Jūrų takas - For visually impaired

Von Bernāti bis Liepāja führt der Baltische Küstenwanderweg an einem breiten Strand entlang. Dort erfreuen auf der Festlandseite anfangs eine abgespülte Küste das Auge, später dann beim Herankommen an die Stadt Liepāja hohe, mit Strandroggen und Strandhafer bewachsene Vordünen. Der Pfad windet sich weiter durch den zentralen Teil der Stadt Liepāja – Vecliepāja und kurz nach dem Passieren des Karosta-Kanals (Kriegshafenkanal) erreicht man Karosta – einen Komplex von Militär- und Fortifikationsbauten. Um ihn genauer zu erkunden, sollte man mindestens einen halben
Tag einplanen. Unbedingt probieren sollte man die Spezialität von Liepāja – ”Liepājas menciņi”, geräucherten Dorsch, zubereitet nach einem alten südkurländischen Rezept.

Die ersten vier Kilometer des Baltischen Küstenwanderweges sind mit den Überresten vieler Forts und Küstenschutzbatterien besonders für Enthusiasten der Militärgeschichte ein echtes Vergnügen. Aus gehtechnischer Sicht ist diese kurländische Küstenstrecke am anspruchsvollsten. Hinter dem Festungskanal schlängelt sich der Pfad für eine kurze Zeit entlang einer Küstenwiese, dann führt er zum Strand hinaus und läuft weiter bis Ziemupe. Der Strand ist breit, bei etwas stärkerem Wind verengt er sich zwischen den Flüssen Lenkupe und Kārļupīte. Streckenweise gibt es eine nicht besonders hohe Steilküste, an einigen Stellen passiert man hohe, teilweise ausgehöhlte Vordünen. Vom Hörensagen weiß man, dass im Fluss Ziemupe viele Schiffe versunken liegen, eines davon sogar mit Bronzekanonen an Bord.

Maršrutas driekiasi per Ventspilį ir aplinkinius miškus. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja nuo pietinio molo per istorinį Ostgalą ir senamiestį, kerta Ventos upę ir tęsiasi per Parventos rajoną pėsčiųjų ir dviratininkų taku Staldzenės kryptimi, kur apvažiuoja Ventspilio uostą ir grįžta į jūros pakrantė. Verta pasiimti vieną „laisvą dieną“ ir susipažinti su įdomiausiomis miesto vietomis, taip pat apsilankyti Pajūrio muziejuje po atviru dangumi.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Ikla yra Baltijos pajūrio žygių maršruto pradžia Estijoje. Atkarpoje, jungiančioje Iklą ir Treimani, maršrutas veda senuoju Pernu–Rygos keliu, nes pajūryje driekiasi pievos ir nendrės. Pravažiavus Treimani, takas pasuka link jūros, o kiti 2,8 km eina per siaurą, smėlėtą ar uolėtą ir retkarčiais tankiai apaugusį paplūdimį. Aplenkus Orajõe upelį, šalia automobilių stovėjimo aikštelės takas grįžta į paplūdimį, o po to ~ 4 km žygis iki viešbučio Lepanina. Ten turėsite grįžti į senąjį Pernu–Rygos kelią, vedantį į Kabli. Keletas gerų paukščių stebėjimo vietų yra maršrute. Pakrantės zona iki Pernu yra populiari poilsio ir maudymosi zona.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pamatysite tradicinį kaimo kraštovaizdį. Pamario raištis – seklios įlankos, pusiasaliai ir kyšuliai, apsupti pajūrio pievų, nendrių, seklių lagūnų, pelkių, taip pat sunkiai prieinamų salų. Einant nedideliais kaimo keliukais, rudeniškai nusėtais raudonų šermukšnių, galima pamatyti etnografiškai primenančias individualias sodybas ir fermas su karvėmis ir ožkomis. Sodybų kraštovaizdžiai keičiasi su uolų tvorų liekanomis, dirbama žeme ir kadagių miškais. Prieiga prie jūros ir poilsio zonos yra į pietus nuo Ranniku ir netoli Kastnos kaimo.

Matsi paplūdimys yra vienas iš retų smėlio paplūdimių tolesnėje tako dalyje, vedančioje į Haapsalu. Baltijos pakrantės žygių maršrutas nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą per Kulli kaimą, o kitus 5 km veda nedideliais takais, apsuptais plačių miškų ir kopų. Rudenį jų apylinkėse gausu uogų ir grybų. Aplenkus Uue-Varbla dvarą, takas pasiekia Varblos kaimą.

Rusnės miestelyje Taikos ir Kuršmarių gatvėmis Jūrų takas veda Rusnės tiltu per Atmatos upę, kuri yra viena iš Nemuno deltos atšakų. Toliau Jūrų takas driekiasi pėsčiųjų taku, atskirtu nuo kelio, ir tęsiasi iki Šilutės. Šiek tiek kelio iki Šilutės teks eiti kelkraščiu. Šilutėje pereisite istoriniu tiltu per Šyšos upę. Rusnės gatvė, jungianti Rusnės salą su Šilute, veda tiesiai į miestelio centrą. Iki pat Šilutės Jūrų takas priskiriamas Nemuno deltos regioniniam parkui, kurio apylinkėse kiekvieną pavasarį patvinsta Nemuno žemupio lygumos – dabartinės ganyklos ir pelkiniai miškai (Žalgirių miškas).

Klaipėdos ir Aukštumalės gatvėmis Jūrų takas išeina iš Šilutės miesto Kintų kryptimi (kelias Nr.4217), veda polderių pylimu (nuo jo gerai matoma Nemuno deltos žemuma, kuri pavasarį patvinsta), vingiuoja žvyrkeliu ir vėl sugrįžta į Aukštumalės gatvę (Nr.4217). Nuėjus apie 6 km ties Rūgailių kaimu sankryžoje Jūrų takas daro lankstą į kairę Minijos kryptimi ir po 1,5 km sukasi į dešinę, vėl sugrįždamas į kelią Šilutė–Kintai. Aukštu ir ilgu tiltu maršrutas kerta Minijos upę ir Kintų tvenkinius. Iš čia atsiveria vienas neįprasčiausių Lietuvos pakrantės kraštovaizdžių su plačia žemumos ir vandenų panorama. Prieš Povilų kaimą Jūrų takas pasuka į kairę ir toliau apie 5 km vingiuoja per ganyklas, kur migracijos metu galima stebėti paukščius. Toliau maršrutas pasuka į pamario kelią (Marių gatvė, kelias Nr. 2201), kuriuo po 5 km pasiekia Ventės ragą. Nuo šios peizažinės kelio atkarpos atsiveria vaizdai į kitapus Kuršių marių (jų plotis čia 8–9 km) esančią Kuršių neriją. Pėsčiuosius džiugina ir buvusios žvejų gyvenvietės, ir įvairių spalvų, dekoratyviniais elementais papuošti pastatai. Atkarpa eina per Nemuno deltos regioninį parką.