Jūrų takas - Wheelchair accesible

Der Baltische Küstenwanderweg führt auf der ganzen Strecke am Strand entlang, der auf der Festlandseite in der Umgebung von Pape von einer wunderschönen Vordüne umschlossen ist. Hinter dem Dorf wird er auf einer Länge von fast 10 km von einem abgespülten Uferstreifen abgelöst, auf dem Kiefernstämme umgestürzt herumliegen. Die Flachdüne kommt in der Umgebung des Dorfes Jūrmalciems wieder zum Vorschein. Hinter Jūrmalciems erstrecken sich weitläufig Strände. Nähert man sich dem Kap Bernātu ragt eine eindrucksvolle, mit einem Kieferwald bewachsene und streckenweise durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste empor.

Der Baltische Küstenwanderweg führt auf der ganzen Strecke am Strand entlang, der auf der Festlandseite in der Umgebung von Pape von einer wunderschönen Vordüne umschlossen ist. Hinter dem Dorf wird er auf einer Länge von fast 10 km von einem abgespülten Uferstreifen abgelöst, auf dem Kiefernstämme umgestürzt herumliegen. Die Flachdüne kommt in der Umgebung des Dorfes Jūrmalciems wieder zum Vorschein. Hinter Jūrmalciems erstrecken sich weitläufig Strände. Nähert man sich dem Kap Bernātu ragt eine eindrucksvolle, mit einem Kieferwald bewachsene und streckenweise durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste empor.

Von Bernāti bis Liepāja führt der Baltische Küstenwanderweg an einem breiten Strand entlang. Dort erfreuen auf der Festlandseite anfangs eine abgespülte Küste das Auge, später dann beim Herankommen an die Stadt Liepāja hohe, mit Strandroggen und Strandhafer bewachsene Vordünen. Der Pfad windet sich weiter durch den zentralen Teil der Stadt Liepāja – Vecliepāja und kurz nach dem Passieren des Karosta-Kanals (Kriegshafenkanal) erreicht man Karosta – einen Komplex von Militär- und Fortifikationsbauten. Um ihn genauer zu erkunden, sollte man mindestens einen halben
Tag einplanen. Unbedingt probieren sollte man die Spezialität von Liepāja – ”Liepājas menciņi”, geräucherten Dorsch, zubereitet nach einem alten südkurländischen Rezept.

Von Bernāti bis Liepāja führt der Baltische Küstenwanderweg an einem breiten Strand entlang. Dort erfreuen auf der Festlandseite anfangs eine abgespülte Küste das Auge, später dann beim Herankommen an die Stadt Liepāja hohe, mit Strandroggen und Strandhafer bewachsene Vordünen. Der Pfad windet sich weiter durch den zentralen Teil der Stadt Liepāja – Vecliepāja und kurz nach dem Passieren des Karosta-Kanals (Kriegshafenkanal) erreicht man Karosta – einen Komplex von Militär- und Fortifikationsbauten. Um ihn genauer zu erkunden, sollte man mindestens einen halben
Tag einplanen. Unbedingt probieren sollte man die Spezialität von Liepāja – ”Liepājas menciņi”, geräucherten Dorsch, zubereitet nach einem alten südkurländischen Rezept.

Ein von Reisenden nur wenig besuchter Strand, wo man Bernstein und Steine mit Fossilien sammeln und dem Klang des Sandes lauschen kann. In der Umgebung von Ziemupe kommt die durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste zum Vorschein. Danach folgen weiter von Akmensrags bis Pāvilosta schöne, streckenweise abgespülte Vordünen, die mit Strandroggen und Strandhafer bedeckt sind. An einigen Stellen sind Graudünen zu sehen. Der Leuchtturm Akmeņrags ist der beste Rastplatz. Pāvilosta mit seinem Kleinstadt-Flair, den Häfen und dem Aroma der geräucherten Fische bringt Besucher von der unberührten Natur wieder in die Zivilisation zurück.

Ein von Reisenden nur wenig besuchter Strand, wo man Bernstein und Steine mit Fossilien sammeln und dem Klang des Sandes lauschen kann. In der Umgebung von Ziemupe kommt die durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste zum Vorschein. Danach folgen weiter von Akmensrags bis Pāvilosta schöne, streckenweise abgespülte Vordünen, die mit Strandroggen und Strandhafer bedeckt sind. An einigen Stellen sind Graudünen zu sehen. Der Leuchtturm Akmeņrags ist der beste Rastplatz. Pāvilosta mit seinem Kleinstadt-Flair, den Häfen und dem Aroma der geräucherten Fische bringt Besucher von der unberührten Natur wieder in die Zivilisation zurück.

Im Nordosten von Pāvilosta erfreut eine an Graudünen reiche Landschaft das Auge. Doch nur einige Kilometer weiter beginnt eine der schönsten Abschnitte des Pfades Jūrtaka mit ihren hervorragenden Steilküsten, die sich auf einer Länge von mehr als 20 km erstrecken. Die bezauberndste, von Steilküsten geprägte Landschaften ist in der Nähe der Mündung der Flüsse Strante, Ulmale und Rīva zu beobachten. An vielen Stellen unterhalb des steilen Küstenabfalls blühen im Sommer die Orchideen. In Dorf Jūrkalne und dessen Umgebung kann man „zwei Sonnenuntergänge“ genießen - den ersten am Strand, den zweiten - einen kurzen Moment später - oben von der Spitze der Steilküste.

In der Umgebung von Sārnate kann man noch immer die baltische Steilküste genießen. In Richtung Norden verflacht sie allmählich wird und durch einen vom Wasser ausgehöhlten Vordünenwall abgelöst. Zwischen Vendzavas und dem Leuchtturm Užava erstreckt sich der Meeresküste entlang eine für Lettland nicht typische Landschaft, die an eine sandig-steinige Wüste mit spärlicher Vegetation erinnert. Hier befindet sich das ehemalige Übungsgelände der Sowjetarmee. An dieser Stelle und hinter Užava können auf dem Gebiet des ehemaligen Übungsgeländes Graudünen beobachtet werden. Nähert man sich der Mündung des Flusses Užava wird der Strand immer breiter und der Dünenwall immer flacher. Vom romantischen Leuchtturm Užava offenbart sich dem Wanderer der schönste Anblick des Baltischen Küstenwanderweges.

Die ersten 6 Kilometer dieses Streckenabschnitts des Baltischen Küstenwanderweges führen durch ein einsames Küstengebiet mit einem breiten Strand und niedrigen, mit Strandroggen und Strandhafer bedeckten Vordünen dar. Hinder der Mündung des Baches Medole erhebt sich eine eindrucksvolle Steilküste (~ 19 m) mit einem engen, steinigen Strand. Die Steilküste verflacht sich bald und steigt nach etwa zwei Kilometern wieder an. Zwischen den Steilküsten befindet sich ein ehemaliges Übungsgelände der Sowjetarmee. Die letzten fünf Kilometer bis zum Südpier in Ventspils verlaufen über einen breiten, sandigen Strand. Auf der Festlandseite wird er von Graudünen abgegrenzt.

Die ersten 6 Kilometer dieses Streckenabschnitts des Baltischen Küstenwanderweges führen durch ein einsames Küstengebiet mit einem breiten Strand und niedrigen, mit Strandroggen und Strandhafer bedeckten Vordünen dar. Hinder der Mündung des Baches Medole erhebt sich eine eindrucksvolle Steilküste (~ 19 m) mit einem engen, steinigen Strand. Die Steilküste verflacht sich bald und steigt nach etwa zwei Kilometern wieder an. Zwischen den Steilküsten befindet sich ein ehemaliges Übungsgelände der Sowjetarmee. Die letzten fünf Kilometer bis zum Südpier in Ventspils verlaufen über einen breiten, sandigen Strand. Auf der Festlandseite wird er von Graudünen abgegrenzt.

Weiter führt die Wanderroute durch die Stadt Ventspils und die umliegenden Wälder. Der Pfad Jūrtaka schlängelt sich vom Südpier durch das historische Hafenende Ostgals und die Altstadt, überquert den Fluss Venta und setzt seinen Lauf über einen Fußgänger- und Radweg durch Pārventa in Richtung Staldzene fort, Nachdem er einen Bogen um den Hafen herum gemacht hat, führt er wieder zum Strand zurück. Es lohnt sich, „einen Tag frei“ zu nehmen und die interessantesten Orte der Stadt kennenzulernen sowie das Freilichtmuseum am Meer zu besuchen.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja nedideliais kaimo ir miško keliukais nuo Saunago kaimo iki Vaidės kaimo, kur vėl grįžta į pajūrį. Platūs smėlio paplūdimiai driekiasi iki Kolkos kyšulio, virsdami žemais retais fortūnais; Už jų tęsiasi miškingos pajūrio kopos. Maždaug 2 km ilgio nuplautos kopos, o paskui – Dumbrkalnų kalvos. Kolkos kyšulys, Didžiosios jūros susiliejimo su Mažąja jūra vieta, yra viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų Baltijos pajūryje.

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Maršrutas yra alternatyvus būdas, norint iš Jūrmalos patekti į Rygą, einant mišku. Už Lielupės tilto Jūrų takas vingiuoja per Priedainę, kurioje galima pasigėrėti mediniais pastatais. Toliau maršrutas eina lygiagrečiai dešiniajam Lielupės krantui, tada pasuka palei pietinę Bolderajas kopos dalį ir kerta Kleistų mišką, vingiuodamas palei Lačupės kapines. Istoriniais Pardaugavos keliais – Buļļu ir Daugavgrīvas gatvėmis per Dzegužkalną, palei Zunda kanalą ir Agenskalno įlanką veda iki Dauguvos, kur Akmens tiltu kerta Dauguvą ir sustoja Rygos Rotušės aikštėje.

Iš pradžių kelionės programa nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą po Rygos centrą, Rygos senamiestį, veda palei miesto kanalą per Kronvalds parką, per Alberta gatvę (Art Nouveau pastatai) ir toliau per Miera gatvę per Lielie kapi kapines, per Kokneses ir Ostas prospektu per Mežaparką ir tada pasiekia Jaunmīlgrāvį ir kerta Mīlgravį . Toliau vingiuoja Vecāķu prospektu iki Ziemeļblāzmos ir Senosios Dauguvos (Vecdaugavos) krantų, kuriuos nuo Vecākių skiria vos pora kilometrų. Po dviejų dienų žygio per Rygą Baltijos pakrantės žygių maršrutas vėl nuves į paplūdimį.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Pirmuosius kilometrus iki Žvejniekciemo galima įveikti paplūdimiu arba taku, vingiuojančiu per kopų mišką su senomis pušimis, kurių žievė atrodo kaip krokodilo oda. Čia taip pat galima pamatyti seną medinę trobelę su žvejybos tinklais ir įrankiais. Dar nepasiekus Skultės uosto, Žvejniekciemo paplūdimyje pasirodo pirmosios uolos. Apvažiavus Age upės žiotis ir uostą, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas grįžta į paplūdimį, kur jau iš tolo matosi Arnių kyšulys, o už jo atsiveria rudas Didžiojo Lauči jūros riedulio nugara. Įvairūs pakrančių kraštovaizdžiai.

Ši Vidžemės pajūrio atkarpa yra išskirtinio vaizdingo grožio, jūroje daug uolėtų kyšulių ir riedulių, besikeičiančių su mažomis smėlėtomis įlankomis, į kurias įteka vasarą išdžiūvantys upeliai ir upeliai. Retkarčiais paplūdimį visiškai dengia pilkos akmenų nugarėlės. Vietomis išryškėja nedideli nendrių lopinėliai, o prie Tūjos pamatysite pirmąsias smiltainio atodangas.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų, kuri prasideda kertant Zaķupytės upę. Iki Ķurmrags švyturio daugiausia yra smėlio paplūdimių su nedidelėmis akmenų dalimis. Toliau prasideda Vidžemės uolėtas pajūris: kyšuliai kaitaliojasi su nedidelėmis įlankomis, o pakrantėje išnyra 4 m aukščio smiltainio atodangos. Pravažiavus Meleki kyšulį ir toliau vyrauja smėlio paplūdimiai, o prieš Šventupės žiotis paplūdimys yra tankiai apaugęs ir nendrėtas, todėl jį reikia aplenkti miško taku.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Ranniku matkarada kulgeb Svētciemsi – Salacgrīva lõigul mööda luitevallide vahel looklevat metsarada, sest rannariba on tihedalt rohtunud ja sisuliselt läbimatu. Salacgrīvast Kuivižisse võib minna mööda liivaranda või metsateid. Ümber Kuiviži ja Vēverupe vaheliste rannaniitude saab mööda metsateed, mis asub A1 maanteest idas. Pärast Vēverupet naaseb matkarada rohtunud randa, lahkudes sealt Blusupīte jõesuudmes, et jõuda mööda Kāpu ja Valdemāra tänavaid Ainaži muulini. Selja taha on jäänud ligi 580 km Lätimaad ja avastamist ootab Eestimaa.
 

Ranniku matkaraja lõik Kablist Häädemeeste lõunaosani tuleb läbida mööda vana Riia maanteed, sest teest mereni laiuvad roostunud ja abajatega rannaniidud. Antud lõik sobib eriti hästi linnuvaatluseks. Vahetult enne Häädemeestet keerab matkarada maanteelt kõrvale, lookleb Jaagupi hoiualal ja teeb lääne poolt alevikule tiiru peale, ronib kord kõrgele luitenõlvale ja laskub siis taas alla luidete vahelisse kõrgesse männikusse. Matkaraja ääres on head marja- ja seenemetsad.

Ranniku matkaraja Uulu - Pärnu lõik kulgeb alguses männimetsade vahel olevaid vanu mereäärseid teid pidi, kuid pärast Lottemaa teemaparki keerab mere poole jõudes Reiu randa. Edasi tuleb kõndida mööda võsastuvat luidet ning umbes 4 km pärast pöörata sisemaa suunas,  läbida golfiväljaku äärne territoorium ja võtta suund Pärnu linnale. Raeküla linnaosas kulgeb matkarada piki märgala ja metsa piiri. Umbes 6 km pikkuse tiiru järel ümber märgalade jõuab rada Pärnu randa. Edasi viib teekond läbi Pärnu linna, Vallikääru aasa, üle Pärnu ja Sauga jõgede ja lõpeb Vana-Pärnus.

Ranniku matkaraja Pärnu – Liu lõik lookleb läbi Pärnu läänepoolse eeslinna ja üle Audru jõe Valgeranna poole. Rada ääristab lõuna poolt mets ja valge liivarand, põhja poolt aga Valgeranna golfiväljak. Valgerannast edasi kulgeb rada Pärnu lahe põhjakülje poldrite vahel, Audru poldritelt avanevad kaunid vaated Pärnu lahele. Audru roostiku tagant keerab rada lõunasse ning kulgeb läbi rannakülade ja väikeste kalasadamate, kus saab jälgida kalurite argitoimetusi ja kui veab, siis maitsta ka suitsukala.

Ranniku matkaraja Tõstamaa – Matsi lõigul näeb tõelist maaelu idülli. Rannajoont liigendavad paljud madalad lahesopid ja poolsaared, mille vahel on rannaniidud, roostikud ja abajad, aga ka ligipääsmatud laiud. Liikudes mööda väikeseid külavaheteid, mida ääristavad sügiseti punetavad pihlakad, saab näha talumajasid ning karjamaid lehmade ja kitsedega. Taluhoovid vahelduvad kiviaedade, põldude ja kadakasaludega. Pääs mere äärde ja puhkekohad asuvad matkarajast lõuna pool, Kastna küla lähedal.

Ranniku matkaraja Matsi – Varbla lõik teeb tiiru läbi Kulli küla ja kulgeb edasi 5 km mööda kohalikke metsade ja luidetega ääristatud teid. See piirkond on sügiseti marja- ja seenerohke. Olles teinud tiiru ümber Uue-Varbla mõisa, jõuab matkarada Varbla külla. Matkaraja lõigul asuv Matsi rand on kuni Haapsaluni üks vähestest liivarandadest.

Baltijos pakrantės žygių maršrutas leidžia pasivaikščioti po Kasario upės deltą, kur ji įteka į Matsalu įlanką ir kur susiformavo viena didžiausių šlapžemių Šiaurės Europoje su dideliais nendrių laukais, pakrantės pievomis, ežerais ir vandeniu iš seklios įlankos. , yra svarbi migruojančių paukščių lizdų ir sustojimo vieta. Maršrutas daugiausia veda per dirbamos žemės kraštovaizdžius ir mažus kaimelius. Kirblos apylinkėse galite pamatyti reljefo aukštį, kuris yra buvusi Baltijos ledo ežero sala su senovine pakrante šiaurėje.

Įvairi Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpa. Pirmieji trys maršruto kilometrai eina palei buvusią Haapsalu – Rohuküla plačiojo geležinkelio liniją, pasivaikščioti Haapsalu įlanka per Pulapė ragą, kerta pakrantės miškus, kuriuose yra sveikatingumo takai, o toliau – pakrantės promenadomis ir nedidelėmis gatvelėmis aplinkui. Haapsalu miestas. Pervažiavus nedidelę pelkę už miestelio, ši tako atkarpa baigiasi nuostabiame Uuemõisa parke.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas daugiausia eina kelio pakraščiu ir vingiuoja tik mažesniais kaimo keliukais tarp Ingküla ir Aulepa kaimų, kur galėsite mėgautis kaimo kraštovaizdžiu su individualiomis sodybomis, rieduliais ir ganyklomis.

Išskyrus pirmus 3 km, maršrutas eina pajūriu. Tai daugiausia smėlėtas paplūdimys su gražiais priešakiais, pilkomis kopomis ir jūros rieduliais. Paplūdimys gali būti padengtas į krantą išplautos dumbliais ir retkarčiais apaugęs tankia augmenija. Priešais Rooslepos kaimą ir kitose vietose jūroje ir pajūryje stūkso prastai aptrupėję akmenys arba vadinamosios brekčios, kurios išsilydė ir aptrupėjo dėl senovinio meteorito sprogimo. Kelionės tikslo vietoje galite praleisti laiką užeigoje, o iš jos terasos atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą ir uostą.

Kraštovaizdžiu išskirtinai įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, kurioje jau galima pažvelgti į šiaurinei Estijos pakrantei būdingą gamtą. Maršrutas veda palei jūros pakrantę beveik visą ilgį, kur rasite nuostabių smėlio paplūdimių prie įlankų, paplūdimių, padengtų rieduliais prie kyšulių, o dolomito sluoksniai atsiskleidžia šiaurinėje Põõsaspea kyšulio dalyje (puiki paukščių stebėjimo vieta). Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina per Nõvos gamtos rezervatą, kur atsiveria išskirtiniai baltųjų ir pilkųjų kopų vaizdai. Paplūdimiai yra populiarūs žvejybai ir jėgos aitvarams.

Kraštovaizdžiu įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, tinkanti ištvermingiems žygeiviams. Čia yra ir akmenuotų, ir smėlėtų paplūdimių, puikių maudymosi vietų, žavingų pakrantės pušynų, stulbinančios Türisalu skardžio sienos ir milžiniškų jūros riedulių. Važiuojant didžiulio Keilos miško parko takais galima nukeliauti prie Keilos krioklio, prie kurio buvo nufilmuoti populiaraus latvių vaidybinio filmo „Vella kalpi“ („Velnio tarnai“) fragmentai, taip pat galima susipažinti su paroda, skirta pajūrio žvejų gyvenimas Lohusalu kaime.

Netoli Tabasalu Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas kerta Talino ribą ir eina per Tiskre ir Vismeistri rajonus, kad pasiektų Kakumäe paplūdimį, kur galėsite pasivaikščioti po miškingą Kakumäe pusiasalio viršutinę dalį, apsuptą uolų. Čia atsiveria vaizdas į Talino uostą per Kopli įlanką. Priešais Õismäe rajoną palei pajūrį eina puiki promenada. Aplenkus Estijos muziejų po atviru dangumi, Baltijos pakrantės žygių maršrutas vingiuoja pakrantės promenada iki Stroomi paplūdimio, o pravažiavęs Pelguranos rajoną pėsčiųjų takais nukeliauja į Estijos jūrų muziejų, kur pakrantės promenada veda į. Talino uostą, žymintį Baltijos pajūrio žygių maršruto pabaigą. Estijoje įveikėte ~ 620 km.

Jūrų takas prasideda Nidos centre prie uosto. Toliau jis vingiuoja Kuršių marių pakrante, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į plačius vandenis iki pat Rusnės salos Kuršių marių rytiniame krante. Nidoje galima pasigrožėti Kuršių nerijai būdinga architektūra: vieno aukšto mediniais pastatais su čerpių ar nendrių stogais, mėlynais ir baltais atspalviais dažytomis langinėmis. Nuo Nidos iki Bulvikio rago (prieš ragą – apleisto oro uosto kilimo takas) Jūrų takas vingiuoja mažais miško takeliais, vedančiais aukštyn ir žemyn per pušimis apaugusias kopas, vietomis išvesdamas į skurdžia augmenija pasidengusias pakrantės pievas. Šalia tako – poilsiavietės ir paukščių stebėjimo bokšteliai. Tolesnėje atkarpoje matomos labai savitos, kerpėmis ir Kuršių nerijai būdingų rūšių augalais apaugusios, atviros pakrantės pievos. Preilos gyvenvietėje Jūrų takas eina kranto promenada. Iki Pervalkos gyvenvietės jis vingiuoja miško takais ir pėsčiųjų / dviračių taku, kol pasiekia Pervalkos centrą. Ši atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Už Pervalkos Jūrų takas pėsčiųjų keliuku kerta Kuršių neriją rytų–vakarų kryptimi, pasiekiant Baltijos jūros pakrantę. Tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Jis yra žmonių suformuotas, siekiant apsaugoti pusiasalį nuo smėlio slinkimo. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją, vesdamas Kuršių marių link. Nedidelė Jūrų tako atkarpa sutampa su Raganų kalno taku. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto. Atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas šiaurės vakarų kryptimi kerta Kuršių neriją, eidamas mažais miško takais, kurie vingiuoja stačiais, pušimis apaugusiais kopų šlaitais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Tolesnius 9 km Jūrų takas veda pakrante, smėlėtais paplūdimiais. Rytinėje pusėje jį riboja stati kopa, sauganti neriją nuo vėjo pučiamo smėlio. Už Alksnynės gyvenvietės (nuo kranto nesimato) Jūrų takas pasisuka į rytus, kerta kalninių pušų Pinus mugo mišką ir Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos karinę bazę, kol priartėja prie Kuršių marių kranto. Toliau Jūrų takas vingiuoja per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Maršrutas tarp Naujosios ir Senosios perkėlos iš pradžių veda mažu takeliu, o toliau – pamario promenada. Iš Senosios perkėlos, persikėlus per Kuršių marias, Jūrų takas veda į Klaipėdos centrą – Danės gatve iki Biržos tilto. Atkarpa iki kelto eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

H. Manto gatve Jūrų takas veda per Klaipėdos centrą, kerta Klaipėdos poilsio parką, geležinkelį ir Melnragės gyvenvietės pietinėje dalyje išeina į Baltijos jūros pakrantę. Toliau jis vingiuoja pajūrio promenada ir kopas saugančiais mediniais takeliais, nusitęsia jaukiu takeliu per pajūrio miškus, einančiu apie 10–20 m atstumu nuo pėsčiųjų / dviračių tako per Antrąją Melnragę iki Girulių gyvenvietės. Prie Girulių jis trumpam išeina į paplūdimį, o nuo Kukuliškių iki Karklės gyvenvietės pietinės dalies Jūrų takas pradžioje vingiuoja labai gražiu buvusios Litorinos jūros krantu, apaugusiu neliestu mišku, toliau – palei vaizdingą, bangų nuskalautą skardį su keliomis regyklomis (įsk. Olando kepurę). Nuo Karklės gyvenvietės kitus 11 km iki Palangos Botanikos parko Jūrų takas veda smėlėtais, pilnais akmenukų paplūdimiais, kur vietomis pasitaiko ir didesnių akmenų. Einant Palangos Botanikos parko vakarinėje dalyje esančiais takeliais, Jūrų takas pasiekia Meilės alėją ir ja veda iki Palangos pėsčiųjų tilto. Didelė šios atkarpos dalis eina per Pajūrio regioninį parką.

Pėsčiųjų tilteliu kirtęs Rąžės upelį, Jūrų takas nuvingiuoja pėsčiųjų / bėgimo taku „Labrytys“ ir prie Kontininkų gatvės išeina į pajūrį. Kitus 9 km iki Šventosios senojo molo Jūrų takas tęsiasi smėlėtu, jūros skalaujamu paplūdimiu. Toliau jis daro lanką aplink Šventosios upės žiotis, veda per kurortinį miestelį, Kopų gatvės gale per kabančiu pėsčiųjų tiltu kerta Šventosios upę ir vėl išeina į paplūdimį. Prie šventvietės „Žemaičių Alka“ Jūrų takas dar kartą daro nedidelį lanką ir toliau smėlėtu paplūdimiu nuveda iki 3 km nutolusios Lietuvos–Latvijos sienos.