Jūrų takas - For visually impaired

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Pirmieji keturi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai karo istorijos entuziastus gali sudominti daugybės fortų ir pakrančių gynybos baterijų liekanomis, tačiau ėjimo prasme tai techniškai sudėtingiausia Kuržemės pajūrio atkarpa. Įveikęs Tvirtovės kanalą, Baltijos pajūrio žygių maršrutas trumpam vingiuoja pajūrio pieva, tada nukrenta į paplūdimį ir tęsiasi iki pat Žiemupės. Paplūdimys platus, pučiant stipresniam vėjui tarp Lenkupės ir Kārļupytės upių susiaurėja. Vietomis yra nedideli stačiakampiai, likusi ruožo dalis sudaryta iš aukštų, retkarčiais nuplaunamų prietakų. Teigiama, kad Žiemupės upės gelmėse nuskendo nemažai laivų, vienas jų turėjo net bronzines patrankas.

Maršruts ved cauri Ventspilij un tās apkārtnes mežiem. Jūrtaka no Dienvidu mola izlīkumo cauri vēsturiskajam Ostgalam un Vecpilsētai, šķērso Ventu un tālāk cauri Pārventai pa gājēju – veloceliņu turpinās Staldzenes virzienā, kur, apmetusi loku ap Ventspils ostu, atkal atgriežas jūras krastā. Ir vērts paņemt vienu "brīvdienu" un iepazīt pilsētas interesantākās vietas, kā arī apmeklēt Piejūras brīvdabas muzeju.

No Ģipkas līdz Rojai stiepjas smilšaina, ne pārāk plata pludmale ar skaistām kāpām un piekrastes priežu mežiem, bet pirms Rojas – tā ir aizaugusi ar niedrēm. Savukārt, posms starp Roju un Kaltenes baznīcu ir savdabīgākais visā Latvijas piekrastē, kur jūras krasts ir izrobots ar maziem zemesragiem un līcīšiem ar ļoti šauru pludmali, kuru viscaur klāj dažādu izmēru laukakmeņu krāvumi, virs kuriem līkst melnalkšņu zaļā lapotne. Dažviet krastā slejas izskaloto koku plašās sakņu rozetes. Vietām gar pašu krastu iet zemes ceļš, gar kuru rindojas daudzas bijušās zvejnieku sētas. Maršruts piemērots aktīviem un izveicīgiem gājējiem!

Lībiešu valodā Ģipka senais nosaukums Gipk.

No Ģipkas līdz Rojai stiepjas smilšaina, ne pārāk plata pludmale ar skaistām kāpām un piekrastes priežu mežiem, bet pirms Rojas – tā ir aizaugusi ar niedrēm. Savukārt, posms starp Roju un Kaltenes baznīcu ir savdabīgākais visā Latvijas piekrastē, kur jūras krasts ir izrobots ar maziem zemesragiem un līcīšiem ar ļoti šauru pludmali, kuru viscaur klāj dažādu izmēru laukakmeņu krāvumi, virs kuriem līkst melnalkšņu zaļā lapotne. Dažviet krastā slejas izskaloto koku plašās sakņu rozetes. Vietām gar pašu krastu iet zemes ceļš, gar kuru rindojas daudzas bijušās zvejnieku sētas. Maršruts piemērots aktīviem un izveicīgiem gājējiem!

Lībiešu valodā Ģipka senais nosaukums Gipk.

No Ragaciema labi redzams Jūrmalas krasts visā tā garumā. Šīs dienas posma pirmā trešdaļa ietilpst Ķemeru Nacionālajā parkā, kur var iepazīt vēsturiskos zvejniekciemus, Ragaciema sedumu un zivju tirdziņu, kāpu biotopus, kā arī vērot putnus Starpiņupītes grīvā. No Jaunķemeriem līdz pat Dubultiem gājiens norit pa Rīgas jūras līča platāko smilšu pludmali, cauri Jūrmalas vēsturiskajam kūrortam un Latvijas garākajai pilsētai. Skaistās un siltās vasaras dienās jārēķinās ar daudzajiem pludmales apmeklētājiem.

Maršruts piemērots ikviena vecuma un fiziskās sagatavotības gājējam. Starp Dubultiem un Lielupi plešas Rīgas jūras līča platākais smilšu liedags – Jūrmalas kūrorta nozīmīgākā vērtība ar daudzām pludmales kafejnīcām, dažādām atpūtas iespējām. Piekrastes kāpu mežus caurvij blīvs taku tīkls, kas piemērots iešanai un nūjošanai. Jūrtakas daļa starp Lielupes pludmali un Jūrmalas brīvdabas muzeju ietilpst Ragakāpas dabas parkā. No šejienes atpakaļ uz Bulduriem var ērti nokļūt pa Bulduru prospektu un 5. līniju.

Ikla yra Baltijos pajūrio žygių maršruto pradžia Estijoje. Atkarpoje, jungiančioje Iklą ir Treimani, maršrutas veda senuoju Pernu–Rygos keliu, nes pajūryje driekiasi pievos ir nendrės. Pravažiavus Treimani, takas pasuka link jūros, o kiti 2,8 km eina per siaurą, smėlėtą ar uolėtą ir retkarčiais tankiai apaugusį paplūdimį. Aplenkus Orajõe upelį, šalia automobilių stovėjimo aikštelės takas grįžta į paplūdimį, o po to ~ 4 km žygis iki viešbučio Lepanina. Ten turėsite grįžti į senąjį Pernu–Rygos kelią, vedantį į Kabli. Keletas gerų paukščių stebėjimo vietų yra maršrute. Pakrantės zona iki Pernu yra populiari poilsio ir maudymosi zona.

Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje pamatysite tradicinį kaimo kraštovaizdį. Pamario raištis – seklios įlankos, pusiasaliai ir kyšuliai, apsupti pajūrio pievų, nendrių, seklių lagūnų, pelkių, taip pat sunkiai prieinamų salų. Einant nedideliais kaimo keliukais, rudeniškai nusėtais raudonų šermukšnių, galima pamatyti etnografiškai primenančias individualias sodybas ir fermas su karvėmis ir ožkomis. Sodybų kraštovaizdžiai keičiasi su uolų tvorų liekanomis, dirbama žeme ir kadagių miškais. Prieiga prie jūros ir poilsio zonos yra į pietus nuo Ranniku ir netoli Kastnos kaimo.

Matsi paplūdimys yra vienas iš retų smėlio paplūdimių tolesnėje tako dalyje, vedančioje į Haapsalu. Baltijos pakrantės žygių maršrutas nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą per Kulli kaimą, o kitus 5 km veda nedideliais takais, apsuptais plačių miškų ir kopų. Rudenį jų apylinkėse gausu uogų ir grybų. Aplenkus Uue-Varbla dvarą, takas pasiekia Varblos kaimą.

Rusnės miestelyje Taikos ir Kuršmarių gatvėmis Jūrų takas veda Rusnės tiltu per Atmatos upę, kuri yra viena iš Nemuno deltos atšakų. Toliau Jūrų takas driekiasi pėsčiųjų taku, atskirtu nuo kelio, ir tęsiasi iki Šilutės. Šiek tiek kelio iki Šilutės teks eiti kelkraščiu. Šilutėje pereisite istoriniu tiltu per Šyšos upę. Rusnės gatvė, jungianti Rusnės salą su Šilute, veda tiesiai į miestelio centrą. Iki pat Šilutės Jūrų takas priskiriamas Nemuno deltos regioniniam parkui, kurio apylinkėse kiekvieną pavasarį patvinsta Nemuno žemupio lygumos – dabartinės ganyklos ir pelkiniai miškai (Žalgirių miškas).

Klaipėdos ir Aukštumalės gatvėmis Jūrų takas išeina iš Šilutės miesto Kintų kryptimi (kelias Nr.4217), veda polderių pylimu (nuo jo gerai matoma Nemuno deltos žemuma, kuri pavasarį patvinsta), vingiuoja žvyrkeliu ir vėl sugrįžta į Aukštumalės gatvę (Nr.4217). Nuėjus apie 6 km ties Rūgailių kaimu sankryžoje Jūrų takas daro lankstą į kairę Minijos kryptimi ir po 1,5 km sukasi į dešinę, vėl sugrįždamas į kelią Šilutė–Kintai. Aukštu ir ilgu tiltu maršrutas kerta Minijos upę ir Kintų tvenkinius. Iš čia atsiveria vienas neįprasčiausių Lietuvos pakrantės kraštovaizdžių su plačia žemumos ir vandenų panorama. Prieš Povilų kaimą Jūrų takas pasuka į kairę ir toliau apie 5 km vingiuoja per ganyklas, kur migracijos metu galima stebėti paukščius. Toliau maršrutas pasuka į pamario kelią (Marių gatvė, kelias Nr. 2201), kuriuo po 5 km pasiekia Ventės ragą. Nuo šios peizažinės kelio atkarpos atsiveria vaizdai į kitapus Kuršių marių (jų plotis čia 8–9 km) esančią Kuršių neriją. Pėsčiuosius džiugina ir buvusios žvejų gyvenvietės, ir įvairių spalvų, dekoratyviniais elementais papuošti pastatai. Atkarpa eina per Nemuno deltos regioninį parką.