Baltic Forest Hiking - For visually impaired

Latvijā Mežtakas sākums atrodams Vecrīgas sirdī – Rātslaukumā. Maršruts ved pa Kaļķu ielu, garām Brīvības piemineklim, cauri Vērmanes dārzam un pa vēsturisko Tērbatas ielu. Tālāk tas izmet loku pa gājēju tiltu pāri Zemitānu dzelzceļa stacijai un turpinās pa Biķernieku un Šmerļa mežiem. Mežtaka vijas cauri Juglai, gar Latvijas Etnogrāfisko brīvdabas muzeju un pa gājēju un velosipēdistu celiņiem aizved līdz Baltezeram.

Pirmos 3,5 km Mežtaka ved pa skaistiem mežiem, kas klāj Žemaitijas augstienes paguru nogāzes. Līdz Aukstā kara muzejam tā sakrīt ar Plokštines izziņas taku. No muzeja Mežtaka 5 km garumā seko Plokštinės ceļam, kur izveidots gājēju/veloceliņš un, tuvojoties Plateļu ezeram, nolaižas ezera ieplakā. Pie ceļa Nr. 3202 (Malūno iela) Mežtaka pagriežas pa kreisi uz dienvidaustrumiem un tūlīt pēc 0,3 km seko pagrieziens pa labi uz dienvidiem -  dienvidrietumiem. Pēc aptuveni 0,5 km tā sasniedz Ilgio Ežero ielu. Nākamo 5,5 km garumā Mežtaka apmet plašu loku apkārt Iļģa un Beržoras ezeriem, sasniedzot Beržoras ciemu. Aiz ciema, virzoties pa Plungės ielu pēc 2 km Mežtaka sasniedz Plateļu pilsētas centru un pa Ežero ielu izmet vēl vienu loku līdz pludmalei un Šeireės izziņas takai. Tālāk pa Ežero, Naujoji un Žemaičių Kalvarijos ielām Mežtaka atgriežas pilsētas centrā.

Miško takas 6 km eina kelio Plateliai-Salantai (Nr. 2302) pakraščiu. Šioje atkarpoje maršrutas leidžiasi Žemaičių aukštumos vakarine dalimi. Keliaujant link Pajūrio žemumos atsiveria graži kraštovaizdžio panorama. Gintališkės kaimo centre Miško takas veda kairėn į pietvakarius ir 2,4 km vingiuoja keliu Nr. 3216, po to suka dešinėn į vakarus, kur kerta didžiausią miško masyvą šioje atkarpoje. Sovietmečiu čia buvo raketų bazė, tai rodo betoninėmis plokštėmis klotas kelias. Toliau maršrutas eina Plungės–Salantų keliu (Nr. 169) ir už 1,4 km nuveda kairėn. Iki pat Salantų jis vingiuoja nedideliu keliuku, o miestelio centrą pasiekia Žemaitės ir M. Valančiaus gatvėmis. Maršruto pradžia – Žemaitijos nacionaliniame parke, o pabaiga – Salantų regioniniame parke.

Pagrindine Snėpelės gatve Miško takas veda į kelią V1294 ir po 0,3 km priešais Kepšų ežerą pasuka dešinėn į nedidelį kaimo kelią. Šiuo keliu maršrutas pasiekia Slipinciemą, prieš tai kirtus Sprincupės užtvanką ir eina palei tvenkinį. Toliau pasuka Pelčių kryptimi, kur vingiuoja palei Dambų tvenkinius, veda iki Kuldygos–Pelčių kelio (V1293) ir tęsiasi per Kuldygos sodus „Kurzemīte“ ir „Rumba“, kol pasiekia Ventos upę ir Kuldygos aplinkkelį. Nuo jo iki Senojo plytų tilto 2,4 km maršrutas veda gražiu Ventos pakrantės taku, kur drėgnesnė vietose ir per upelius nutiesti mediniai tilteliai.

Už senojo plytų tilto per Ventą Miško takas trumpai eina daubų išraižytu dešiniuoju upės krantu, Krasta gatve ir keliu Vetklinika–Paleja, tuomet kerta Kalnmuižos mišką, Riežupę ir toliau iki Mazrendos driekiasi plačiais Rendos miško keliais. Reljefas čia lygus, nes atkarpa yra Kuršo žemumos Pieventos lygumoje. Mazrendoje maršrutas pereina smėlio ir žvyro karjerą ir Kuldigas gatve veda į Rendos centrą. Visas maršrutas eina Ventos slėnio gamtos rezervato ir Riežupės gamtos parko teritorija.

Nuo Bigauņciemo aiškiai matosi visas Jūrmalos krantas. Šios dienos atkarpos pirma dalis driekiasi Kemerių nacionaliniu parku. Nuo Jaunkemerių iki pat Dubultų einama plačiausiu Rygos įlankos smėlio paplūdimiu, per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Verta prisiminti, kad gražiomis ir šiltomis vasaros dienomis būna daug paplūdimio lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.