Jūrtaka - Pieejams ratiņkrēslā

Visoje atkarpoje palei paplūdimį driekiasi Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Papės apylinkėse paplūdimio pakrantę supa gražūs prieštakai, o toliau nuo kaimo virsta beveik 10 km nuplautu krantu, skersai tyvuliuojančių nulūžusių pušų. Prie Jūrmalciemo vėl atsiranda švelniai pasvirusios kopos. Pravažiavus Jūrmalciemą tęsiasi platūs uždumblėję paplūdimiai, tačiau priartėjus prie Bernati kyšulio prieš akis iškyla stulbinantis pušynu apaugęs ir retkarčiais nuplaunamas staigus.

Visoje atkarpoje palei paplūdimį driekiasi Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Papės apylinkėse paplūdimio pakrantę supa gražūs prieštakai, o toliau nuo kaimo virsta beveik 10 km nuplautu krantu, skersai tyvuliuojančių nulūžusių pušų. Prie Jūrmalciemo vėl atsiranda švelniai pasvirusios kopos. Pravažiavus Jūrmalciemą tęsiasi platūs uždumblėję paplūdimiai, tačiau priartėjus prie Bernati kyšulio prieš akis iškyla stulbinantis pušynu apaugęs ir retkarčiais nuplaunamas staigus.

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Į šiaurės rytus nuo Pavilostos atsiveria puikūs vaizdai į pilkąsias kopas, o vos už poros kilometrų toliau matosi daugiau nei 20 km besitęsiančio vieno gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų pradžia. Įdomiausias blefų peizažas yra netoli Strante ir Ulmale kaimų bei Ryvos upės žiočių. Daug kur vasarą pajūrio nuošliaužų apatinėje dalyje žydi orchidėjos. Jūrkalnėje ir jos apylinkėse matomi „du saulėlydžiai“: pirmasis iš paplūdimio ir antrasis po kelių akimirkų nuo blefo viršūnės.

Netoli Sarnatės vis dar matosi Baltijos jūros uolos, kurios šiaurės kryptimi pamažu nusileidžia ir pakeičiamos išplautos foredunių užtvanka. Tarp Vendzavo kaimo ir Užavos švyturio matosi gana neįprasti Latvijai pajūrio vaizdai, primenantys smėlėtas ir uolėtas dykumas su reta augmenija: čia buvo sovietų kariuomenės šaudymo aikštelė. Šioje vietoje ir už Užavos švyturio esančiose buvusių šaudyklų teritorijose dabar stūkso pilki priedangos. Artėjant prie Užavos upės žiočių paplūdimys tampa platesnis, o kopos – žemesnės. Nuo romantiško Užavos švyturio viršaus atsiveria gražiausi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto peizažai.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Maršrutas driekiasi per Ventspilį ir aplinkinius miškus. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja nuo pietinio molo per istorinį Ostgalą ir senamiestį, kerta Ventos upę ir tęsiasi per Parventos rajoną pėsčiųjų ir dviratininkų taku Staldzenės kryptimi, kur apvažiuoja Ventspilio uostą ir grįžta į jūros pakrantė. Verta pasiimti vieną „laisvą dieną“ ir susipažinti su įdomiausiomis miesto vietomis, taip pat apsilankyti Pajūrio muziejuje po atviru dangumi.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja nedideliais kaimo ir miško keliukais nuo Saunago kaimo iki Vaidės kaimo, kur vėl grįžta į pajūrį. Platūs smėlio paplūdimiai driekiasi iki Kolkos kyšulio, virsdami žemais retais fortūnais; Už jų tęsiasi miškingos pajūrio kopos. Maždaug 2 km ilgio nuplautos kopos, o paskui – Dumbrkalnų kalvos. Kolkos kyšulys, Didžiosios jūros susiliejimo su Mažąja jūra vieta, yra viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų Baltijos pajūryje.

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Maršruts, kura pēdējā trešdaļa atrodas Ķemeru nacionālajā parkā, piemērots aktīviem gājējiem. Sākotnēji Jūrtaka izvijas cauri Engures ciemam, tad pa salīdzinoši šauru liedagu vienā pusē un skaistām mežainām jūrmalas kāpām otrā pusē aizved līdz Plieņciema kāpai, kur tālākajā posmā smilšainais liedags kļūst aizvien plašāks, bet jūrā parādās plaši sēkļi. Sauszemes virzienā šeit paceļas apauguši stāvkrasti ar kāpnēm un labiekārtotām laipām līdz Kolkas - Tukuma autoceļam. Jārēķinās, ka siltās vasaras dienās šeit ir daudz atpūtnieku.

No Ragaciema labi redzams Jūrmalas krasts visā tā garumā. Šīs dienas posma pirmā trešdaļa ietilpst Ķemeru Nacionālajā parkā, kur var iepazīt vēsturiskos zvejniekciemus, Ragaciema sedumu un zivju tirdziņu, kāpu biotopus, kā arī vērot putnus Starpiņupītes grīvā. No Jaunķemeriem līdz pat Dubultiem gājiens norit pa Rīgas jūras līča platāko smilšu pludmali, cauri Jūrmalas vēsturiskajam kūrortam un Latvijas garākajai pilsētai. Skaistās un siltās vasaras dienās jārēķinās ar daudzajiem pludmales apmeklētājiem.

Maršruts piemērots ikviena vecuma un fiziskās sagatavotības gājējam. Starp Dubultiem un Lielupi plešas Rīgas jūras līča platākais smilšu liedags – Jūrmalas kūrorta nozīmīgākā vērtība ar daudzām pludmales kafejnīcām, dažādām atpūtas iespējām. Piekrastes kāpu mežus caurvij blīvs taku tīkls, kas piemērots iešanai un nūjošanai. Jūrtakas daļa starp Lielupes pludmali un Jūrmalas brīvdabas muzeju ietilpst Ragakāpas dabas parkā. No šejienes atpakaļ uz Bulduriem var ērti nokļūt pa Bulduru prospektu un 5. līniju.

Maršruts ir alternatīvs veids, kā no Jūrmalas nokļūt līdz Rīgai, ejot pa mežu. Aiz Lielupes tilta Jūrtaka izlīkumo cauri Priedainei ar skatiem uz tās koka apbūvi, iet līdztekus Lielupes labajam krastam, tad nogriežas gar Bolderājas kāpas dienviddaļu un šķērso Kleistu mežu, virzoties gar Lāčupes kapiem. Tālāk pa vēsturiskajiem Pārdaugavas ceļiem – Buļļu un Daugavgrīvas ielām cauri Dzegužkalnam, garām Zunda kanālam un Āgenskalna līcim nonāk līdz Daugavai, kur pa Akmens tiltu šķērso Daugavu un apstājas Rīgas Rātslaukumā.
 

Maršruts piemērots aktīviem gājējiem, kas nebaidās Rīgu šķērsot ar kājām. Tas sākotnēji izmet nelielu loku pa Rīgas centru – Vecrīgu, ved gar Pilsētas kanālu, cauri Kronvalda parkam, pa Alberta ielu (Jūgendstila pērle) un tālāk pa Miera ielu cauri Lielajiem kapiem, Kokneses un Ostas prospektiem cauri Mežaparkam, sasniedzot Jaunmīlgrāvi un šķērso Mīlgrāvi. Tālāk pa Vecāķu prospektu tas aizlokas līdz Ziemeļblāzmai un Vecdaugavas krastiem, no kurienes dažu kilometru attālumā jau ir Vecāķi. Pēc divu dienu gājuma cauri Rīgai, Jūrtaka atkal izved pludmalē.

Maršruts piemērots ikvienam, kas vēlas doties salīdzinoši īsā pārgājienā pa skaistu smilšainu pludmali, ko no sauszemes puses norobežo gaiši piekrastes priežu meži ar iespaidīgām kāpām un kāpu vaļņiem. No pludmales līdz Carnikavai Jūrtaka ved pa promenādi, kas iet cauri mežam. Tālāk pa aizsargdambi tā apmet loku Vecgaujai – Gaujas vecupei un sasniedz kājnieku tiltu pār Gauju. Gan uzsākot, gan nobeidzot gājienu, ir vērts pasēdēt kādā no Vecāķu pludmales vai Carnikavas krodziņiem un vasaras kafejnīcām.

Maršruts piemērots ikvienam, kas vēlas doties salīdzinoši īsā pārgājienā pa skaistu smilšainu pludmali, ko no sauszemes puses norobežo gaiši piekrastes priežu meži ar iespaidīgām kāpām un kāpu vaļņiem. No pludmales līdz Carnikavai Jūrtaka ved pa promenādi, kas iet cauri mežam. Tālāk pa aizsargdambi tā apmet loku Vecgaujai – Gaujas vecupei un sasniedz kājnieku tiltu pār Gauju. Gan uzsākot, gan nobeidzot gājienu, ir vērts pasēdēt kādā no Vecāķu pludmales vai Carnikavas krodziņiem un vasaras kafejnīcām.

Sākotnēji maršruts ved pa Gaujas aizsargdambjiem Gaujas ciemā, sasniedzot Gaujas grīvu, kas ir laba putnu vērošanas vieta. Tālākais gājiens norit pa smilšainu pludmali līdz Inčupes ietekai, pirms kuras jāpagriežas uz iekšzemi, lai nokļūtu līdz tiltam un turpmākos dažus kilometrus uz pludmali nolūkotos no Saulrieta takas mežaino kāpu virsotnēm. Pēc Pēterupes šķērsošanas (trošu tilts) pa pludmali Jūrtaka sasniedz Saulkrastu “Jūras parku”.

Initially, the itinerary leads you through the Gauja River levees in Gauja village reaching the estuary of the Gauja River, which is a good place for bird watching. The hike continues along a sandy beach up to the estuary of the Inčupe River, before which you have to turn inland to get to a bridge and to cover the next couple of kilometers across the wooded dune tops of the Sunset Trail with a view of the beach. After crossing the Pēterupe River (cable bridge), the Baltic Coastal Hiking Route continues along the beach and reaches the Sea Park in Saulkrasti.

The first kilometers leading up to Zvejniekciems can be covered via the beach or via a trail meandering through the dune forest with old pines whose bark looks like crocodile skin. Here you can also see an old wooden hut with fishing nets and tools. Before reaching the port of Skulte, the first rocks appear on the beach of Zvejniekciems. After making a detour around the estuary of the Aģe River and the port, the Baltic Coastal Hiking Route returns to the beach where you can already see Cape Ārņi from afar, while beyond it the brown back of the Big Lauči Sea Boulder comes into view. Varied coastal landscapes.

This section of the seacoast of Vidzeme is of outstanding scenic beauty with a lot of rocky capes and boulders in the sea alternating with small, sandy coves where the small streams and rivulets, which dry out in summer, flow into. Occasionally, the beach is completely covered with the gray backs of stones. In some places, small patches of reeds appear, while near Tūja you will see the first sandstone outcrops.

One of the most beautiful sections of the Baltic Coastal Hiking Route, which begins by crossing the Zaķupīte River. Up to the Ķurmrags Lighthouse, there are mostly sandy beaches with small sections of stones. Further on, the Rocky Seashore of Vidzeme starts: capes alternate with small coves, while 4 m high sandstone outcrops emerge on the coast. Sandy beaches continue to prevail after passing Cape Meleki, while before the mouth of the Svētupe River the beach is thickly overgrown and reedy, so it must be bypassed via a forest trail.

The beach between Svētciems village and Salacgrīva is thickly overgrown, so the Baltic Coastal Hiking Route continues on a forest trail meandering among the dunes. To get from Salacgrīva to Kuiviži, you can take the sandy beach or forest trails. From Kuiviži to the Vēverupe River, you have to bypass the Randu Meadows via a forest road located on the east side of the A1 road. After passing the Vēverupe River, the Baltic Coastal Hiking Route returns to a thickly overgrown beach and then leaves it next to the estuary of the Blusupīte River to reach Ainaži Pier by going along Kāpu and Valdemāra iela. You have covered ~ 580 km in Latvia and reached the state border.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Šis maršrutas ypač rekomenduojamas paukščių stebėtojams. Norėdami įveikti Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpą, jungiančią Kabli ir Hademeeste pietus, turėsite važiuoti senuoju Pernu–Rygos keliu, nes per pajūrį driekiasi nendrinės pievos ir lagūnos. Prieš pasiekiant Häädemeeste, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas atsišakoja nuo kelio ir vingiuoja per Jaagupi gamtos rezervatą (aplink rytinę gyvenvietės pusę), eidamas aukštų kopų gale ir nusileisdamas žemyn iki gilių duburių tarp kopų, uždengtų retas pušynas. Čia rasite gerų vietų uogauti ir grybauti.

Pirmiausia Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas eina senais pakrantės keliais, apsuptais pušynų, tačiau pravažiavus Lottemaa parką pasuka jūros link ir išeina į Reiu paplūdimį. Toliau žygis tęsiasi per apaugusį paplūdimį (plačios seklumos, kai vėjas sukuria vandens nutekėjimą) ir už kiek mažiau nei 4 km reikia sukti į vidų, kirsti golfo aikštyną ir sukti Pernu kryptimi. Netoli Raeküla rajono, jis gyvatės nedideliu takeliu, sudarantis ribą tarp didelės pakrantės pelkės ir miško. Apėjus šlapžemę ~ 6 km, Pernu paplūdimyje išnyra Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Toliau kelias eina per vakarinę Pernu senamiesčio dalį, kerta Pernu ir Saugos upes ir baigiasi Vana-Pernu rajone.

Тропа Балтийского взморья изгибается по западному преддверию Пярну, пересекает реку Аудру и поворачивает в направлении Валгеранна, где с юга ее окаймляют березовая роща и белый песчаный пляж, а с севера – поле для гольфа. За Валгераннa Тропа Балтийского взморья проходит между польдерами по северной части залива Пярну. С польдеров Аудру открывается самый красивый вид на залив Пярну. За тростниковыми зарослями Аудру Тропа Балтийского взморья поворачивает на юг и проходит через прибрежные рыбацкие поселки с маленькими портами и лодочными пристанями. Здесь можно понаблюдать за бытом рыбаков и попробовать копченую рыбу.

На этом этапе Тропы Балтийского взморья можно увидеть традиционный сельский ландшафт. Побережье прорезают многочисленные мелкие заливы, полуострова и мысы в окружении приморских лугов, тростниковых зарослей, мелких лагун, болот, а также труднодоступных островов. Если идти по маленьким сельским дорогам, над которыми по осени склоняются красные рябины, можно увидеть выглядящие экспонатами этнографического музея хутора, сельские хозяйства с коровами и козами. Хутора чередуются в пейзаже с остатками каменных заборов, сельскохозяйственными землями и зарослями можжевельника. Выход к морю и места отдыха расположены к югу от Раннику и возле поселка Кастна.

Пляж Матси – один из редких песчаных пляжей на дальнейшем отрезке тропы до Хаапсалу. Тропа Балтийского взморья делает круг через поселок Кулли и следующие 5 км ведет по маленьким, окруженным просторными лесами и дюнами дорогам, окрестности которых по осени богаты ягодами и грибами. Обогнув поместье Ууе-Варбла, тропа доходит до поселка Варбла.

Тропа Балтийского взморья огибает дельту реки Касари – место ее впадения в залив Матсалу, где образовалась одна из крупнейших в Северной Европе заболоченных площадей с обширными тростниковыми полями, приморскими лугами, старицами и мелкими заливами, являющаяся важным местом гнездования и отдыха птиц во время миграции. Большая часть маршрута проходит по сельскохозяйственным землям и маленьким поселкам. В окрестностях Кирбла видно повышение рельефа – остров, который когда-то находился в Балтийском ледниковом озере, с древним берегом в его северной части.

Разнообразный отрезок Тропы Балтийского взморья. Первые три километра маршрута проходят по бывшей ширококолейной железной дороге Хаапсалу – Рохукюла, огибают залив Хаапсалу через мыс Пуллапяэ, пересекают прибрежные леса, где проложены тропы здоровья, и по прибрежным променадам и маленьким улочкам огибают город Хаапсалу. Пересекая небольшую заболоченную местность, этап тропы завершается в красивом парке Ууемыйза.

В основном Тропа Балтийского взморья идет по обочине шоссе и только между поселками Ингкюла и Аулепа вьется по маленьким деревенским дорогам, где можно наслаждаться сельскими пейзажами с хуторами, валунами и пастбищами.

За исключением первых 3 км, маршрут идет вдоль берега моря. Преимущественно это песчаный пляж с красивыми дюнами (в том числе серыми) и валунами в море. На пляже могут быть выброшенные на берег водоросли, в некоторых местах он зарос густой растительностью. Напротив поселка Роослепа и в других местах в море и на берегу можно увидеть сильно выветрившиеся камни – т. н. брекчии, являющиеся сплавившимися в результате падения древнего метеорита и выветрившимися горными породами. В конце маршрута можно посидеть в кабачке, с террасы которого открывается красивый вид на море и порт.

Невероятно разнообразный в плане пейзажей отрезок Тропы Балтийского взморья, где уже можно увидеть природу, характерную для северного побережья Эстонии. Маршрут практически постоянно идет вдоль берега моря, где по берегам заливов тянутся красивые песчаные пляжи, выступающие в море мысы покрыты валунами, а в северной части мыса Пыысаспеа (отличное место для наблюдения за птицами) на поверхность выходят доломитовые слои. Тропа Балтийского взморья проходит по природному заповеднику Ныва, где открываются потрясающие виды на белые и серые дюны. Пляж является популярным местом для рыбалки и кайтбординга.

Kraštovaizdžiu įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, tinkanti ištvermingiems žygeiviams. Čia yra ir akmenuotų, ir smėlėtų paplūdimių, puikių maudymosi vietų, žavingų pakrantės pušynų, stulbinančios Türisalu skardžio sienos ir milžiniškų jūros riedulių. Važiuojant didžiulio Keilos miško parko takais galima nukeliauti prie Keilos krioklio, prie kurio buvo nufilmuoti populiaraus latvių vaidybinio filmo „Vella kalpi“ („Velnio tarnai“) fragmentai, taip pat galima susipažinti su paroda, skirta pajūrio žvejų gyvenimas Lohusalu kaime.

Netoli Tabasalu Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas kerta Talino ribą ir eina per Tiskre ir Vismeistri rajonus, kad pasiektų Kakumäe paplūdimį, kur galėsite pasivaikščioti po miškingą Kakumäe pusiasalio viršutinę dalį, apsuptą uolų. Čia atsiveria vaizdas į Talino uostą per Kopli įlanką. Priešais Õismäe rajoną palei pajūrį eina puiki promenada. Aplenkus Estijos muziejų po atviru dangumi, Baltijos pakrantės žygių maršrutas vingiuoja pakrantės promenada iki Stroomi paplūdimio, o pravažiavęs Pelguranos rajoną pėsčiųjų takais nukeliauja į Estijos jūrų muziejų, kur pakrantės promenada veda į. Talino uostą, žymintį Baltijos pajūrio žygių maršruto pabaigą. Estijoje įveikėte ~ 620 km.

Jūrų takas prasideda Nidos centre prie uosto. Toliau jis vingiuoja Kuršių marių pakrante, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į plačius vandenis iki pat Rusnės salos Kuršių marių rytiniame krante. Nidoje galima pasigrožėti Kuršių nerijai būdinga architektūra: vieno aukšto mediniais pastatais su čerpių ar nendrių stogais, mėlynais ir baltais atspalviais dažytomis langinėmis. Nuo Nidos iki Bulvikio rago (prieš ragą – apleisto oro uosto kilimo takas) Jūrų takas vingiuoja mažais miško takeliais, vedančiais aukštyn ir žemyn per pušimis apaugusias kopas, vietomis išvesdamas į skurdžia augmenija pasidengusias pakrantės pievas. Šalia tako – poilsiavietės ir paukščių stebėjimo bokšteliai. Tolesnėje atkarpoje matomos labai savitos, kerpėmis ir Kuršių nerijai būdingų rūšių augalais apaugusios, atviros pakrantės pievos. Preilos gyvenvietėje Jūrų takas eina kranto promenada. Iki Pervalkos gyvenvietės jis vingiuoja miško takais ir pėsčiųjų / dviračių taku, kol pasiekia Pervalkos centrą. Ši atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Už Pervalkos Jūrų takas pėsčiųjų keliuku kerta Kuršių neriją rytų–vakarų kryptimi, pasiekiant Baltijos jūros pakrantę. Tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Jis yra žmonių suformuotas, siekiant apsaugoti pusiasalį nuo smėlio slinkimo. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją, vesdamas Kuršių marių link. Nedidelė Jūrų tako atkarpa sutampa su Raganų kalno taku. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto. Atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas šiaurės vakarų kryptimi kerta Kuršių neriją, eidamas mažais miško takais, kurie vingiuoja stačiais, pušimis apaugusiais kopų šlaitais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Tolesnius 9 km Jūrų takas veda pakrante, smėlėtais paplūdimiais. Rytinėje pusėje jį riboja stati kopa, sauganti neriją nuo vėjo pučiamo smėlio. Už Alksnynės gyvenvietės (nuo kranto nesimato) Jūrų takas pasisuka į rytus, kerta kalninių pušų Pinus mugo mišką ir Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos karinę bazę, kol priartėja prie Kuršių marių kranto. Toliau Jūrų takas vingiuoja per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Maršrutas tarp Naujosios ir Senosios perkėlos iš pradžių veda mažu takeliu, o toliau – pamario promenada. Iš Senosios perkėlos, persikėlus per Kuršių marias, Jūrų takas veda į Klaipėdos centrą – Danės gatve iki Biržos tilto. Atkarpa iki kelto eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

H. Manto gatve Jūrų takas veda per Klaipėdos centrą, kerta Klaipėdos poilsio parką, geležinkelį ir Melnragės gyvenvietės pietinėje dalyje išeina į Baltijos jūros pakrantę. Toliau jis vingiuoja pajūrio promenada ir kopas saugančiais mediniais takeliais, nusitęsia jaukiu takeliu per pajūrio miškus, einančiu apie 10–20 m atstumu nuo pėsčiųjų / dviračių tako per Antrąją Melnragę iki Girulių gyvenvietės. Prie Girulių jis trumpam išeina į paplūdimį, o nuo Kukuliškių iki Karklės gyvenvietės pietinės dalies Jūrų takas pradžioje vingiuoja labai gražiu buvusios Litorinos jūros krantu, apaugusiu neliestu mišku, toliau – palei vaizdingą, bangų nuskalautą skardį su keliomis regyklomis (įsk. Olando kepurę). Nuo Karklės gyvenvietės kitus 11 km iki Palangos Botanikos parko Jūrų takas veda smėlėtais, pilnais akmenukų paplūdimiais, kur vietomis pasitaiko ir didesnių akmenų. Einant Palangos Botanikos parko vakarinėje dalyje esančiais takeliais, Jūrų takas pasiekia Meilės alėją ir ja veda iki Palangos pėsčiųjų tilto. Didelė šios atkarpos dalis eina per Pajūrio regioninį parką.

Pėsčiųjų tilteliu kirtęs Rąžės upelį, Jūrų takas nuvingiuoja pėsčiųjų / bėgimo taku „Labrytys“ ir prie Kontininkų gatvės išeina į pajūrį. Kitus 9 km iki Šventosios senojo molo Jūrų takas tęsiasi smėlėtu, jūros skalaujamu paplūdimiu. Toliau jis daro lanką aplink Šventosios upės žiotis, veda per kurortinį miestelį, Kopų gatvės gale per kabančiu pėsčiųjų tiltu kerta Šventosios upę ir vėl išeina į paplūdimį. Prie šventvietės „Žemaičių Alka“ Jūrų takas dar kartą daro nedidelį lanką ir toliau smėlėtu paplūdimiu nuveda iki 3 km nutolusios Lietuvos–Latvijos sienos.