Jūrtaka - Pieejams ratiņkrēslā

Throughout this section, the Baltic Coastal Hiking Route stretches alongside a beach. In the surroundings of Pape, the coastal side of the beach is surrounded by beautiful foredunes, while further away from the village it transforms into a washed away shore of nearly 10 km with broken pine trees lying across it. Gently sloping dunes reappear near Jūrmalciems. After passing Jūrmalciems, the wide silted beaches continue, but when coming closer to Cape Bernāti, an astounding bluff rises before your eyes which is overgrown with a pine forest and occasionally washed away.

Throughout this section, the Baltic Coastal Hiking Route stretches alongside a beach. In the surroundings of Pape, the coastal side of the beach is surrounded by beautiful foredunes, while further away from the village it transforms into a washed away shore of nearly 10 km with broken pine trees lying across it. Gently sloping dunes reappear near Jūrmalciems. After passing Jūrmalciems, the wide silted beaches continue, but when coming closer to Cape Bernāti, an astounding bluff rises before your eyes which is overgrown with a pine forest and occasionally washed away.

From Bernāti to Liepāja, the Baltic Coastal Hiking Route leads through a wide beach where initially the coast is formed by washed away shores, but as you approach Liepāja high foredunes covered in sand ryegrass and marram grass appear in sight. Later the trail winds through the old town of Liepāja and “New Liepāja”, crossing the Naval Port Canal to reach the Naval Port: a complex of military and fortification buildings the visitation of which is likely to take a half day. You should certainly try the special dish of Liepāja called Liepājas menciņi made of smoked cod according to an ancient recipe from Southern Kurzeme.

From Bernāti to Liepāja, the Baltic Coastal Hiking Route leads through a wide beach where initially the coast is formed by washed away shores, but as you approach Liepāja high foredunes covered in sand ryegrass and marram grass appear in sight. Later the trail winds through the old town of Liepāja and “New Liepāja”, crossing the Naval Port Canal to reach the Naval Port: a complex of military and fortification buildings the visitation of which is likely to take a half day. You should certainly try the special dish of Liepāja called Liepājas menciņi made of smoked cod according to an ancient recipe from Southern Kurzeme.

This beach is rarely visited by people and you can gather pieces of amber and little stones with fossils and hear the singing sand beneath your feet. Near Ziemupe, beautiful bluffs appear, but further on near Akmensrags and Pāvilosta there are beautiful, occasionally washed off foredunes overgrown with sand ryegrass and marram grass. In some places, you can see grey dunes. The Akmeņrags Lighthouse will serve as a good place to rest. Pāvilosta, with its provincial charm and the scent of the harbor and smoked fish will bring you back from wilderness to civilization.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Į šiaurės rytus nuo Pavilostos atsiveria puikūs vaizdai į pilkąsias kopas, o vos už poros kilometrų toliau matosi daugiau nei 20 km besitęsiančio vieno gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų pradžia. Įdomiausias blefų peizažas yra netoli Strante ir Ulmale kaimų bei Ryvos upės žiočių. Daug kur vasarą pajūrio nuošliaužų apatinėje dalyje žydi orchidėjos. Jūrkalnėje ir jos apylinkėse matomi „du saulėlydžiai“: pirmasis iš paplūdimio ir antrasis po kelių akimirkų nuo blefo viršūnės.

Netoli Sarnatės vis dar matosi Baltijos jūros uolos, kurios šiaurės kryptimi pamažu nusileidžia ir pakeičiamos išplautos foredunių užtvanka. Tarp Vendzavo kaimo ir Užavos švyturio matosi gana neįprasti Latvijai pajūrio vaizdai, primenantys smėlėtas ir uolėtas dykumas su reta augmenija: čia buvo sovietų kariuomenės šaudymo aikštelė. Šioje vietoje ir už Užavos švyturio esančiose buvusių šaudyklų teritorijose dabar stūkso pilki priedangos. Artėjant prie Užavos upės žiočių paplūdimys tampa platesnis, o kopos – žemesnės. Nuo romantiško Užavos švyturio viršaus atsiveria gražiausi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto peizažai.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pirmieji 6 km – vienišas pajūrio ruožas su plačiu paplūdimiu ir žemomis prietakomis, kurių viršūnes dengia sidabrinio smėlio svidrės ir marraminės žolės kultivatoriai. Praplaukus Medolės upelį, prieš akis iškyla įspūdingas uolos (~ 19 m aukščio) su siauru uolėtu paplūdimiu po juo. Blefas greitai susitraukia ir vėl pakyla dviem kilometrais toliau. Tarp blefų yra buvusi sovietų kariuomenės šaudykla. Paskutiniai penki Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai iki Ventspilio pietinio molo veda plačiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja pilkųjų kopų biotopai.

Maršrutas driekiasi per Ventspilį ir aplinkinius miškus. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja nuo pietinio molo per istorinį Ostgalą ir senamiestį, kerta Ventos upę ir tęsiasi per Parventos rajoną pėsčiųjų ir dviratininkų taku Staldzenės kryptimi, kur apvažiuoja Ventspilio uostą ir grįžta į jūros pakrantė. Verta pasiimti vieną „laisvą dieną“ ir susipažinti su įdomiausiomis miesto vietomis, taip pat apsilankyti Pajūrio muziejuje po atviru dangumi.

Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja nedideliais kaimo ir miško keliukais nuo Saunago kaimo iki Vaidės kaimo, kur vėl grįžta į pajūrį. Platūs smėlio paplūdimiai driekiasi iki Kolkos kyšulio, virsdami žemais retais fortūnais; Už jų tęsiasi miškingos pajūrio kopos. Maždaug 2 km ilgio nuplautos kopos, o paskui – Dumbrkalnų kalvos. Kolkos kyšulys, Didžiosios jūros susiliejimo su Mažąja jūra vieta, yra viena populiariausių paukščių stebėjimo vietų Baltijos pajūryje.

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Maršrutas yra alternatyvus būdas, norint iš Jūrmalos patekti į Rygą, einant mišku. Už Lielupės tilto Jūrų takas vingiuoja per Priedainę, kurioje galima pasigėrėti mediniais pastatais. Toliau maršrutas eina lygiagrečiai dešiniajam Lielupės krantui, tada pasuka palei pietinę Bolderajas kopos dalį ir kerta Kleistų mišką, vingiuodamas palei Lačupės kapines. Istoriniais Pardaugavos keliais – Buļļu ir Daugavgrīvas gatvėmis per Dzegužkalną, palei Zunda kanalą ir Agenskalno įlanką veda iki Dauguvos, kur Akmens tiltu kerta Dauguvą ir sustoja Rygos Rotušės aikštėje.

Iš pradžių kelionės programa nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą po Rygos centrą, Rygos senamiestį, veda palei miesto kanalą per Kronvalds parką, per Alberta gatvę (Art Nouveau pastatai) ir toliau per Miera gatvę per Lielie kapi kapines, per Kokneses ir Ostas prospektu per Mežaparką ir tada pasiekia Jaunmīlgrāvį ir kerta Mīlgravį . Toliau vingiuoja Vecāķu prospektu iki Ziemeļblāzmos ir Senosios Dauguvos (Vecdaugavos) krantų, kuriuos nuo Vecākių skiria vos pora kilometrų. Po dviejų dienų žygio per Rygą Baltijos pakrantės žygių maršrutas vėl nuves į paplūdimį.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Pirmuosius kilometrus iki Žvejniekciemo galima įveikti paplūdimiu arba taku, vingiuojančiu per kopų mišką su senomis pušimis, kurių žievė atrodo kaip krokodilo oda. Čia taip pat galima pamatyti seną medinę trobelę su žvejybos tinklais ir įrankiais. Dar nepasiekus Skultės uosto, Žvejniekciemo paplūdimyje pasirodo pirmosios uolos. Apvažiavus Age upės žiotis ir uostą, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas grįžta į paplūdimį, kur jau iš tolo matosi Arnių kyšulys, o už jo atsiveria rudas Didžiojo Lauči jūros riedulio nugara. Įvairūs pakrančių kraštovaizdžiai.

Ši Vidžemės pajūrio atkarpa yra išskirtinio vaizdingo grožio, jūroje daug uolėtų kyšulių ir riedulių, besikeičiančių su mažomis smėlėtomis įlankomis, į kurias įteka vasarą išdžiūvantys upeliai ir upeliai. Retkarčiais paplūdimį visiškai dengia pilkos akmenų nugarėlės. Vietomis išryškėja nedideli nendrių lopinėliai, o prie Tūjos pamatysite pirmąsias smiltainio atodangas.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų, kuri prasideda kertant Zaķupytės upę. Iki Ķurmrags švyturio daugiausia yra smėlio paplūdimių su nedidelėmis akmenų dalimis. Toliau prasideda Vidžemės uolėtas pajūris: kyšuliai kaitaliojasi su nedidelėmis įlankomis, o pakrantėje išnyra 4 m aukščio smiltainio atodangos. Pravažiavus Meleki kyšulį ir toliau vyrauja smėlio paplūdimiai, o prieš Šventupės žiotis paplūdimys yra tankiai apaugęs ir nendrėtas, todėl jį reikia aplenkti miško taku.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Daudzveidīgs Jūrtakas posms, kas piemērots aktīviem un izturīgiem gājējiem un putnu vērotājiem. Pludmale starp Svētciemu un Salacgrīvu ir stipri aizaugusi, tādēļ Jūrtaka iet pa meža ceļu, kas izvijas starp kāpu vaļņiem. No Salacgrīvas līdz Kuivižiem var doties pa smilšaino pludmali, vai arī pa meža takām. Randu pļavas no Kuivižiem līdz Vēverupei ir jāapiet pa meža ceļu, kas iet līdztekus A1 autoceļa austrumu pusē. Aiz Vēverupes Jūrtaka atgriežas stipri aizaugušā pludmalē, ko atkal pamet pie Blusupītes ietekas, lai tālāk pa Kāpu un Valdemāra ielu sasniegtu Ainažu molu. Latvijā ir veikti ap 580 km un sasniegta valsts robeža.

Maršruts piemērots ikviena vecuma un sagatavotības gājējam, taču īpaši ieteicams putnu vērotājiem. Jūrtakas posmu no Kabli līdz Häädemeeste dienviddaļai ir jāturpina pa veco Rīgas ceļu, jo jūras krastā plešas pļavas ar niedrājiem un lagūnām. Pirms Häädemeeste Jūrtaka nogriežas no autoceļa un aizlīkumo pa Jaagupi dabas liegumu (apmet loku ciemam no austrumiem), uzskriedama augsto kāpu mugurās un mezdamās lejup dziļajās starpkāpu ieplakās, kuras klāj skrajš priežu mežs. Te ir labas ogošanas un sēņošanas vietas.

Jūrtakas posms piemērots aktīviem gājējiem un dabas vērotājiem. Sākotnēji Jūrtaka iet pa priežu mežu ieskautiem vecajiem piekrastes ceļiem, bet aiz Lottemaa parka pagriežas uz jūru un iznāk Reiu pludmalē. Tālāk seko gājiens pa aizaugošu liedagu (vējatplūdu laikā - plaši sēkļi), kur pēc nepilniem 4 km ir jānogriežas uz iekšzemi, jāšķērso golfa laukums un jāpagriežas Pērnavas virzienā. Pie Raeküla rajona tā līkumo pa mazu taciņu, kas ir plašo piejūras mitrāju un meža robeža. Apmetusi ~ 6 km garu loku apkārt mitrājiem, Jūrtaka iznāk Pērnavas pludmalē. Tālākais ceļš ved cauri Pērnavas vecpilsētas rietumdaļai, šķērso Pērnavas un Sauga upes un beidzas Vana - Pērnavas rajonā.

Der Baltische Küstenwanderweg windet sich durch den westlichen Vorort von Pärnu, überquert den Fluss Audru und biegt in Richtung Valgeranna ab. Danach wird er auf der südlichen Seite von einem dichten Wald und einem weißen Sandstrand umschlungen, während sich auf der nördlichen Seite von ein Golfplatz befindet. Hinter Valgeranna verläuft der Baltische Küstenwanderweg zwischen den Poldern durch den nördlichen Teil der Pärnu-Bucht. Die Audru-Polder offenbaren einen herrlichen Blick auf die Pärnu-Bucht. Hinter dem Rohrgebüsch in Audru biegt der Pfad nach Süden ab und führt durch die an der Küste liegenden Fischerdörfer mit kleinen Häfen und Bootsanlegestellen. Hier kann man den Alltag eines Fischer kennenlernen und geräucherten Fisch probieren.

Auf diesem Abschnitt des Baltischen Küstenwanderweges ist eine traditionell ländliche Landschaft zu sehen.  Wegen vieler flacher Buchten, Halbinseln und Erdzungen sieht die Küste wie ausgezickt aus. Dazwischen liegen Küstenwiesen, Rohrgebüsch, wasserarme Lagunen und Feuchtgebiete sowie schwer zugängliche Inseln.  Folgt man dem Pfad auf den kleinen Dorfwegen, die im Herbst von roten Ebereschen umgeben sind, sieht man ethnographische Einzelhöfe, Landwirtschaften mit Kühen und Ziegen. Die Einzelhöfe sind von Resten von Steinzäunen, landwirtschaftlichen Nutzflächen und Wacholderheiden umgeben. Südlich des Dorfes Ranniku und in der Nähe des Dorfes Kastna gibt es einen Zugang zum Meer und Rastplätze.

Der Strand Matsi ist einer der wenigen Sandstrände auf dem Streckenabschnitt bis Haapsalu. Der Baltische Küstenwanderweg windet sich durch das Dorf Kulli und verläuft auf einer Länge von 5 Kilometer auf kleinen, von weiten Wäldern und Dünen umschlossenen Wegen. Deren Umgebung ist im Herbst reich an Beeren und Pilzen. Danach läuft er im Bogen um das Uue-Varbla-Gutshaus herum und erreicht das Dorf Varbla.

Der Baltische Küstenwanderweg verläuft im Bogen um die Deltamündung des Flusses Kasari bis zu dessen Mündung in die Matsalu-Bucht. Dort hat sich eines der größten Feuchtgebieten Nordeuropas mit weiten Rohrfeldern, Küstenwiesen, alten Flussarmen und den flachen Gewässern der Bucht herausgebildet. Das Feuchtgebiet ist ein wichtiger Brutort und Rastplatz während des Vogelzugs. Der größte Teil des Streckenabschnitts verläuft durch landwirtschaftliche Nutzflächen und kleine Dörfer. In der Umgebung des Dorfes Kirbla kann es eine Geländeerhöhung erkennen- die ehemalige Insel des Baltischen Eissees mit dem Altufer auf deren nördlichen Seite.

Eine vielfältige Strecke des Baltischen Küstenwanderweges. Die ersten drei Kilometer verlaufen der ehemaligen Breitspurbahnlinie Haapsalu-Rohuküla entlang. Dann umkreist der über Pullapää neem die Haapsalu-Bucht und überquert die Küstenwälder, in denen Gesundheitspfade eingerichtet sind. Danach verläuft er im Bogen auf den Küstenpromenaden und kleinen Straßen um die Stadt Haapsalu herum. Nach dem Überqueren eines kleinen Feuchtgebietes jenseits der Stadt mündet der Pfadabschnitt im herrlichen Uuemõisa-Park.

Der Pfad verläuft vorwiegend der Landstraße entlang. Nur zwischen den Dörfern Ingküla und Aulepa schlängelt er sich auf kleinen Waldwegen an Gehöften, Felssteinen und Weiden vorbei.

Mit Ausnahme der ersten drei Kilometer verläuft der Routenabschnitt der Meeresküste entlang. Vorwiegend erstreckt sich hier ein sandiger Strand mit herrlichen Vordünen, Graudünen und Feldsteinen im Meereswasser. Am Strand können zusammengetriebene Wasserpflanzen liegen; stellenweise ist er mit dichter Vegetation bewachsen. Gegenüber dem Dorf Rooslepa, aber auch im Meer und an der Küste kommen verwitterte Steine bzw. Brekzien zum Vorschein, die infolge einer alten Meteoritenexplosion zusammengeschmolzen und verwittert sind. Zum Abschluss kann man eine Kneipe besuchen, von deren Terrasse aus sich ein schöner Blick auf die Meeres - und Hafenlandschaft offenbart.

Ein Streckenabschnitt mit sehr vielfältigen Landschaften, der dem Wanderer die Natur der Nordküste Estlands nahebringt. Der Baltische Küstenwanderweg verläuft zum größten Tel der Meeresküste entlang, wo es in den Buchten herrliche Sandstrände und auf den Erdzungen mit Feldsteinen bedeckte Strände gibt. Im nördlichen Teil des Põõsaspea neem-Kaps (ein hervorragender Ort zur Vogelbeobachtung) sind Dolomit-Freilegungen zu sehen. Danach windet sich der Pfad durch das Naturschutzgebiet Nõva, wo sich ein hervorragender Blick auf weiße und graue Dünen bietet. Der Strand ist ein beliebter Ort für Fischer und Kitesurfer.

A multifaceted section of the Baltic Coastal Hiking Route in terms of landscape that is suitable for hardy hikers. There are both rocky and sandy beaches and good swimming areas, fascinating coastal pine forests, the astounding Türisalu Cliff wall and giant sea boulders. By taking the trails of the vast Keila forest park, you can go to the Keila waterfall, near which some fragments of the popular Latvian feature film Vella kalpi (Devil’s servants) were shot, and you can also get to know the exhibition dedicated to the life of coastal fishermen in Lohusalu village.

Near Tabasalu, the Baltic Coastal Hiking Route crosses the boundary of Tallinn and goes through the Tiskre and Vismeistri districts to reach Kakumäe beach, where it takes  you on a stroll around the wooded upper part of the Kakumäe Peninsula surrounded by cliffs. Here, you will have a vista of the Port of Tallinn across Kopli Bay. Opposite the Õismäe district, an excellent promenade goes along the seashore. After bypassing the Estonian Open-Air Museum, the Baltic Coastal Hiking Route winds along the coastal promenade up to Stroomi beach and after passing the Pelguranna district it takes pedestrian sidewalks to the Estonian Maritime Museum, where it leads you, via the coastal promenade, to the Port of Tallinn, marking the end of the Baltic Coastal Hiking Route. You have covered ~ 620 km in Estonia.

The Baltic Coastal Hiking Route starts in the center of Nida, by the port. In Nida, the trail winds along the Curonian Lagoon walkway which offers beautiful views of the expansive waters all the way to Rusnė Island on the east coast of the Curonian Lagoon. Nida features the typical architecture of the Curonian Spit region — one-storey wooden buildings with tile or reed roofs and window shutters painted blue and white. From Nida to Bulvikis Cape (shortly before the cape there is an abandoned runway), the Baltic Coastal Hiking Route winds through single-track forest trails up and down the pine-covered dunes, occasionally coming out onto beachside meadows with scarce vegetation. Rest spots and bird watching towers are available along the trail. The next section features unique open seaside meadows covered in lichens and vegetation characteristic to the Curonian Spit. The Baltic Coastal Hiking Route follows the coastal walkway in the village of Preila. It then winds through forest trails, briefly also following a pedestrian/cyclist lane and coastal paths, eventually reaching Pervalka. This section leads through the Curonian Spit National Park.

Having departed Pervalka, the Baltic Coastal Hiking Route follows a pedestrian path to cross the Curonian Spit in an east–western direction, arriving at the coast of the Baltic Sea. The next section of 13 km leads along a beautiful, sandy beach protected by high and steep sand dunes on the east. It is called the protective dune ridge and it has been man-made in order to protect the inland from the movement of sand. Entering Juodkrantė, the Baltic Coastal Hiking Route turns eastward and crosses the Curonian Spit once again over wooded and steep dunes, to reach the Curonian Lagoon coast. The Baltic Coastal Hiking Route briefly coincides with the Hill of Witches trail. It then follows the Juodkrantė beachside walkway to the port. This section leads through the Curonian Spit National Park.

Having left the Juodkrantė beachside walkway, the Baltic Coastal Hiking Route crosses the Curonian Spit in a southeast–northwest direction leading along single-track forest trails that wind through the steep, pine-covered dunes until it eventually comes back out onto the coast of the Baltic Sea. For the next 9 km, the Baltic Coastal Hiking Route follows the coastline along sandy beaches. The steep foredune on the eastern side protects the inland from the moving sand. After Alksnynė village (not seen from the beach), the Baltic Coastal Hiking Route turns eastward, crossing a hillock covered in Pinus mugo pines and a World War II German army base, eventually approaching the coast of the Curonian Lagoon. Then the trail winds across the ridges of pine-covered dunes, providing regular views of Klaipėda Port. The route between the New and Old Ferry Port first follows a single-track path, and later a beachside walkway. Having crossed the Curonian Lagoon from the Old Ferry Port, the Baltic Coastal Hiking Route arrives in the center of Klaipėda where it follows Danės Street to the Birža Bridge. The section until Smiltynė leads through the Curonian Spit National Park.

Following H. Manto Street, the Baltic Coastal Hiking Route leads out of the center of Klaipėda, traverses the Klaipėda Recreation Park, crosses a railway line by bridge and comes out onto the coast of the Baltic Sea in the southern part of Melnragė. The trail then winds through the dunes, for the protection of which wooden walkways have been installed, and continues on along a beautiful path through the coastal forest, following at a distance of about 10–20 m the pedestrian/cyclist lane through Antroji Melnragė to Giruliai. At Giruliai, it briefly comes out onto the beach, but from Kukuliškiai to the southern part of Karklė Village, the Baltic Coastal Hiking Route first passes along the incredibly beautiful coastline of the former Littorina Sea covered in primeval forest, and later, along a scenic bluff, created by the washing of waves; there are several viewing points along the way (including the Dutchman's Cap). From the Village of Karklė for the next 11 km to the Palanga Botanical Park, the Baltic Coastal Hiking Route leads across sandy and pebbly, occasionally rocky beaches. Through the coastal pathways in the western part of the Palanga Botanical Park, the trail leads over to Meilės avenue and then to the Palanga pedestrian bridge. Most of this section of the trail leads through the Seaside Regional Park.

Having crossed the small Rąžė River, the Baltic Coastal Hiking Route follows the Labrytys pedestrian/runners’ lane and exits out onto the beach at Kontininkų Street. For the next 9 km to the old Šventoji Pier, the trail leads across the sandy, sea-washed beach. Then it loops around the mouth of the Šventoji River, leads through the resort town, and at the end of Kopų Street it crosses the Šventoji River over a hanging footbridge to come back out onto the beach. At the Žemaičių Alka parking lot, the Baltic Coastal Hiking Route makes another small loop “inland” and then follows the sandy beach to the Latvia-Lithuania border 3 km away.