Jūrų takas - City hikes

Ranniku matkarada kulgeb Bernātist Liepājani mööda laia rannariba, mida maismaa poolt ääristavad algul paiguti mere poolt uhutud liivakivipaljand, muutudes Liepāja lähedal kõrgeteks eelluideteks. Rada lookleb läbi Liepāja vanalinna ja üle Karosta kanali. Vana sõjasadama Karosta militaar - ja kaitserajatistega tutvumiseks soovitame võtta vähemalt pool päeva. Kindlasti soovitame maitsta Liepāja erirooga, Liepājas menciņi, vana Lõuna-Kuramaa retsepti järgi suitsutursast valmistatud toitu.

Ranniku matkaraja lõik läbib Ventspilsi linna ja seda ümbritsevaid metsi. Matkarada lookleb lõunamuuli juurest läbi ajaloolise Ostgala linnaosa ja vanalinna, üle Venta jõe ning mööda kergliiklusteed läbi Pārventa linnaosa Staldzene poole. Tehes tiiru ümber Ventspilsi sadama naaseb rada taas  mereranda. Nüüd tasub võtta üks matkavaba päev ja tutvuda põnevate paikadega Ventspilsi linnas ning külastada ka mereäärset vabaõhumuuseumi.

Ranniku matkaraja lõik kulgeb Jūrmalast läbi metsaste alade Riia suunas. Pärast Lielupe jõe silda lookleb rada läbi puithoonestusega Priedaine linnaosa, piki Lielupe jõe paremkallast ja keerab Bolderāja luite lõunaosa suunas. Põigates läbi Kleistu metsa ja kulgedes paralleelselt Lāčupe kalmistuga jätkub matkarada ajaloolises Pārdaugava linnaosas – mööda Buļļi ja Daugavgrīva tänavaid ning läbides Dzegužkalnsi. Möödudes Zunda kanalist ja Āgenskalnsi lahest jõuab matkaja Daugava jõeni, ületab vana kivisilla ja on matkapäeva lõpuks jõudnud Riia raekoja platsile.

Maršruts piemērots aktīviem gājējiem, kas nebaidās Rīgu šķērsot ar kājām. Tas sākotnēji izmet nelielu loku pa Rīgas centru – Vecrīgu, ved gar Pilsētas kanālu, cauri Kronvalda parkam, pa Alberta ielu (Jūgendstila pērle) un tālāk pa Miera ielu cauri Lielajiem kapiem, Kokneses un Ostas prospektiem cauri Mežaparkam, sasniedzot Jaunmīlgrāvi un šķērso Mīlgrāvi. Tālāk pa Vecāķu prospektu tas aizlokas līdz Ziemeļblāzmai un Vecdaugavas krastiem, no kurienes dažu kilometru attālumā jau ir Vecāķi. Pēc divu dienu gājuma cauri Rīgai, Jūrtaka atkal izved pludmalē.

Pirmiausia Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas eina senais pakrantės keliais, apsuptais pušynų, tačiau pravažiavus Lottemaa parką pasuka jūros link ir išeina į Reiu paplūdimį. Toliau žygis tęsiasi per apaugusį paplūdimį (plačios seklumos, kai vėjas sukuria vandens nutekėjimą) ir už kiek mažiau nei 4 km reikia sukti į vidų, kirsti golfo aikštyną ir sukti Pernu kryptimi. Netoli Raeküla rajono, jis gyvatės nedideliu takeliu, sudarantis ribą tarp didelės pakrantės pelkės ir miško. Apėjus šlapžemę ~ 6 km, Pernu paplūdimyje išnyra Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Toliau kelias eina per vakarinę Pernu senamiesčio dalį, kerta Pernu ir Saugos upes ir baigiasi Vana-Pernu rajone.

Įvairi Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpa. Pirmieji trys maršruto kilometrai eina palei buvusią Haapsalu – Rohuküla plačiojo geležinkelio liniją, pasivaikščioti Haapsalu įlanka per Pulapė ragą, kerta pakrantės miškus, kuriuose yra sveikatingumo takai, o toliau – pakrantės promenadomis ir nedidelėmis gatvelėmis aplinkui. Haapsalu miestas. Pervažiavus nedidelę pelkę už miestelio, ši tako atkarpa baigiasi nuostabiame Uuemõisa parke.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas, prasidėjęs nuo Padisės iki Karilės, vingiuoja nedideliais kaimo keliukais, o toliau iki Madisės eina pakraščiu. Nuo senovinės Madise bažnyčios kalvos pakrantės atsiveria nuostabūs Paldiski įlankos ir Pakri salų vaizdai. Nuo Madisės iki Paldiskio maršrutas tęsiasi aukščiau minėto kelio puse iki Pietų uosto ir juo einant pasiekiama pietinėje Paldiski dalyje esanti geležinkelio stotis. Sovietmečiu Paldiskis buvo uždaras miestelis su kariniu uostu ir šalia esančia atominių povandeninių laivų mokymo baze Pakri pusiasalyje, kuri veikė naudojant nedidelį branduolinį reaktorių.

Netoli Tabasalu Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas kerta Talino ribą ir eina per Tiskre ir Vismeistri rajonus, kad pasiektų Kakumäe paplūdimį, kur galėsite pasivaikščioti po miškingą Kakumäe pusiasalio viršutinę dalį, apsuptą uolų. Čia atsiveria vaizdas į Talino uostą per Kopli įlanką. Priešais Õismäe rajoną palei pajūrį eina puiki promenada. Aplenkus Estijos muziejų po atviru dangumi, Baltijos pakrantės žygių maršrutas vingiuoja pakrantės promenada iki Stroomi paplūdimio, o pravažiavęs Pelguranos rajoną pėsčiųjų takais nukeliauja į Estijos jūrų muziejų, kur pakrantės promenada veda į. Talino uostą, žymintį Baltijos pajūrio žygių maršruto pabaigą. Estijoje įveikėte ~ 620 km.

H. Manto gatve Jūrų takas veda per Klaipėdos centrą, kerta Klaipėdos poilsio parką, geležinkelį ir Melnragės gyvenvietės pietinėje dalyje išeina į Baltijos jūros pakrantę. Toliau jis vingiuoja pajūrio promenada ir kopas saugančiais mediniais takeliais, nusitęsia jaukiu takeliu per pajūrio miškus, einančiu apie 10–20 m atstumu nuo pėsčiųjų / dviračių tako per Antrąją Melnragę iki Girulių gyvenvietės. Prie Girulių jis trumpam išeina į paplūdimį, o nuo Kukuliškių iki Karklės gyvenvietės pietinės dalies Jūrų takas pradžioje vingiuoja labai gražiu buvusios Litorinos jūros krantu, apaugusiu neliestu mišku, toliau – palei vaizdingą, bangų nuskalautą skardį su keliomis regyklomis (įsk. Olando kepurę). Nuo Karklės gyvenvietės kitus 11 km iki Palangos Botanikos parko Jūrų takas veda smėlėtais, pilnais akmenukų paplūdimiais, kur vietomis pasitaiko ir didesnių akmenų. Einant Palangos Botanikos parko vakarinėje dalyje esančiais takeliais, Jūrų takas pasiekia Meilės alėją ir ja veda iki Palangos pėsčiųjų tilto. Didelė šios atkarpos dalis eina per Pajūrio regioninį parką.

Už Drevernos kaimo Jūrų takas Priekulės keliu (Nr. 2206) kerta Drevernos upę, Klišupę ir Karaliaus Vilhelmo kanalą, už kurio sukasi į kairę ir 9 km kaip medžių lapija padengta alėja vingiuoja palei rytinį istorinio kanalo krantą. Čia įrengtos poilsiavietės ir turizmo informacijos stendai, pasakojantys apie apylinkių gamtinę įvairovę. Dar po 4 km Jūrų takas pasiekia Kairių gatvę, o einant toliau galima grožėtis miesto aplinka. Nuo Jūrininkų prospekto iki Baltijos prospekto Jūrų takas vingiuoja miesto parkų pėsčiųjų takais, kirsdamas Sąjūdžio, Reikjaviko, Draugystės ir kt. parkus. Kirtęs Baltijos prospektą, maršrutas toliau veda Taikos prospekto pėsčiųjų takais ir šaligatviais, o už 3 km pasiekia Biržos tiltą.