Jūrtaka - Pieejams ratiņkrēslā

Der Baltische Küstenwanderweg führt auf der ganzen Strecke am Strand entlang, der auf der Festlandseite in der Umgebung von Pape von einer wunderschönen Vordüne umschlossen ist. Hinter dem Dorf wird er auf einer Länge von fast 10 km von einem abgespülten Uferstreifen abgelöst, auf dem Kiefernstämme umgestürzt herumliegen. Die Flachdüne kommt in der Umgebung des Dorfes Jūrmalciems wieder zum Vorschein. Hinter Jūrmalciems erstrecken sich weitläufig Strände. Nähert man sich dem Kap Bernātu ragt eine eindrucksvolle, mit einem Kieferwald bewachsene und streckenweise durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste empor.

Der Baltische Küstenwanderweg führt auf der ganzen Strecke am Strand entlang, der auf der Festlandseite in der Umgebung von Pape von einer wunderschönen Vordüne umschlossen ist. Hinter dem Dorf wird er auf einer Länge von fast 10 km von einem abgespülten Uferstreifen abgelöst, auf dem Kiefernstämme umgestürzt herumliegen. Die Flachdüne kommt in der Umgebung des Dorfes Jūrmalciems wieder zum Vorschein. Hinter Jūrmalciems erstrecken sich weitläufig Strände. Nähert man sich dem Kap Bernātu ragt eine eindrucksvolle, mit einem Kieferwald bewachsene und streckenweise durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste empor.

Von Bernāti bis Liepāja führt der Baltische Küstenwanderweg an einem breiten Strand entlang. Dort erfreuen auf der Festlandseite anfangs eine abgespülte Küste das Auge, später dann beim Herankommen an die Stadt Liepāja hohe, mit Strandroggen und Strandhafer bewachsene Vordünen. Der Pfad windet sich weiter durch den zentralen Teil der Stadt Liepāja – Vecliepāja und kurz nach dem Passieren des Karosta-Kanals (Kriegshafenkanal) erreicht man Karosta – einen Komplex von Militär- und Fortifikationsbauten. Um ihn genauer zu erkunden, sollte man mindestens einen halben
Tag einplanen. Unbedingt probieren sollte man die Spezialität von Liepāja – ”Liepājas menciņi”, geräucherten Dorsch, zubereitet nach einem alten südkurländischen Rezept.

Von Bernāti bis Liepāja führt der Baltische Küstenwanderweg an einem breiten Strand entlang. Dort erfreuen auf der Festlandseite anfangs eine abgespülte Küste das Auge, später dann beim Herankommen an die Stadt Liepāja hohe, mit Strandroggen und Strandhafer bewachsene Vordünen. Der Pfad windet sich weiter durch den zentralen Teil der Stadt Liepāja – Vecliepāja und kurz nach dem Passieren des Karosta-Kanals (Kriegshafenkanal) erreicht man Karosta – einen Komplex von Militär- und Fortifikationsbauten. Um ihn genauer zu erkunden, sollte man mindestens einen halben
Tag einplanen. Unbedingt probieren sollte man die Spezialität von Liepāja – ”Liepājas menciņi”, geräucherten Dorsch, zubereitet nach einem alten südkurländischen Rezept.

Ein von Reisenden nur wenig besuchter Strand, wo man Bernstein und Steine mit Fossilien sammeln und dem Klang des Sandes lauschen kann. In der Umgebung von Ziemupe kommt die durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste zum Vorschein. Danach folgen weiter von Akmensrags bis Pāvilosta schöne, streckenweise abgespülte Vordünen, die mit Strandroggen und Strandhafer bedeckt sind. An einigen Stellen sind Graudünen zu sehen. Der Leuchtturm Akmeņrags ist der beste Rastplatz. Pāvilosta mit seinem Kleinstadt-Flair, den Häfen und dem Aroma der geräucherten Fische bringt Besucher von der unberührten Natur wieder in die Zivilisation zurück.

Cilvēku maz apmeklēta pludmale, kur var lasīt dzintarus un akmentiņus ar fosilijām, dzirdēt dziedošās smiltis zem kājām. Ziemupes apkaimē parādās jūras noskaloti stāvkrasti, bet tālāk līdz Akmensragam un Pāvilostai – skaistas, vietām noskalotas priekškāpas, kas noaugušas ar smiltāju kāpukviešiem un kāpuniedrēm. Vietām redzamas pelēkās kāpas. Akmeņraga bāka būs labs atpūtas punkts. Pāvilosta ar savu mazpilsētas šarmu, ostas un kūpinātu zivju smaržu liks atgriezties no neskartās dabas civilizācijā.

Ziemeļaustrumos no Pāvilostas ir apskatāmas izcilas pelēko kāpu ainavas, bet jau dažus kilometrus tālāk sākas viens no skaistākajiem Jūrtakas posmiem ar izciliem stāvkrastiem vairāk nekā 20 km garumā. Interesantākās stāvkrastu ainavas ir redzamas pie Strantes, Ulmales un Rīvas ietekas. Daudzviet krasta nobrukumu lejasdaļā vasarā zied orhidejas. Jūrkalnē un tās apkaimē var vērot „divus saulrietus”, - pirmo no pludmales, bet otru – īsu mirkli vēlāk - no stāvkrasta augšas.

Sārnates apkaimē vēl ir redzams Baltijas jūras stāvkrasts, kas ziemeļu virzienā pamazām kļūst zemāks, un to nomaina noskalots priekškāpu valnis. Starp Vendzavām un Užavas bāku gar jūras krastu ir novērojami Latvijai neparasti skati, kas atgādina smilšaini – akmeņainus tuksnešus ar nabadzīgu veģetāciju – bijušās Padomju armijas poligons. Šeit un arī aiz Užavas bākas bijušo poligonu teritorijās mūsdienās ir redzamas pelēkās kāpas. Tuvojoties Užavas ietekai, liedags kļūst aizvien plašāks un kāpu vaļņi – zemāki. No romantiskās Užavas bākas paveras skaistākais Jūrtakas skats.

Šajā posmā Jūrtakas pirmie 6 km ir vientuļš krasta posms ar plašu liedagu un zemām priekškāpām, kuru muguras sedz sudrabotie smiltāju kāpukviešu un kāpuniedru ceri. Aiz Medoles strauta ietekas paceļas iespaidīgs stāvkrasts (~ 19 m) ar šauru, akmeņainu liedagu. Stāvkrasts ātri sarūk un no jauna paceļas divus kilometrus tālāk. Starp stāvkrastiem atrodas bijušais padomju armijas poligons. Pēdējie pieci Jūrtakas kilometri līdz Dienvidu molam Ventspilī ved pa plašu smilšainu liedagu, ko no sauszemes puses norobežo pelēko kāpu biotopi.

Šajā posmā Jūrtakas pirmie 6 km ir vientuļš krasta posms ar plašu liedagu un zemām priekškāpām, kuru muguras sedz sudrabotie smiltāju kāpukviešu un kāpuniedru ceri. Aiz Medoles strauta ietekas paceļas iespaidīgs stāvkrasts (~ 19 m) ar šauru, akmeņainu liedagu. Stāvkrasts ātri sarūk un no jauna paceļas divus kilometrus tālāk. Starp stāvkrastiem atrodas bijušais padomju armijas poligons. Pēdējie pieci Jūrtakas kilometri līdz Dienvidu molam Ventspilī ved pa plašu smilšainu liedagu, ko no sauszemes puses norobežo pelēko kāpu biotopi.

Maršruts ved cauri Ventspilij un tās apkārtnes mežiem. Jūrtaka no Dienvidu mola izlīkumo cauri vēsturiskajam Ostgalam un Vecpilsētai, šķērso Ventu un tālāk cauri Pārventai pa gājēju – veloceliņu turpinās Staldzenes virzienā, kur, apmetusi loku ap Ventspils ostu, atkal atgriežas jūras krastā. Ir vērts paņemt vienu "brīvdienu" un iepazīt pilsētas interesantākās vietas, kā arī apmeklēt Piejūras brīvdabas muzeju.

Jūrtakas posms, kas piemērots ikviena vecuma un sagatavotības gājējam. No Saunaga pa maziem lauku un meža ceļiem Jūrtaka izlokas līdz Vaidei, kur tā atkal atgriežas jūras krastā. Līdz Kolkasragam aizstiepjas plaši, smilšaini liedagi, kas pāriet zemās, skrajās priekškāpās, aiz kurām atkal seko mežainas jūrmalas kāpas, bet ~ 2 km garumā – noskalotas kāpas, aiz kurām paceļas Dumbrkalni. Ir veikti ~ 250 km un sasniegts Kolkasrags – robežšķirtne starp Dižjūru un Mazjūru – Rīgas jūras līci. Kolkasrags ir viena no Baltijas piekrastes populārākajām putnu vērošanas vietām.

Lībiešu valodā Saunags senais nosaukums Sǟnag, Vaide / Vaid un Kolka / Kūolka.

Pagriežoties no Kolkasraga uz līča pusi, manāma atšķirība starp Dižjūru un Mazjūru. Jūrtakas pirmie 10 km ved pa Slīteres nacionālā parka piekrasti: sākumā gar jūrā ieskalotajām priedēm, gar kādreizējām zvejas kolhoza ēkām, kuģu piestātni un Ēvažu stāvkrastu, kura apkaimē ir neparasti šaurs, smilšains liedags ar tam pāri līkstošiem melnalkšņiem. Arī tālākajā posmā līdz Ģipkai raksturīgs šaurs, smilšains liedags ar bagātīgo avoksnāju veidotām lāmām un nelielu, vasarā – seklu upīšu ietekām. Slīteres krasts kādreiz bija divkārt slēgta teritorija – te bija pierobežas režīma zona un dabas rezervāts.

Lībiešu valodā Kolka senais nosaukums Kūolka, Melnsils / Mustānum un Ģipka / Gipk.

No Ģipkas līdz Rojai stiepjas smilšaina, ne pārāk plata pludmale ar skaistām kāpām un piekrastes priežu mežiem, bet pirms Rojas – tā ir aizaugusi ar niedrēm. Savukārt, posms starp Roju un Kaltenes baznīcu ir savdabīgākais visā Latvijas piekrastē, kur jūras krasts ir izrobots ar maziem zemesragiem un līcīšiem ar ļoti šauru pludmali, kuru viscaur klāj dažādu izmēru laukakmeņu krāvumi, virs kuriem līkst melnalkšņu zaļā lapotne. Dažviet krastā slejas izskaloto koku plašās sakņu rozetes. Vietām gar pašu krastu iet zemes ceļš, gar kuru rindojas daudzas bijušās zvejnieku sētas. Maršruts piemērots aktīviem un izveicīgiem gājējiem!

Lībiešu valodā Ģipka senais nosaukums Gipk.

No Ģipkas līdz Rojai stiepjas smilšaina, ne pārāk plata pludmale ar skaistām kāpām un piekrastes priežu mežiem, bet pirms Rojas – tā ir aizaugusi ar niedrēm. Savukārt, posms starp Roju un Kaltenes baznīcu ir savdabīgākais visā Latvijas piekrastē, kur jūras krasts ir izrobots ar maziem zemesragiem un līcīšiem ar ļoti šauru pludmali, kuru viscaur klāj dažādu izmēru laukakmeņu krāvumi, virs kuriem līkst melnalkšņu zaļā lapotne. Dažviet krastā slejas izskaloto koku plašās sakņu rozetes. Vietām gar pašu krastu iet zemes ceļš, gar kuru rindojas daudzas bijušās zvejnieku sētas. Maršruts piemērots aktīviem un izveicīgiem gājējiem!

Lībiešu valodā Ģipka senais nosaukums Gipk.

Maršruts piemērots aktīviem un izveicīgiem gājējiem! Dabas, kultūrvēstures pieminekļu un ainavu ziņā – ļoti daudzveidīgs Jūrtakas posms. Pie Kaltenes jūras krastu izraibina nelieli līcīši ar akmeņainām pludmalēm, bet tālāk seko ļoti aizaudzis jūras krasts, kur starp niedrēm un bagātīgi sazēlušo augāju iemīta šaura taciņa. Tālāk akmeņiem klātais jūras krasts ir tikai dažus metrus plats, vietām ar māla slāņiem, niedru laukiem, citviet ar izskalotajām aļģēm klāts. Posmā no Valgalciema līdz Mērsragam atkal parādās smilšaini liedagi ar sēkļiem jūrā. Aiz Mērsraga maršruts turpinās pa ceļu, bet pie luterāņu baznīcas – nogriežas uz jūras pusi un līdz pat Mērsraga centram iet gar Piejūras pļavu.

Maršruts piemērots aktīviem gājējiem. No ciema centra līdz pludmalei aizved meža ceļs, ko ieskauj priežu mežs. Tālāk Jūrtaka ved pa takām, kas izlokas starp niedrēm un citiem zālaugiem bagātīgi apaugušo un akmeņaino jūras krastu vienā un mežainām jūrmalas kāpām – otrā pusē. Dažviet liedags ir nobruģēts ar maziem, apaļiem akmeņiem, citur redzamas pelēkās kāpas ar bagātīgu augu sugu klāstu. Bērzciema apkaimē plešas piejūras pļavas ar sēkļiem tālu jūrā, kas ir laba putnu vērošanas vieta. Līdz Abragciemam turpinās aizaugušais jūras krasts, bet no Abragciema līdz Engurei ir liedags.

Maršruts, kura pēdējā trešdaļa atrodas Ķemeru nacionālajā parkā, piemērots aktīviem gājējiem. Sākotnēji Jūrtaka izvijas cauri Engures ciemam, tad pa salīdzinoši šauru liedagu vienā pusē un skaistām mežainām jūrmalas kāpām otrā pusē aizved līdz Plieņciema kāpai, kur tālākajā posmā smilšainais liedags kļūst aizvien plašāks, bet jūrā parādās plaši sēkļi. Sauszemes virzienā šeit paceļas apauguši stāvkrasti ar kāpnēm un labiekārtotām laipām līdz Kolkas - Tukuma autoceļam. Jārēķinās, ka siltās vasaras dienās šeit ir daudz atpūtnieku.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Maršrutas yra alternatyvus būdas, norint iš Jūrmalos patekti į Rygą, einant mišku. Už Lielupės tilto Jūrų takas vingiuoja per Priedainę, kurioje galima pasigėrėti mediniais pastatais. Toliau maršrutas eina lygiagrečiai dešiniajam Lielupės krantui, tada pasuka palei pietinę Bolderajas kopos dalį ir kerta Kleistų mišką, vingiuodamas palei Lačupės kapines. Istoriniais Pardaugavos keliais – Buļļu ir Daugavgrīvas gatvėmis per Dzegužkalną, palei Zunda kanalą ir Agenskalno įlanką veda iki Dauguvos, kur Akmens tiltu kerta Dauguvą ir sustoja Rygos Rotušės aikštėje.

Iš pradžių kelionės programa nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą po Rygos centrą, Rygos senamiestį, veda palei miesto kanalą per Kronvalds parką, per Alberta gatvę (Art Nouveau pastatai) ir toliau per Miera gatvę per Lielie kapi kapines, per Kokneses ir Ostas prospektu per Mežaparką ir tada pasiekia Jaunmīlgrāvį ir kerta Mīlgravį . Toliau vingiuoja Vecāķu prospektu iki Ziemeļblāzmos ir Senosios Dauguvos (Vecdaugavos) krantų, kuriuos nuo Vecākių skiria vos pora kilometrų. Po dviejų dienų žygio per Rygą Baltijos pakrantės žygių maršrutas vėl nuves į paplūdimį.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Pirmuosius kilometrus iki Žvejniekciemo galima įveikti paplūdimiu arba taku, vingiuojančiu per kopų mišką su senomis pušimis, kurių žievė atrodo kaip krokodilo oda. Čia taip pat galima pamatyti seną medinę trobelę su žvejybos tinklais ir įrankiais. Dar nepasiekus Skultės uosto, Žvejniekciemo paplūdimyje pasirodo pirmosios uolos. Apvažiavus Age upės žiotis ir uostą, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas grįžta į paplūdimį, kur jau iš tolo matosi Arnių kyšulys, o už jo atsiveria rudas Didžiojo Lauči jūros riedulio nugara. Įvairūs pakrančių kraštovaizdžiai.

Ši Vidžemės pajūrio atkarpa yra išskirtinio vaizdingo grožio, jūroje daug uolėtų kyšulių ir riedulių, besikeičiančių su mažomis smėlėtomis įlankomis, į kurias įteka vasarą išdžiūvantys upeliai ir upeliai. Retkarčiais paplūdimį visiškai dengia pilkos akmenų nugarėlės. Vietomis išryškėja nedideli nendrių lopinėliai, o prie Tūjos pamatysite pirmąsias smiltainio atodangas.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų, kuri prasideda kertant Zaķupytės upę. Iki Ķurmrags švyturio daugiausia yra smėlio paplūdimių su nedidelėmis akmenų dalimis. Toliau prasideda Vidžemės uolėtas pajūris: kyšuliai kaitaliojasi su nedidelėmis įlankomis, o pakrantėje išnyra 4 m aukščio smiltainio atodangos. Pravažiavus Meleki kyšulį ir toliau vyrauja smėlio paplūdimiai, o prieš Šventupės žiotis paplūdimys yra tankiai apaugęs ir nendrėtas, todėl jį reikia aplenkti miško taku.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Šis maršrutas ypač rekomenduojamas paukščių stebėtojams. Norėdami įveikti Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpą, jungiančią Kabli ir Hademeeste pietus, turėsite važiuoti senuoju Pernu–Rygos keliu, nes per pajūrį driekiasi nendrinės pievos ir lagūnos. Prieš pasiekiant Häädemeeste, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas atsišakoja nuo kelio ir vingiuoja per Jaagupi gamtos rezervatą (aplink rytinę gyvenvietės pusę), eidamas aukštų kopų gale ir nusileisdamas žemyn iki gilių duburių tarp kopų, uždengtų retas pušynas. Čia rasite gerų vietų uogauti ir grybauti.

Pirmiausia Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas eina senais pakrantės keliais, apsuptais pušynų, tačiau pravažiavus Lottemaa parką pasuka jūros link ir išeina į Reiu paplūdimį. Toliau žygis tęsiasi per apaugusį paplūdimį (plačios seklumos, kai vėjas sukuria vandens nutekėjimą) ir už kiek mažiau nei 4 km reikia sukti į vidų, kirsti golfo aikštyną ir sukti Pernu kryptimi. Netoli Raeküla rajono, jis gyvatės nedideliu takeliu, sudarantis ribą tarp didelės pakrantės pelkės ir miško. Apėjus šlapžemę ~ 6 km, Pernu paplūdimyje išnyra Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Toliau kelias eina per vakarinę Pernu senamiesčio dalį, kerta Pernu ir Saugos upes ir baigiasi Vana-Pernu rajone.

Тропа Балтийского взморья изгибается по западному преддверию Пярну, пересекает реку Аудру и поворачивает в направлении Валгеранна, где с юга ее окаймляют березовая роща и белый песчаный пляж, а с севера – поле для гольфа. За Валгераннa Тропа Балтийского взморья проходит между польдерами по северной части залива Пярну. С польдеров Аудру открывается самый красивый вид на залив Пярну. За тростниковыми зарослями Аудру Тропа Балтийского взморья поворачивает на юг и проходит через прибрежные рыбацкие поселки с маленькими портами и лодочными пристанями. Здесь можно понаблюдать за бытом рыбаков и попробовать копченую рыбу.

На этом этапе Тропы Балтийского взморья можно увидеть традиционный сельский ландшафт. Побережье прорезают многочисленные мелкие заливы, полуострова и мысы в окружении приморских лугов, тростниковых зарослей, мелких лагун, болот, а также труднодоступных островов. Если идти по маленьким сельским дорогам, над которыми по осени склоняются красные рябины, можно увидеть выглядящие экспонатами этнографического музея хутора, сельские хозяйства с коровами и козами. Хутора чередуются в пейзаже с остатками каменных заборов, сельскохозяйственными землями и зарослями можжевельника. Выход к морю и места отдыха расположены к югу от Раннику и возле поселка Кастна.

Пляж Матси – один из редких песчаных пляжей на дальнейшем отрезке тропы до Хаапсалу. Тропа Балтийского взморья делает круг через поселок Кулли и следующие 5 км ведет по маленьким, окруженным просторными лесами и дюнами дорогам, окрестности которых по осени богаты ягодами и грибами. Обогнув поместье Ууе-Варбла, тропа доходит до поселка Варбла.

Тропа Балтийского взморья огибает дельту реки Касари – место ее впадения в залив Матсалу, где образовалась одна из крупнейших в Северной Европе заболоченных площадей с обширными тростниковыми полями, приморскими лугами, старицами и мелкими заливами, являющаяся важным местом гнездования и отдыха птиц во время миграции. Большая часть маршрута проходит по сельскохозяйственным землям и маленьким поселкам. В окрестностях Кирбла видно повышение рельефа – остров, который когда-то находился в Балтийском ледниковом озере, с древним берегом в его северной части.

Разнообразный отрезок Тропы Балтийского взморья. Первые три километра маршрута проходят по бывшей ширококолейной железной дороге Хаапсалу – Рохукюла, огибают залив Хаапсалу через мыс Пуллапяэ, пересекают прибрежные леса, где проложены тропы здоровья, и по прибрежным променадам и маленьким улочкам огибают город Хаапсалу. Пересекая небольшую заболоченную местность, этап тропы завершается в красивом парке Ууемыйза.

В основном Тропа Балтийского взморья идет по обочине шоссе и только между поселками Ингкюла и Аулепа вьется по маленьким деревенским дорогам, где можно наслаждаться сельскими пейзажами с хуторами, валунами и пастбищами.

За исключением первых 3 км, маршрут идет вдоль берега моря. Преимущественно это песчаный пляж с красивыми дюнами (в том числе серыми) и валунами в море. На пляже могут быть выброшенные на берег водоросли, в некоторых местах он зарос густой растительностью. Напротив поселка Роослепа и в других местах в море и на берегу можно увидеть сильно выветрившиеся камни – т. н. брекчии, являющиеся сплавившимися в результате падения древнего метеорита и выветрившимися горными породами. В конце маршрута можно посидеть в кабачке, с террасы которого открывается красивый вид на море и порт.

Невероятно разнообразный в плане пейзажей отрезок Тропы Балтийского взморья, где уже можно увидеть природу, характерную для северного побережья Эстонии. Маршрут практически постоянно идет вдоль берега моря, где по берегам заливов тянутся красивые песчаные пляжи, выступающие в море мысы покрыты валунами, а в северной части мыса Пыысаспеа (отличное место для наблюдения за птицами) на поверхность выходят доломитовые слои. Тропа Балтийского взморья проходит по природному заповеднику Ныва, где открываются потрясающие виды на белые и серые дюны. Пляж является популярным местом для рыбалки и кайтбординга.

Aus landschaftlicher Sicht ist es der vielfältigste Abschnitt des Baltischen Küstenwanderweges. Geeignet ist er für ausdauernde Wanderer. Zu sehen bekommt man sowohl steinige Strände als auch Sandstrände und gute Badeorte, herrliche Kiefernwälder und den eindrucksvolle Türisalu-Fels sowie Jahrhundertsteine. Auf den kleinen Pfaden des Keila-Waldparks kann man den Keila-Wasserfall erreichen. Auch kann man die dem Leben der Küstenfischer gewidmete Ausstellung im Dorf Lohusalu besuchen.

Bei Tabasalu überquert der Baltische Küstenwanderweg die Stadtgrenze von Tallinn und führt durch die Stadtteile Tiskre und Vismeistri zum Strand Kakumäe. Von dort läuft er im Bogen um die felsumschlungene Kakumäe-Halbinsel und deren vom Wald bedeckten Spitze herum Von hier aus bietet sich ein schöner Ausblick auf den Hafen von Tallinn. Gegenüber dem Stadtteil Õismäe verläuft eine herrliche Strandpromenade. Der Pfad umkreist das Freilichtmuseum Estlands und schlängelt sich der Strandpromenade entlang bis zum Strand Stroomi. Weiter verläuft der Routenabschnitt auf den Gehwegen des Stadtviertels Pelguranna bis zum Estnischen Meeresmuseum. Von dort aus führt der Pfad der Strandpromenade entlang und erreicht den Hafen von Tallinn – den Endpunkt des Baltischen Küstenwanderweges. Durch Estland sind ~ 620 Kilometer zurückgelegt worden.

Der Meeresweg (lt. Jūrų takas) beginnt im Zentrum von Nida in der Nähe des Hafens. Er schlängelt sich weiter am Ufer des Kurischen Haffs entlang und öffnet einen schönen Blick auf das weite Wasser, das bis zum Ostufer des Kurischen Haffs liegende Insel Rusnė reicht. In Nida bestaunt man die typische Architektur der Kurischen Nehrung: einstöckige Holzbauten mit Dachziegel oder mit Schilf bedeckt, die Fensterläden in blau-weiß gestrichen. Weiter von Nida aus führt der Meeresweg zu dem Kap von Bulvikis hin (gegenüber dem Kap richtet sich der Blick auf eine Start-Landebahn des verwahrlosen Flughafens). Danach windet er sich auf kleineren Waldwegen, durch mit Kiefern bewachsenen Dünen auf und ab. Stellenweise schlängelt er sich über die Küstenwiesen mit ganz bescheidener Vegetation. Neben dem Weg sind Rastplätze und Vogelbeobachtungstürme eingerichtet. Im folgendem Abschnitt sind sehr eigentümliche, mit Flechten und Flora der Kurischen Nehrung typischer Art, bewachsene offene Küstenwiesen zu beobachten. In der Siedlung von Preila verläuft der Meeresweg an der Promenade entlang. Bis zu Pervalka schlängelt er sich über die Waldwege, Wander- /und Radwege bis in das Zentrum der Pervalka. Dieser Abschnitt verläuft durch den Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Hinter der Pervalka überquert der "Meeresweg" (lt. "Jūrų takas") die Kurische Nehrung in Ost-West-Richtung und erreicht die Küste der Ostsee. Eine weitere Strecke von ca. 13 km führt zu einem wunderschönen Sandstrand, der im Osten durch einem hohen Dünenrücken eingegrenzt wird. Der Dünenrücken wurde von Menschenhand geschaffen, um die Halbinsel vor Sandrutschen zu schützen. Vor dem Ort Juodkrantė biegt der Meeresweg nach Osten ab und überquert erneut die Kurische Nehrung durch steile, mit Wäldern zugewachsenen Dünen und führt weiter in die Richtung des Kurischen Haffs. Ein kleiner Abschnitt des Meeresweges schließt sich mit dem Weg über den Hexenberg (lt. Raganų kalnas) zusammen. Weiter geht es über die Uferpromenade von Juodkrantė zum Hafen. Die Strecke verläuft durch den romantischen Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Fortführend von der Küstenpromenade des Ortes Juodkrantė überquert der "Meeresweg" (lt. "Jūrų takas") die Kurische Nehrung in nordwestlicher Richtung auf kleinen Waldwegen, die sich entlang steiler, mit Kiefern bewachsener Dünenhänge schlängeln, bis man wieder an der Ostseeküste ankommt. Weitere 9 km verläuft der Meeresweg an den Sandstränden entlang. Auf der Ostseite wird er durch eine steile Düne, die die Nehrung vor durch den Wind verwehten Sand schützt, begrenzt. Außerhalb der Siedlung Alksnynė (vom Ufer aus unsichtbar) biegt er nach Osten ab und in den Wald der Latschenkiefer Pinus Mugo, den Militärstützpunkt der deutschen Armee während des Zweiten Weltkriegs durchquert, und sich  den Ufern des Kurischen Haffs nähert. Danach verläuft der Meeresweg weiterhin durch die mit Kiefern bedeckten Dünen, von denen ein Ausblick auf die Stadt Klaipėda sich eröffnet. Die Route zwischen der neuen und alten Fähre verläuft zunächst über einen kleinen Pfad und dann über die Küstenpromenade. Von der alten Fähre überquert der Meeresweg (mit der Fähre) das Kurische Haff und endet im Zentrum von Klaipėda - auf der Danės-Straße bis zur Biržos-Brücke (dt. Brücke der Börse). Der Abschnitt bis zur Fähre passiert den Nationalpark der Kurischen Nehrung (lt. Kuršių nerijos nacionalinis parkas).

Zuerst führt der Meeresweg (lt. Jūrų takas) der H. Manto Straße, durch das Zentrum der Stadt Klaipėda entlang, dann überquert er den Erholungspark und die Eisenbahn und an der Südseite der Siedlung Melnragė bevor er wieder an der Küste der Ostsee ankommt. Danach führt er weiter an der Strandpromenade und den schmalen, die Dünen schützenden Holzpfaden (Knüppelpfad) vorbei und erstreckt sich dann auf einem gemütlichen Weg, der ca. 10–20 m vom Wander- / Radweg entfernt durch die Wälder der Küste verläuft und die Zweite Melnragė hinter sich lässt - bis die Siedlung Giruliai erreicht ist. In der Nähe von Giruliai bevorzugt er für einen kurzen Augenblick den Genuss eines Strandes, dann führt er vom Ort Kukuliškės bis südlich von Karklė und anschließend dem sehr schönen Ufer des ehemaligen Litorina-Meeres, das mit unberührtem Wald bewachsen ist. Weiter verläuft er neben der malerischen, von den Wellen durchfluteten Klippe mit mehreren Aufsichtsplattformen inkl. den "Olando kepurė" (dt. Hut/ Mütze des Holländers ) in Richtung Karklė. Folgende 11 km von der Siedlung Karkle bis zum Botanischen Park verläuft der Meeresweg an sandigen Kiesstränden mit ihren wunderschönen großen Steinen. Dem Pfad im westlichen Teil des botanischen Parks folgend, erreicht der Meeresweg die "Meilės Alėja" (dt. Allee der Liebe) und führt zur Fußgängerbrücke von Palanga. Ein Großteil dieser Strecke passiert  den Regionalen Park der Küstenregion (lt.Pajūrio regioninis parkas).

Nachdem der Meeresweg (lt. Jūrų takas) über eine Brücke das Flüsschen Rąžė überquert hat, schlängelt er sich weiter, der Fußgänger- / Joggingpfad "Labrytys" entlang und führt zum Meer in der Nähe der Kontininkų-Straße. Abwechslungsreich geht er dann 9 km am sandigen, vom Meer umgespültem Strand weiter bis zur alten Mole des Städtchen Šventoji, entlang. Anschließend windet er sich um die Mündung des Flusses Šventoji, führt durch das Kurort-Städtchen, am Ende der Kopų-Straße überquert er den Fluss mit einer Fußgänger - Hängebrücke und lotst wieder zum Strand hinaus. Der Meeresweg macht noch einmal einen kleinen Bogen in der Nähe des Heiligtums "Žemaičių Alka" um dann am Sandstrand entlang nach 3 km die litauisch-lettische Grenze zu erreichen.