randa ja sealt edasi läbi Pelguranna mööda kõnniteid Eesti meremuuseumini Lennusadamas. Kulgedes rannapromenaadil Tallinna sadamani, jõuab matkarada lõpp-punktini. Eestimaal on seljataha jäänud ligi 620 km.

Läänemere ranniku matkatee saab alguse Nida kesklinnast, sadama juurest. Nidas lookleb rada mööda Kura lahe jalutusrada, kust avanevad kaunid vaated laiuvatele vetele kuni Rusnė saareni Kura lahe idakaldal. Nida iseloomustab Kura sääre piirkonnale omane arhitektuur – ühekorruselised kivi- või pillirookatuse ja sinimustvalgeks värvitud aknaluugid. Nidast Bulviki neemeni (veidi enne neeme on mahajäetud lennurada) lookleb Balti ranniku matkatee läbi üherajaliste metsaradade mööda männikutega kaetud luiteid üles-alla, väljudes aeg-ajalt vähese taimestikuga rannaniitudele. Raja ääres on puhkekohad ja linnuvaatlustornid. Järgmisel lõigul on ainulaadsed avatud mereäärsed niidud, mis on kaetud Kuramaale iseloomuliku samblike ja taimestikuga. Läänemere ranniku matkatee kulgeb mööda rannikut Preila külas. Edasi lookleb see läbi metsaradade, lühidalt ka mööda jalakäijate/ratturite rada ja rannikuäärseid radu, jõudes lõpuks Pervalkani. See lõik viib läbi Kura sääre rahvuspargi.

Pervalkast väljunud Läänemere ranniku matkatee kulgeb mööda jalakäijate rada, et ületada Kura sääre ida-lääne suunas, jõudes Läänemere rannikule. Järgmine 13 km pikkune lõik kulgeb mööda kaunist liivaranda, mida kaitsevad idast kõrged ja järsud liivaluited. Seda nimetatakse kaitsvaks luiteharjaks ja see on inimese loodud selleks, et kaitsta sisemaad liiva liikumise eest. Juodkrantėsse sisenedes pöörab Balti ranniku matkatee itta ja läbib üle metsaste ja järskude luidete veel kord Kuramaa, et jõuda Kura lahe rannikule. Läänemere ranniku matkatee ühtib põgusalt Nõiamäe rajaga. Seejärel kulgeb see Juodkrantė rannaäärset kõnniteed mööda sadamasse. See lõik viib läbi Kura sääre rahvuspargi.

Juodkrantė rannaäärsest kõnniteest väljudes läbib Balti ranniku matkatee kagu-loode suunas Kuramaa, mis kulgeb mööda üherajalisi metsaradasid, mis looklevad läbi järskude mändidega kaetud luidete, kuni jõuab lõpuks tagasi mere rannikule. Läänemeri. Järgmise 9 km jooksul kulgeb Balti ranniku matkatee mööda rannajoont mööda liivarandu. Idakülje järsk eesluu kaitseb sisemaad liikuva liiva eest. Pärast Alksnynė küla (rannast ei nähta) pöördub Balti ranniku matkatee itta, ületades Pinus mugo mändide ja II maailmasõja aegse Saksa sõjaväebaasi, lähenedes lõpuks Kura lahe rannikule. Seejärel lookleb rada üle mändidega kaetud luidete seljandiku, kust avaneb korrapärane vaade Klaipėda sadamale. Uue ja vana parvlaevasadama vaheline marsruut kulgeb esmalt mööda üherajalist rada ja hiljem mööda rannaäärset kõnniteed. Vanast parvlaevasadamast Kura laguuni ületanud Balti ranniku matkatee jõuab Klaipėda kesklinna, kus kulgeb mööda Danės tänavat Birža sillani. Lõik kuni Smiltynėni viib läbi Kura sääre rahvuspargi.

Mööda H. Manto tänavat kulgeb Läänemere ranniku matkatee Klaipėda kesklinnast välja, läbib Klaipėda puhkeparki, ületab sillaga raudteeliini ja väljub Melnragė lõunaosas Läänemere rannikule. Edasi lookleb rada läbi luidete, mille kaitseks on rajatud puidust kõnniteed ning kulgeb edasi mööda kaunist rada läbi rannikumetsa, järgides umbes 10–20 m kaugusel jalakäijate/ratturite rada läbi Antroji Melnragė kuni Giruliai. Giruliai juures jõuab see korraks randa, kuid Kukuliškiaist Karklė küla lõunaossa kulgeb Läänemere ranniku matkatee esmalt mööda imekaunist ürgmetsaga kaetud kunagise Litoriina mere rannajoont ja hiljem mööda maalilist bluff, mis on loodud lainete pesemisel; tee ääres on mitu vaatepunkti (sh Hollandi müts). Karklė külast järgmise 11 km kaugusel Palanga botaanikaparki viib Balti ranniku matkarada mööda liiva- ja kiviklibuseid, kohati kiviseid randu. Läbi Palanga botaanikapargi lääneosas asuvate rannikuradade viib rada üle Meilėse puiestee ja sealt edasi Palanga jalakäijate sillani. Suurem osa sellest raja lõigust viib läbi Mereäärse regionaalpargi.

Pärast väikese Rąžė jõe ületamist kulgeb Balti ranniku matkatee Labrytyse jalakäijate/jooksjate rada ja väljub Kontininkų tänavalt randa. Järgmised 9 km kuni vana Šventoji kaini viib rada üle liivase merega uhutud ranna. Seejärel teeb see tiiru ümber Šventoji jõe suudme, viib läbi kuurortlinna ja Kopų tänava lõpus ületab Šventoji jõe üle rippuva jalgsilla, et tulla tagasi randa. Žemaičių Alka parklas teeb Balti ranniku matkatee veel väikese tiiru “sisemaale” ja kulgeb mööda liivaranda 3 km kaugusel asuva Läti-Leedu piirini.