Jūrų takas - Wheelchair accesible

Ranniku matkaraja lõik kulgeb kogu pikkuses mööda randa, mis Pape ümbruses on ääristatud kaunite eelluidetega. Pärast küla asenduvad eelluited 10 km pikkuses langenud männitüvesid täis kaldapealsega. Lauged luited ilmuvad taas välja Jūrmalciemsi lähedal. Bernāti neeme lähistel kõrgub muljetavaldav männimetsaga kaetud ja paiguti mere poolt uhutud liivakivipaljand.

Ranniku matkaraja lõik kulgeb kogu pikkuses mööda randa, mis Pape ümbruses on ääristatud kaunite eelluidetega. Pärast küla asenduvad eelluited 10 km pikkuses langenud männitüvesid täis kaldapealsega. Lauged luited ilmuvad taas välja Jūrmalciemsi lähedal. Bernāti neeme lähistel kõrgub muljetavaldav männimetsaga kaetud ja paiguti mere poolt uhutud liivakivipaljand.

Ranniku matkarada kulgeb Bernātist Liepājani mööda laia rannariba, mida maismaa poolt ääristavad algul paiguti mere poolt uhutud liivakivipaljand, muutudes Liepāja lähedal kõrgeteks eelluideteks. Rada lookleb läbi Liepāja vanalinna ja üle Karosta kanali. Vana sõjasadama Karosta militaar - ja kaitserajatistega tutvumiseks soovitame võtta vähemalt pool päeva. Kindlasti soovitame maitsta Liepāja erirooga, Liepājas menciņi, vana Lõuna-Kuramaa retsepti järgi suitsutursast valmistatud toitu.

Ranniku matkarada kulgeb Bernātist Liepājani mööda laia rannariba, mida maismaa poolt ääristavad algul paiguti mere poolt uhutud liivakivipaljand, muutudes Liepāja lähedal kõrgeteks eelluideteks. Rada lookleb läbi Liepāja vanalinna ja üle Karosta kanali. Vana sõjasadama Karosta militaar - ja kaitserajatistega tutvumiseks soovitame võtta vähemalt pool päeva. Kindlasti soovitame maitsta Liepāja erirooga, Liepājas menciņi, vana Lõuna-Kuramaa retsepti järgi suitsutursast valmistatud toitu.

Ranniku matkaraja lõik saab alguse laulvate liivadega rannalt, kus võib leiduda merevaiku ja fossiilidega kivistisi. Ziemupe kandis on näha osaliselt lainete poolt uhutud liivakivipaljandit. Edasi laiuvad Akmensragsi neemeni ja Pāvilostani kaunid rannaluited ja vareskaerast läbikasvanud ning mere uhutud eelluited. Paiguti on näha ka halle luiteid. Akmenragsi tuletorni juures on hea jalgu puhata. Pāvilosta väikelinna sarm ning sadama ja suitsukala hõng toovad matkaja puutumata looduse rüpest tagasi tsivilisatsiooni juurde.

Ranniku matkaraja lõik saab alguse laulvate liivadega rannalt, kus võib leiduda merevaiku ja fossiilidega kivistisi. Ziemupe kandis on näha osaliselt lainete poolt uhutud liivakivipaljandit. Edasi laiuvad Akmensragsi neemeni ja Pāvilostani kaunid rannaluited ja vareskaerast läbikasvanud ning mere uhutud eelluited. Paiguti on näha ka halle luiteid. Akmenragsi tuletorni juures on hea jalgu puhata. Pāvilosta väikelinna sarm ning sadama ja suitsukala hõng toovad matkaja puutumata looduse rüpest tagasi tsivilisatsiooni juurde.

Ranniku matkaraja lõigul jäävad Pāvilostast kirdesse erakordsed vaated hallidele luidetele. Mõne kilomeetri pärast algab ka üks matkaraja kaunimaid lõike: 20 km uhkeid liivaklinte. Kõige huvitavamad rannikuvaated avanevad Strante, Ulmale ja Rīva jõesuudme juures. Varisenud ranniku alaosas õitsevad suviti orhideed. Jūrkalne kandis saab näha kahte päikeseloojangut – esimest rannajoonelt ning teist hetk hiljem kõrge pankranniku otsast vaadates.

Netoli Sarnatės vis dar matosi Baltijos jūros uolos, kurios šiaurės kryptimi pamažu nusileidžia ir pakeičiamos išplautos foredunių užtvanka. Tarp Vendzavo kaimo ir Užavos švyturio matosi gana neįprasti Latvijai pajūrio vaizdai, primenantys smėlėtas ir uolėtas dykumas su reta augmenija: čia buvo sovietų kariuomenės šaudymo aikštelė. Šioje vietoje ir už Užavos švyturio esančiose buvusių šaudyklų teritorijose dabar stūkso pilki priedangos. Artėjant prie Užavos upės žiočių paplūdimys tampa platesnis, o kopos – žemesnės. Nuo romantiško Užavos švyturio viršaus atsiveria gražiausi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto peizažai.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Maršrutas driekiasi per Ventspilį ir aplinkinius miškus. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja nuo pietinio molo per istorinį Ostgalą ir senamiestį, kerta Ventos upę ir tęsiasi per Parventos rajoną pėsčiųjų ir dviratininkų taku Staldzenės kryptimi, kur apvažiuoja Ventspilio uostą ir grįžta į jūros pakrantė. Verta pasiimti vieną „laisvą dieną“ ir susipažinti su įdomiausiomis miesto vietomis, taip pat apsilankyti Pajūrio muziejuje po atviru dangumi.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja nedideliais kaimo ir miško keliukais nuo Saunago kaimo iki Vaidės kaimo, kur vėl grįžta į pajūrį. Platūs smėlio paplūdimiai driekiasi iki Kolkos kyšulio, virsdami žemais retais fortūnais; Už jų tęsiasi miškingos pajūrio kopos. Maždaug 2 km ilgio nuplautos kopos, o paskui – Dumbrkalnų kalvos. Kolkos kyšulys, Didžiosios jūros susiliejimo su Mažąja jūra vieta, yra viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų Baltijos pajūryje.

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Maršrutas yra alternatyvus būdas, norint iš Jūrmalos patekti į Rygą, einant mišku. Už Lielupės tilto Jūrų takas vingiuoja per Priedainę, kurioje galima pasigėrėti mediniais pastatais. Toliau maršrutas eina lygiagrečiai dešiniajam Lielupės krantui, tada pasuka palei pietinę Bolderajas kopos dalį ir kerta Kleistų mišką, vingiuodamas palei Lačupės kapines. Istoriniais Pardaugavos keliais – Buļļu ir Daugavgrīvas gatvėmis per Dzegužkalną, palei Zunda kanalą ir Agenskalno įlanką veda iki Dauguvos, kur Akmens tiltu kerta Dauguvą ir sustoja Rygos Rotušės aikštėje.

Iš pradžių kelionės programa nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą po Rygos centrą, Rygos senamiestį, veda palei miesto kanalą per Kronvalds parką, per Alberta gatvę (Art Nouveau pastatai) ir toliau per Miera gatvę per Lielie kapi kapines, per Kokneses ir Ostas prospektu per Mežaparką ir tada pasiekia Jaunmīlgrāvį ir kerta Mīlgravį . Toliau vingiuoja Vecāķu prospektu iki Ziemeļblāzmos ir Senosios Dauguvos (Vecdaugavos) krantų, kuriuos nuo Vecākių skiria vos pora kilometrų. Po dviejų dienų žygio per Rygą Baltijos pakrantės žygių maršrutas vėl nuves į paplūdimį.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Pirmuosius kilometrus iki Žvejniekciemo galima įveikti paplūdimiu arba taku, vingiuojančiu per kopų mišką su senomis pušimis, kurių žievė atrodo kaip krokodilo oda. Čia taip pat galima pamatyti seną medinę trobelę su žvejybos tinklais ir įrankiais. Dar nepasiekus Skultės uosto, Žvejniekciemo paplūdimyje pasirodo pirmosios uolos. Apvažiavus Age upės žiotis ir uostą, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas grįžta į paplūdimį, kur jau iš tolo matosi Arnių kyšulys, o už jo atsiveria rudas Didžiojo Lauči jūros riedulio nugara. Įvairūs pakrančių kraštovaizdžiai.

Ši Vidžemės pajūrio atkarpa yra išskirtinio vaizdingo grožio, jūroje daug uolėtų kyšulių ir riedulių, besikeičiančių su mažomis smėlėtomis įlankomis, į kurias įteka vasarą išdžiūvantys upeliai ir upeliai. Retkarčiais paplūdimį visiškai dengia pilkos akmenų nugarėlės. Vietomis išryškėja nedideli nendrių lopinėliai, o prie Tūjos pamatysite pirmąsias smiltainio atodangas.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų, kuri prasideda kertant Zaķupytės upę. Iki Ķurmrags švyturio daugiausia yra smėlio paplūdimių su nedidelėmis akmenų dalimis. Toliau prasideda Vidžemės uolėtas pajūris: kyšuliai kaitaliojasi su nedidelėmis įlankomis, o pakrantėje išnyra 4 m aukščio smiltainio atodangos. Pravažiavus Meleki kyšulį ir toliau vyrauja smėlio paplūdimiai, o prieš Šventupės žiotis paplūdimys yra tankiai apaugęs ir nendrėtas, todėl jį reikia aplenkti miško taku.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

The beach between Svētciems village and Salacgrīva is thickly overgrown, so the Baltic Coastal Hiking Route continues on a forest trail meandering among the dunes. To get from Salacgrīva to Kuiviži, you can take the sandy beach or forest trails. From Kuiviži to the Vēverupe River, you have to bypass the Randu Meadows via a forest road located on the east side of the A1 road. After passing the Vēverupe River, the Baltic Coastal Hiking Route returns to a thickly overgrown beach and then leaves it next to the estuary of the Blusupīte River to reach Ainaži Pier by going along Kāpu and Valdemāra iela. You have covered ~ 580 km in Latvia and reached the state border.

This itinerary is particularly recommended for birdwatchers. To cover the section of the Baltic Coastal Hiking Route connecting Kabli and the South of Häädemeeste, you will have to take the old Pärnu–Riga road because reedy meadows and lagoons stretch across the seashore. Before reaching Häädemeeste, the Baltic Coastal Hiking Route branches off from the road and meanders through Jaagupi Nature reserve (going around the east side of the village) running up the backs of high dunes and scooting down to the deep troughs between the dunes covered with a sparse pine forest. Here you will find good places for picking berries and mushrooms.

First, the Baltic Coastal Hiking Route takes the old coastal roads surrounded by pine forests, but after passing Lottemaa Park it turns towards the sea and comes out at Reiu beach. Next, the hike continues across an overgrown beach (wide shoals when the winds create an outflow of water) and after a little less than 4 km you have to turn inland, cross a golf course and turn in the direction of Pärnu. Near the Raeküla district, it snakes along a small trail forming the border between the large coastal wetland and the forest. Having looped around the wetland for ~ 6 km, the Baltic Coastal Hiking Route emerges at Pärnu beach. Further on, the road goes through the western part of Pärnu Old Town, crosses the Pärnu River and the Sauga River and ends in the Vana-Pärnu district.

The Baltic Coastal Hiking Route meanders on the outskirts of the west of Pärnu, crosses the Audru River and turns towards Valgeranna, the southern side of which is surrounded by a thick forest and a white sandy beach, while to the north you will find a golf course. After passing Valgeranna, the Baltic Coastal Hiking Route advances between the polders across the northern part of Pärnu Bay. From the Audru polders you will see the most spectacular views of Pärnu Bay. After Audru reeds, the Baltic Coastal Hiking Route turns south and leads through coastal fishing villages with small ports and berths. Here you can see the daily life of fishermen and if you are lucky, then also taste smoked fish.

In this section of the Baltic Coastal Hiking Route, you will see a traditional rural landscape. The littoral is notched by shallow coves, peninsulas and capes surrounded by coastal meadows, reeds, shallow lagoons, marshes, as well as hard to access islands. When walking along the small country roads, overhung by red rowans in autumn, you can see ethnographic-like individual farmsteads and farms with cows and goats. The landscapes of farmsteads interchange with the remains of rock fences, farmland and juniper forests. Access to the sea and rest areas are located south of Ranniku and near Kastna village.

Matsi beach is one of the rare sandy beaches in the subsequent section of the trail leading to Haapsalu. The Baltic Coastal Hiking Route takes you on a small stroll through Kulli village and for the next 5 km leads you along small trails surrounded by wide forests and dunes. In autumn, their surroundings are rich in berries and mushrooms. After bypassing Uue-Varbla Manor, the trail reaches Varbla village.

The Baltic Coastal Hiking Route takes you on a stroll around the Kasari River delta where it flows into Matsalu Bay and where one of the largest wetlands in Northern Europe has taken shape with large reedy fields, coastal meadows, oxbow lakes and water from the shallow bay, being a notable nesting and stopover site for migratory birds. The itinerary mainly leads through farmland landscapes and small villages. In the surroundings of Kirbla, you can see an elevation of the terrain, which is a former Baltic Ice Lake Island with its ancient coast in the north.

A multifarious section of the Baltic Coastal Hiking Route. The first three kilometres of the itinerary go along the former Haapsalu – Rohuküla broad-gauge railway line, takes you on a stroll along Haapsalu Bay through Pullapää cape, crosses coastal forests, which contain health trails, and continues via coastal promenades and small streets around Haapsalu Town. After crossing a small wetland beyond the town, this section of the trail ends in the beautiful Uuemõisa Park.

The Baltic Coastal Hiking Route mainly goes along the side of the road and it only winds through smaller country roads between Ingküla and Aulepa Villages, where you can enjoy rural landscapes with individual farmsteads, boulders and pastures.

With the exception of the first 3 km, the itinerary goes along the seashore. It is mainly a sandy beach with beautiful foredunes, grey dunes and sea boulders. The beach may be covered in algae that has been washed ashore and it is occasionally overgrown with dense vegetation. Opposite Rooslepa village and in other places in the sea and on the coast, there are badly weathered stones or the so-called breccias that have melted and weathered as a result of an ancient meteorite explosion. At the destination of the itinerary, you can spend some time in a pub and from its terrace you will have a beautiful view of the sea and the port.

An exceptionally multifaceted section of the Baltic Coastal Hiking Route in terms of landscapes, where you can already get an insight of the nature characteristic to the north coast of Estonia. The itinerary leads you along the seacoast for almost its entire length, where you will find beautiful sandy beaches near coves, beaches covered in boulders at capes, while dolomite layers uncover themselves in the northern part of Cape Põõsaspea (an excellent birdwatching site). The Baltic Coastal Hiking Route goes through Nõva Nature reserve where you will have exceptional views of the white and grey dunes. The beaches are popular for fishing and kite-boarding.

A multifaceted section of the Baltic Coastal Hiking Route in terms of landscape that is suitable for hardy hikers. There are both rocky and sandy beaches and good swimming areas, fascinating coastal pine forests, the astounding Türisalu Cliff wall and giant sea boulders. By taking the trails of the vast Keila forest park, you can go to the Keila waterfall, near which some fragments of the popular Latvian feature film Vella kalpi (Devil’s servants) were shot, and you can also get to know the exhibition dedicated to the life of coastal fishermen in Lohusalu village.

Near Tabasalu, the Baltic Coastal Hiking Route crosses the boundary of Tallinn and goes through the Tiskre and Vismeistri districts to reach Kakumäe beach, where it takes  you on a stroll around the wooded upper part of the Kakumäe Peninsula surrounded by cliffs. Here, you will have a vista of the Port of Tallinn across Kopli Bay. Opposite the Õismäe district, an excellent promenade goes along the seashore. After bypassing the Estonian Open-Air Museum, the Baltic Coastal Hiking Route winds along the coastal promenade up to Stroomi beach and after passing the Pelguranna district it takes pedestrian sidewalks to the Estonian Maritime Museum, where it leads you, via the coastal promenade, to the Port of Tallinn, marking the end of the Baltic Coastal Hiking Route. You have covered ~ 620 km in Estonia.

Der Meeresweg (lt. Jūrų takas) beginnt im Zentrum von Nida in der Nähe des Hafens. Er schlängelt sich weiter am Ufer des Kurischen Haffs entlang und öffnet einen schönen Blick auf das weite Wasser, das bis zum Ostufer des Kurischen Haffs liegende Insel Rusnė reicht. In Nida bestaunt man die typische Architektur der Kurischen Nehrung: einstöckige Holzbauten mit Dachziegel oder mit Schilf bedeckt, die Fensterläden in blau-weiß gestrichen. Weiter von Nida aus führt der Meeresweg zu dem Kap von Bulvikis hin (gegenüber dem Kap richtet sich der Blick auf eine Start-Landebahn des verwahrlosen Flughafens). Danach windet er sich auf kleineren Waldwegen, durch mit Kiefern bewachsenen Dünen auf und ab. Stellenweise schlängelt er sich über die Küstenwiesen mit ganz bescheidener Vegetation. Neben dem Weg sind Rastplätze und Vogelbeobachtungstürme eingerichtet. Im folgendem Abschnitt sind sehr eigentümliche, mit Flechten und Flora der Kurischen Nehrung typischer Art, bewachsene offene Küstenwiesen zu beobachten. In der Siedlung von Preila verläuft der Meeresweg an der Promenade entlang. Bis zu Pervalka schlängelt er sich über die Waldwege, Wander- /und Radwege bis in das Zentrum der Pervalka. Dieser Abschnitt verläuft durch den Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Hinter der Pervalka überquert der "Meeresweg" (lt. "Jūrų takas") die Kurische Nehrung in Ost-West-Richtung und erreicht die Küste der Ostsee. Eine weitere Strecke von ca. 13 km führt zu einem wunderschönen Sandstrand, der im Osten durch einem hohen Dünenrücken eingegrenzt wird. Der Dünenrücken wurde von Menschenhand geschaffen, um die Halbinsel vor Sandrutschen zu schützen. Vor dem Ort Juodkrantė biegt der Meeresweg nach Osten ab und überquert erneut die Kurische Nehrung durch steile, mit Wäldern zugewachsenen Dünen und führt weiter in die Richtung des Kurischen Haffs. Ein kleiner Abschnitt des Meeresweges schließt sich mit dem Weg über den Hexenberg (lt. Raganų kalnas) zusammen. Weiter geht es über die Uferpromenade von Juodkrantė zum Hafen. Die Strecke verläuft durch den romantischen Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Fortführend von der Küstenpromenade des Ortes Juodkrantė überquert der "Meeresweg" (lt. "Jūrų takas") die Kurische Nehrung in nordwestlicher Richtung auf kleinen Waldwegen, die sich entlang steiler, mit Kiefern bewachsener Dünenhänge schlängeln, bis man wieder an der Ostseeküste ankommt. Weitere 9 km verläuft der Meeresweg an den Sandstränden entlang. Auf der Ostseite wird er durch eine steile Düne, die die Nehrung vor durch den Wind verwehten Sand schützt, begrenzt. Außerhalb der Siedlung Alksnynė (vom Ufer aus unsichtbar) biegt er nach Osten ab und in den Wald der Latschenkiefer Pinus Mugo, den Militärstützpunkt der deutschen Armee während des Zweiten Weltkriegs durchquert, und sich  den Ufern des Kurischen Haffs nähert. Danach verläuft der Meeresweg weiterhin durch die mit Kiefern bedeckten Dünen, von denen ein Ausblick auf die Stadt Klaipėda sich eröffnet. Die Route zwischen der neuen und alten Fähre verläuft zunächst über einen kleinen Pfad und dann über die Küstenpromenade. Von der alten Fähre überquert der Meeresweg (mit der Fähre) das Kurische Haff und endet im Zentrum von Klaipėda - auf der Danės-Straße bis zur Biržos-Brücke (dt. Brücke der Börse). Der Abschnitt bis zur Fähre passiert den Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Zuerst führt der Meeresweg (lt. Jūrų takas) der H. Manto Straße, durch das Zentrum der Stadt Klaipėda entlang, dann überquert er den Erholungspark und die Eisenbahn und an der Südseite der Siedlung Melnragė bevor er wieder an der Küste der Ostsee ankommt. Danach führt er weiter an der Strandpromenade und den schmalen, die Dünen schützenden Holzpfaden (Knüppelpfad) vorbei und erstreckt sich dann auf einem gemütlichen Weg, der ca. 10–20 m vom Wander- / Radweg entfernt durch die Wälder der Küste verläuft und die Zweite Melnragė hinter sich lässt - bis die Siedlung Giruliai erreicht ist. In der Nähe von Giruliai bevorzugt er für einen kurzen Augenblick den Genuss eines Strandes, dann führt er vom Ort Kukuliškės bis südlich von Karklė und anschließend dem sehr schönen Ufer des ehemaligen Litorina-Meeres, das mit unberührtem Wald bewachsen ist. Weiter verläuft er neben der malerischen, von den Wellen durchfluteten Klippe mit mehreren Aufsichtsplattformen inkl. den "Olando kepurė" (dt. Hut/ Mütze des Holländers ) in Richtung Karklė. Folgende 11 km von der Siedlung Karkle bis zum Botanischen Park verläuft der Meeresweg an sandigen Kiesstränden mit ihren wunderschönen großen Steinen. Dem Pfad im westlichen Teil des botanischen Parks folgend, erreicht der Meeresweg die "Meilės Alėja" (dt. Allee der Liebe) und führt zur Fußgängerbrücke von Palanga. Ein Großteil dieser Strecke passiert  den Regionalen Park der Küstenregion (lt.Pajūrio regioninis parkas).

Nachdem der Meeresweg (lt. Jūrų takas) über eine Brücke das Flüsschen Rąžė überquert hat, schlängelt er sich weiter, der Fußgänger- / Joggingpfad "Labrytys" entlang und führt zum Meer in der Nähe der Kontininkų-Straße. Abwechslungsreich geht er dann 9 km am sandigen, vom Meer umgespültem Strand weiter bis zur alten Mole des Städtchen Šventoji, entlang. Anschließend windet er sich um die Mündung des Flusses Šventoji, führt durch das Kurort-Städtchen, am Ende der Kopų-Straße überquert er den Fluss mit einer Fußgänger - Hängebrücke und lotst wieder zum Strand hinaus. Der Meeresweg macht noch einmal einen kleinen Bogen in der Nähe des Heiligtums "Žemaičių Alka" um dann am Sandstrand entlang nach 3 km die litauisch-lettische Grenze zu erreichen.