Jūrų takas - Nature delight

Klaipėdos ir Aukštumalės gatvėmis Jūrų takas išeina iš Šilutės miesto Kintų kryptimi (kelias Nr.4217), veda polderių pylimu (nuo jo gerai matoma Nemuno deltos žemuma, kuri pavasarį patvinsta), vingiuoja žvyrkeliu ir vėl sugrįžta į Aukštumalės gatvę (Nr.4217). Nuėjus apie 6 km ties Rūgailių kaimu sankryžoje Jūrų takas daro lankstą į kairę Minijos kryptimi ir po 1,5 km sukasi į dešinę, vėl sugrįždamas į kelią Šilutė–Kintai. Aukštu ir ilgu tiltu maršrutas kerta Minijos upę ir Kintų tvenkinius. Iš čia atsiveria vienas neįprasčiausių Lietuvos pakrantės kraštovaizdžių su plačia žemumos ir vandenų panorama. Prieš Povilų kaimą Jūrų takas pasuka į kairę ir toliau apie 5 km vingiuoja per ganyklas, kur migracijos metu galima stebėti paukščius. Toliau maršrutas pasuka į pamario kelią (Marių gatvė, kelias Nr. 2201), kuriuo po 5 km pasiekia Ventės ragą. Nuo šios peizažinės kelio atkarpos atsiveria vaizdai į kitapus Kuršių marių (jų plotis čia 8–9 km) esančią Kuršių neriją. Pėsčiuosius džiugina ir buvusios žvejų gyvenvietės, ir įvairių spalvų, dekoratyviniais elementais papuošti pastatai. Atkarpa eina per Nemuno deltos regioninį parką.

Jūrų takas prasideda Rusnės miestelyje, Rusnės saloje. Jis Neringos ir K. Jukštaičio gatvėmis išveda į Rusnės pakrantės promenadą, kuri driekiasi Pakalnės upe – viena iš Nemuno deltos atšakų. Toliau Jūrų takas veda per Rusnės uostą iki pat Pakalnės kaimo, vingiuodamas Rusnės polderių pylimais ir atverdamas gražius vaizdus į spalvingą salos užstatymą bei gluosnius, svyrančius virš Pakalnės vandens. Taip pat už Pakalnės kaimo iki pat Uostadvario švyturio maršrutas veda polderių pylimais, kurie juosia žemiausioje Lietuvos vietoje susiformavusią salą (Rusnėje yra vieta, esanti žemiau jūros lygio), apsaugodami ją nuo apsėmimo. Nuo švyturio iki pat Rusnės miestelio (išskyrus patį Uostadvarį, kur takas eina Atmatos upės kranto polderio pylimu), Jūrų takas veda asfaltuoto kelio pakraščiu. Rusnės miestelyje Kuršmarių ir Taikos gatvėmis galima pasiekti pradinį maršruto tašką. Rusnės sala yra Nemuno deltos regioniniame parke. Polderių pylimai – tai nuostabios vietos, iš kurių salos lygumoje galima stebėti laukinius gyvūnus: stirnas, briedžius ir paukščius pavasario bei rudens migracijų metu.

Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas šiaurės vakarų kryptimi kerta Kuršių neriją, eidamas mažais miško takais, kurie vingiuoja stačiais, pušimis apaugusiais kopų šlaitais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Tolesnius 9 km Jūrų takas veda pakrante, smėlėtais paplūdimiais. Rytinėje pusėje jį riboja stati kopa, sauganti neriją nuo vėjo pučiamo smėlio. Už Alksnynės gyvenvietės (nuo kranto nesimato) Jūrų takas pasisuka į rytus, kerta kalninių pušų Pinus mugo mišką ir Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos karinę bazę, kol priartėja prie Kuršių marių kranto. Toliau Jūrų takas vingiuoja per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Maršrutas tarp Naujosios ir Senosios perkėlos iš pradžių veda mažu takeliu, o toliau – pamario promenada. Iš Senosios perkėlos, persikėlus per Kuršių marias, Jūrų takas veda į Klaipėdos centrą – Danės gatve iki Biržos tilto. Atkarpa iki kelto eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Už Pervalkos Jūrų takas pėsčiųjų keliuku kerta Kuršių neriją rytų–vakarų kryptimi, pasiekiant Baltijos jūros pakrantę. Tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Jis yra žmonių suformuotas, siekiant apsaugoti pusiasalį nuo smėlio slinkimo. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją, vesdamas Kuršių marių link. Nedidelė Jūrų tako atkarpa sutampa su Raganų kalno taku. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto. Atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų Matsalu nacionaliniame parke, vedanti per žemės ūkio paskirties žemes ir pakrančių pievas, esančias netoli Matsalu įlankos, kur rudenį susirenka tūkstančiai migruojančių gervių ir žąsų. Prie Haeskos kaimo yra puikių paukščių stebėjimo aikštelių su bokšteliais (pajūrio pievos, seklios įlankos, mažos salelės, galvijų ganyklos) ir prie Puise kyšulio (pajūrio pievos su ganyklomis, seklumomis). Patys panoraminiai jūros ir salų virtinės vaizdai atsiveria Põgari-Sassi ir Puise nina apylinkėse.

Šiai dienai dabartinės Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpos pradžios ir pabaigos taškai yra Matsalu nacionaliniame parke, tačiau didžioji jo dalis yra už parko teritorijos ribų. Keliautojų dėmesį patrauks maži kaimeliai ir užmiesčio keliukai su gražiomis individualiomis sodybomis ir kaimo kraštovaizdžiai, kuriuose žolėje ganosi karvės ir avys, taip pat Lihula, pirmasis Saare-Lääne (Ösel–Wiek) vyskupijos sostas. kuris netiesiogiai minimas Henriko Livonijos kronikoje, siejant su 1211 m. įvykiais, kai Daugavgryvos (prie Rygos) vienuolyno abatas Teoderichas buvo įšventintas pirmuoju Estijos vyskupu.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas driekiasi nedideliais kaimo keliukais, kur matomi pavieniai vienkiemiai ir dirbami laukai. Privažiavę Matsalu įlanką, pamatysite pelkes: užaugusius ežerus, kurie kadaise atsiskyrė nuo jūros kaip įlankos ir pakrančių pievas, kurias suniokojo ganomi galvijai. Netoli Mõisaküla (Matsalu nacionalinio parko pradžia) ir Salevere kaimų iškyla išskirtinės kalvos, kurios daugiau nei prieš 10 000 metų buvo salos Baltijos ledo ežere.

Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas gyvatėmis driekiasi per Virtsu kaimą, po kurio 3 km eina greitkeliu, o po to pasuka 90 laipsnių į šiaurės vakarus, vingiuodamas pro vėjo jėgainių parką ir buvusį sovietinį karinį aerodromą, kurio apylinkėse žydi orchidėjos. gražiai vasaros metu. Toliau pamatysite Suur Väin sąsiaurį ir nuostabius kadagių laukus. Prieš pasiekiant Jõeoja upelį, ~ 1 km kelias eina senosios pajūrio viršutine dalimi.

Šioje atkarpoje ~ 3,7 km Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto ruožas eina palei buvusį siaurąjį Virtsu-Rapla geležinkelį. Įspūdingiausia vieta šioje atkarpoje – Puhtulų pusiasalis: tai sala, kuri šiais laikais susiliejo su žemynu. Jį dengia plačialapis miškas su įdomiomis augalų ir grybų rūšimis, milžiniškais medžiais ir atminimo vietomis svarbiems žmonėms. Iš Virtsu uosto keltai plaukia į Muhu salą, kuri yra sujungta su Saremos sala per užtvanką.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina pakrančių keliais, tačiau jūra matoma tik dviejose vietose, nes jos pakrantė nusėta seklių įlankėlių, mažų salelių, drėgnų pajūrio pievų, nendrių, lagūnų, pelkių ir nuo jūros atsiskyrusių ežerų. Varbla-Allika apylinkėse pamatysite dirbamos žemės peizažą, o Allika-Tamba atkarpa dažniausiai eina per gražius miškus. Aplenkus Paatsalu ir Illuste dvarus, Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi keliu, kertančiu pelkes Nehatu gamtos rezervate ir netoli Muriste kaimo vingiuoja keliu, kurio pašonėje yra įspūdinga uolų tvora. Prieš pasiekiant Pivarootsi dvarą, akyse atsiveria didžiulės ganyklos ir vaizdas į įlanką.

Matsi paplūdimys yra vienas iš retų smėlio paplūdimių tolesnėje tako dalyje, vedančioje į Haapsalu. Baltijos pakrantės žygių maršrutas nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą per Kulli kaimą, o kitus 5 km veda nedideliais takais, apsuptais plačių miškų ir kopų. Rudenį jų apylinkėse gausu uogų ir grybų. Aplenkus Uue-Varbla dvarą, takas pasiekia Varblos kaimą.

Maršrutas tinkamas paukščių stebėjimui. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda keliais ir takais, nes pajūrį dengia pajūrio pievos, nendrės, seklios ir apaugusios įlankėlės. Pravažiavus Liu uostą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas kelis kartus keičia kryptį, nes pakrantė yra raižyta ir sunkiai pasiekiama, todėl maršrutą reikia pritaikyti. Geriausios ekskursijų ir paukščių stebėjimo vietos yra netoli Kavaru kaimo, Peerni uosto apylinkėse ir netoli Munalaid uosto, kur atsiveria panoraminiai Pernu įlankos ir Kihnu sąsiaurio vaizdai su salomis (Sorgu saar, Manilaid, Kihnu) ir pakrantės pievomis. su ten ganomais galvijais.

Ši Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpa tinka ištvermingiems žygeiviams, mėgstantiems keliauti po negyvenamas vietas. Maršrutas nuves jus per Luitemaa gamtos rezervatą su nuostabiais spygliuočių miškais ir vidaus kopomis, padengtomis baltais šiaurės elnių kerpių kilimais. Vasarą ir rudenį čia rasite tinkamų vietų paukščiams ir gyvūnams stebėti, grybauti ir uogauti. Baltijos pakrantės žygių maršrutas vingiuoja palei vakarinį Maarjapeakse pelkės pakraštį ir nubėgęs per miškų ir proskynų mozaiką veda į Lepaküla ir Uulu kaimus.

Šis maršrutas ypač rekomenduojamas paukščių stebėtojams. Norėdami įveikti Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpą, jungiančią Kabli ir Hademeeste pietus, turėsite važiuoti senuoju Pernu–Rygos keliu, nes per pajūrį driekiasi nendrinės pievos ir lagūnos. Prieš pasiekiant Häädemeeste, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas atsišakoja nuo kelio ir vingiuoja per Jaagupi gamtos rezervatą (aplink rytinę gyvenvietės pusę), eidamas aukštų kopų gale ir nusileisdamas žemyn iki gilių duburių tarp kopų, uždengtų retas pušynas. Čia rasite gerų vietų uogauti ir grybauti.

Ikla yra Baltijos pajūrio žygių maršruto pradžia Estijoje. Atkarpoje, jungiančioje Iklą ir Treimani, maršrutas veda senuoju Pernu–Rygos keliu, nes pajūryje driekiasi pievos ir nendrės. Pravažiavus Treimani, takas pasuka link jūros, o kiti 2,8 km eina per siaurą, smėlėtą ar uolėtą ir retkarčiais tankiai apaugusį paplūdimį. Aplenkus Orajõe upelį, šalia automobilių stovėjimo aikštelės takas grįžta į paplūdimį, o po to ~ 4 km žygis iki viešbučio Lepanina. Ten turėsite grįžti į senąjį Pernu–Rygos kelią, vedantį į Kabli. Keletas gerų paukščių stebėjimo vietų yra maršrute. Pakrantės zona iki Pernu yra populiari poilsio ir maudymosi zona.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų, kuri prasideda kertant Zaķupytės upę. Iki Ķurmrags švyturio daugiausia yra smėlio paplūdimių su nedidelėmis akmenų dalimis. Toliau prasideda Vidžemės uolėtas pajūris: kyšuliai kaitaliojasi su nedidelėmis įlankomis, o pakrantėje išnyra 4 m aukščio smiltainio atodangos. Pravažiavus Meleki kyšulį ir toliau vyrauja smėlio paplūdimiai, o prieš Šventupės žiotis paplūdimys yra tankiai apaugęs ir nendrėtas, todėl jį reikia aplenkti miško taku.

Ši Vidžemės pajūrio atkarpa yra išskirtinio vaizdingo grožio, jūroje daug uolėtų kyšulių ir riedulių, besikeičiančių su mažomis smėlėtomis įlankomis, į kurias įteka vasarą išdžiūvantys upeliai ir upeliai. Retkarčiais paplūdimį visiškai dengia pilkos akmenų nugarėlės. Vietomis išryškėja nedideli nendrių lopinėliai, o prie Tūjos pamatysite pirmąsias smiltainio atodangas.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja nedideliais kaimo ir miško keliukais nuo Saunago kaimo iki Vaidės kaimo, kur vėl grįžta į pajūrį. Platūs smėlio paplūdimiai driekiasi iki Kolkos kyšulio, virsdami žemais retais fortūnais; Už jų tęsiasi miškingos pajūrio kopos. Maždaug 2 km ilgio nuplautos kopos, o paskui – Dumbrkalnų kalvos. Kolkos kyšulys, Didžiosios jūros susiliejimo su Mažąja jūra vieta, yra viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų Baltijos pajūryje.

Pradedant nuo Miķeļtornio iki posūkio link lyno tilto per Irbės upę, prieš akis atsiveria platus paplūdimys su žemomis, retomis prietakomis. Maršrutas ~ 4,5 km eina aplink Irbės upės žiotis, kur galioja sezoninis uždarymas, siekiant apsaugoti perinčius paukščius ir kur draudžiama įvažiuoti nuo 01.04. iki 1.08. Apvažiuojant aplinkkeliu Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina per nuostabų pušyną su aukštomis kopomis, kurių šlaituose gausu grybų ir uogų. Pravažiavę Irbės upės žiotis ir iki pat Sīkrags kaimo, rasite plataus smėlio paplūdimio ruožą ir ~ 1 km iki Sīkrags pamatysite paplūdimį kertantį Ķikans upelį, žymintį Slīterės nacionalinio parko ribą. Taip pat Ķikanos žiočių teritorijoje nuo 1.04 d. iki 1.08. ~ 600 m ilgio paplūdimio ir kopų ruožas lankytojams uždarytas. Šiuo laikotarpiu žmonės gali be reikalo nedelsdami kirsti ją pačia jūros pakrante ir laikyti šunį trumpu pavadėliu.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda per Oviši gamtos rezervatą, kur tipišką pakrantės peizažą sudaro platūs smėlio paplūdimiai ir kopos. Čia natūraliai paplūdimyje esančios medžiagos – akmenukai ir smėlis – sukuria dideles natūralias mozaikas. Lūžnos kaime lankytojus domina įvairių laikotarpių kariniai objektai, tačiau prie Lūžupės žiočių reikia laikytis sezoninio uždarymo, kad būtų apsaugota lizdavietė: nuo 04.01 ten eiti draudžiama. iki 15.07. Šią vietą reikia apvažiuoti vadovaudamiesi Baltijos pajūrio žygių maršrute pažymėtomis nuorodomis. Kelionės tikslas – Miķeļbāka švyturys – matomas iš tolo.

Lipant žemyn į Staldzenės paplūdimį jau matosi poros metrų aukščio ir retkarčiais nederlingas blefas, kuris pamažu tampa vis aukštesnis ir aukštesnis (viršūnė – Kokkalns, 29 m aukštyje). 3-4 km į V nuo Staldzenės susiformavo siaura paplūdimio atkarpa su slėniu, pučiant stipriam vėjui, maudoma bangų. Pravažiavus Liepenę, nuplaunama pakrantė pamažu žemėja ir už Jaunupės iki pat Ovišių rago susiformavo platūs paplūdimiai, o plačiausia – Ovišio rago viršūnėje.

Netoli Sarnatės vis dar matosi Baltijos jūros uolos, kurios šiaurės kryptimi pamažu nusileidžia ir pakeičiamos išplautos foredunių užtvanka. Tarp Vendzavo kaimo ir Užavos švyturio matosi gana neįprasti Latvijai pajūrio vaizdai, primenantys smėlėtas ir uolėtas dykumas su reta augmenija: čia buvo sovietų kariuomenės šaudymo aikštelė. Šioje vietoje ir už Užavos švyturio esančiose buvusių šaudyklų teritorijose dabar stūkso pilki priedangos. Artėjant prie Užavos upės žiočių paplūdimys tampa platesnis, o kopos – žemesnės. Nuo romantiško Užavos švyturio viršaus atsiveria gražiausi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto peizažai.

Šioje Baltijos pakrantės žygių maršruto atkarpoje tęsiasi stulbinantys Baltijos jūros blefai. Prie Ošvalkų kaimo jis leidžiasi žemyn, pavirsdamas į statesnę, storais vainikais apaugusį priešaką, o priešais Sarnatės kaimą vėl atsiranda ryškūs slenksčiai. Šioje palyginti trumpoje pėsčiųjų atkarpoje galite pamatyti keletą įspūdingų peizažų.

Į šiaurės rytus nuo Pavilostos atsiveria puikūs vaizdai į pilkąsias kopas, o vos už poros kilometrų toliau matosi daugiau nei 20 km besitęsiančio vieno gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų pradžia. Įdomiausias blefų peizažas yra netoli Strante ir Ulmale kaimų bei Ryvos upės žiočių. Daug kur vasarą pajūrio nuošliaužų apatinėje dalyje žydi orchidėjos. Jūrkalnėje ir jos apylinkėse matomi „du saulėlydžiai“: pirmasis iš paplūdimio ir antrasis po kelių akimirkų nuo blefo viršūnės.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Visoje atkarpoje palei paplūdimį driekiasi Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Papės apylinkėse paplūdimio pakrantę supa gražūs prieštakai, o toliau nuo kaimo virsta beveik 10 km nuplautu krantu, skersai tyvuliuojančių nulūžusių pušų. Prie Jūrmalciemo vėl atsiranda švelniai pasvirusios kopos. Pravažiavus Jūrmalciemą tęsiasi platūs uždumblėję paplūdimiai, tačiau priartėjus prie Bernati kyšulio prieš akis iškyla stulbinantis pušynu apaugęs ir retkarčiais nuplaunamas staigus.

Latvijos ir Lietuvos pasienio postas yra Baltijos pajūrio žygių maršruto Latvijoje pradžios taškas. Jis eina per Papės gamtos parką, kertant platų Didžiosios jūros paplūdimį, gražiais prieštakiais, apaugusiais smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Šiam ruožui būdingas akmenuotas paplūdimys, nedidelės durpių atodangos ir nepaliesta laukinė gamta. Pasivaikščioję šalia Papės kanalo galite pamatyti tipišką Piejūros žemumos kraštovaizdį su nendrynuose pasislėpusiu Papės ežeru. Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja per Papės kaimą ir grįžta į paplūdimį prie Papės švyturio.