Tропa Балтийского взморья - Wheelchair accesible

Visoje atkarpoje palei paplūdimį driekiasi Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Papės apylinkėse paplūdimio pakrantę supa gražūs prieštakai, o toliau nuo kaimo virsta beveik 10 km nuplautu krantu, skersai tyvuliuojančių nulūžusių pušų. Prie Jūrmalciemo vėl atsiranda švelniai pasvirusios kopos. Pravažiavus Jūrmalciemą tęsiasi platūs uždumblėję paplūdimiai, tačiau priartėjus prie Bernati kyšulio prieš akis iškyla stulbinantis pušynu apaugęs ir retkarčiais nuplaunamas staigus.

Visoje atkarpoje palei paplūdimį driekiasi Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Papės apylinkėse paplūdimio pakrantę supa gražūs prieštakai, o toliau nuo kaimo virsta beveik 10 km nuplautu krantu, skersai tyvuliuojančių nulūžusių pušų. Prie Jūrmalciemo vėl atsiranda švelniai pasvirusios kopos. Pravažiavus Jūrmalciemą tęsiasi platūs uždumblėję paplūdimiai, tačiau priartėjus prie Bernati kyšulio prieš akis iškyla stulbinantis pušynu apaugęs ir retkarčiais nuplaunamas staigus.

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Ein von Reisenden nur wenig besuchter Strand, wo man Bernstein und Steine mit Fossilien sammeln und dem Klang des Sandes lauschen kann. In der Umgebung von Ziemupe kommt die durch die Meeresbrandung ausgehöhlte Steilküste zum Vorschein. Danach folgen weiter von Akmensrags bis Pāvilosta schöne, streckenweise abgespülte Vordünen, die mit Strandroggen und Strandhafer bedeckt sind. An einigen Stellen sind Graudünen zu sehen. Der Leuchtturm Akmeņrags ist der beste Rastplatz. Pāvilosta mit seinem Kleinstadt-Flair, den Häfen und dem Aroma der geräucherten Fische bringt Besucher von der unberührten Natur wieder in die Zivilisation zurück.

Im Nordosten von Pāvilosta erfreut eine an Graudünen reiche Landschaft das Auge. Doch nur einige Kilometer weiter beginnt eine der schönsten Abschnitte des Pfades Jūrtaka mit ihren hervorragenden Steilküsten, die sich auf einer Länge von mehr als 20 km erstrecken. Die bezauberndste, von Steilküsten geprägte Landschaften ist in der Nähe der Mündung der Flüsse Strante, Ulmale und Rīva zu beobachten. An vielen Stellen unterhalb des steilen Küstenabfalls blühen im Sommer die Orchideen. In Dorf Jūrkalne und dessen Umgebung kann man „zwei Sonnenuntergänge“ genießen - den ersten am Strand, den zweiten - einen kurzen Moment später - oben von der Spitze der Steilküste.

In der Umgebung von Sārnate kann man noch immer die baltische Steilküste genießen. In Richtung Norden verflacht sie allmählich wird und durch einen vom Wasser ausgehöhlten Vordünenwall abgelöst. Zwischen Vendzavas und dem Leuchtturm Užava erstreckt sich der Meeresküste entlang eine für Lettland nicht typische Landschaft, die an eine sandig-steinige Wüste mit spärlicher Vegetation erinnert. Hier befindet sich das ehemalige Übungsgelände der Sowjetarmee. An dieser Stelle und hinter Užava können auf dem Gebiet des ehemaligen Übungsgeländes Graudünen beobachtet werden. Nähert man sich der Mündung des Flusses Užava wird der Strand immer breiter und der Dünenwall immer flacher. Vom romantischen Leuchtturm Užava offenbart sich dem Wanderer der schönste Anblick des Baltischen Küstenwanderweges.

Die ersten 6 Kilometer dieses Streckenabschnitts des Baltischen Küstenwanderweges führen durch ein einsames Küstengebiet mit einem breiten Strand und niedrigen, mit Strandroggen und Strandhafer bedeckten Vordünen dar. Hinder der Mündung des Baches Medole erhebt sich eine eindrucksvolle Steilküste (~ 19 m) mit einem engen, steinigen Strand. Die Steilküste verflacht sich bald und steigt nach etwa zwei Kilometern wieder an. Zwischen den Steilküsten befindet sich ein ehemaliges Übungsgelände der Sowjetarmee. Die letzten fünf Kilometer bis zum Südpier in Ventspils verlaufen über einen breiten, sandigen Strand. Auf der Festlandseite wird er von Graudünen abgegrenzt.

Die ersten 6 Kilometer dieses Streckenabschnitts des Baltischen Küstenwanderweges führen durch ein einsames Küstengebiet mit einem breiten Strand und niedrigen, mit Strandroggen und Strandhafer bedeckten Vordünen dar. Hinder der Mündung des Baches Medole erhebt sich eine eindrucksvolle Steilküste (~ 19 m) mit einem engen, steinigen Strand. Die Steilküste verflacht sich bald und steigt nach etwa zwei Kilometern wieder an. Zwischen den Steilküsten befindet sich ein ehemaliges Übungsgelände der Sowjetarmee. Die letzten fünf Kilometer bis zum Südpier in Ventspils verlaufen über einen breiten, sandigen Strand. Auf der Festlandseite wird er von Graudünen abgegrenzt.

Weiter führt die Wanderroute durch die Stadt Ventspils und die umliegenden Wälder. Der Pfad Jūrtaka schlängelt sich vom Südpier durch das historische Hafenende Ostgals und die Altstadt, überquert den Fluss Venta und setzt seinen Lauf über einen Fußgänger- und Radweg durch Pārventa in Richtung Staldzene fort, Nachdem er einen Bogen um den Hafen herum gemacht hat, führt er wieder zum Strand zurück. Es lohnt sich, „einen Tag frei“ zu nehmen und die interessantesten Orte der Stadt kennenzulernen sowie das Freilichtmuseum am Meer zu besuchen.

Über kleine Feldwege und Waldwege von Saunaga führt der Pfad Jūrtaka bis Vaide. Dort kehrt er wieder zur Meeresküste zurück. Bis Kolkasrags erstrecken sich breite, sandige Strände, die sich zu niedrigen Vordünen mit spärlicher Vegetation verflachen. Dahinter erfreuen erneut waldige Dünen das Auge. Auf einer Länge von etwa 2 Kilometern - weggespülte niedrige Dünen, hinter denen der Berg Dumbrkalni emporragt. Kolkasrags - die Grenzlinie zwischen dem Großmeer und Kleinmeer (Rigaer Meeresbucht) - ist einer der beliebtesten Vogelbeobachtungsorte an der Ostseeküste.

Wenn man das Gesicht von Kolkasrags in Richtung Meeresbucht dreht, merkt man gleich den Unterschied zwischen dem “Großmeer“ und dem “Kleinmeer“. Die ersten zehn Kilometer des Baltischen Küstenwanderweges verlaufen entlang der Küste des Nationalparks Slītere. Der Pfad passiert die Bauten der ehemaligen Fischerkolchose, einen Schiffsliegeplatz und die Steilküste Ēvaži. Deren Umgebung wird von einem ungewöhnlich schmalen, sandigen Strand mit darüber hängenden Schwarzerlen geprägt. Auch weiter bis Ģipka erstreckt sich ein schmaler, sandiger Strand mit vielen Nassgallen, die durch den nah an die Oberfläche getretenen, wasserundurchlässigen Untergrund entstanden sind, und Mündungen von kleineren, im Sommer ganz seichten Flüsschen. Das Küstengebiet des Nationalparks Slītere war während der Sowjetzeit ein doppelt geschlossenes Territorium – es war Grenzzone und Naturschutzgebiet.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Maršrutas yra alternatyvus būdas, norint iš Jūrmalos patekti į Rygą, einant mišku. Už Lielupės tilto Jūrų takas vingiuoja per Priedainę, kurioje galima pasigėrėti mediniais pastatais. Toliau maršrutas eina lygiagrečiai dešiniajam Lielupės krantui, tada pasuka palei pietinę Bolderajas kopos dalį ir kerta Kleistų mišką, vingiuodamas palei Lačupės kapines. Istoriniais Pardaugavos keliais – Buļļu ir Daugavgrīvas gatvėmis per Dzegužkalną, palei Zunda kanalą ir Agenskalno įlanką veda iki Dauguvos, kur Akmens tiltu kerta Dauguvą ir sustoja Rygos Rotušės aikštėje.

Iš pradžių kelionės programa nuves jus į nedidelį pasivaikščiojimą po Rygos centrą, Rygos senamiestį, veda palei miesto kanalą per Kronvalds parką, per Alberta gatvę (Art Nouveau pastatai) ir toliau per Miera gatvę per Lielie kapi kapines, per Kokneses ir Ostas prospektu per Mežaparką ir tada pasiekia Jaunmīlgrāvį ir kerta Mīlgravį . Toliau vingiuoja Vecāķu prospektu iki Ziemeļblāzmos ir Senosios Dauguvos (Vecdaugavos) krantų, kuriuos nuo Vecākių skiria vos pora kilometrų. Po dviejų dienų žygio per Rygą Baltijos pakrantės žygių maršrutas vėl nuves į paplūdimį.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Šios Baltijos pajūrio žygių maršruto atkarpos – tai palyginti trumpas žygis nuostabiu smėlio paplūdimiu, kurio pakrantės pusę riboja ryškiaspalviai pušynai su įspūdingomis kopomis ir kopų užtvankomis. Norėdami patekti iš paplūdimio į Carnikavą, Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas nuves jus per mišką promenada. Tada per užtvanką pasivaikščiojama aplink Senąją Gaują ir pasiekiamas pėsčiųjų tiltas per Gaują. Pradedant ir baigiant žygį malonu prisėsti vienoje iš Vecāķi paplūdimyje ir Carnikavos mieste esančių užeigų ir vasaros kavinių.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Iš pradžių maršrutas veda per Gaujos upės užtvankas Gaujos kaime iki Gaujos upės žiočių, kuri yra gera vieta paukščių stebėjimui. Žygis tęsiasi smėlėtu paplūdimiu iki Inčupės upės žiočių, prieš kurią reikia pasukti į sausumą, kad patektumėte iki tilto ir įveiktumėte artimiausius porą kilometrų miškingomis Saulėlydžio tako kopų viršūnėmis su vaizdu į papludimys. Perplaukus Pēterupės upę (lynų tiltą), Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi palei paplūdimį ir pasiekia Jūrų parką Saulkrastuose.

Pirmuosius kilometrus iki Žvejniekciemo galima įveikti paplūdimiu arba taku, vingiuojančiu per kopų mišką su senomis pušimis, kurių žievė atrodo kaip krokodilo oda. Čia taip pat galima pamatyti seną medinę trobelę su žvejybos tinklais ir įrankiais. Dar nepasiekus Skultės uosto, Žvejniekciemo paplūdimyje pasirodo pirmosios uolos. Apvažiavus Age upės žiotis ir uostą, Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas grįžta į paplūdimį, kur jau iš tolo matosi Arnių kyšulys, o už jo atsiveria rudas Didžiojo Lauči jūros riedulio nugara. Įvairūs pakrančių kraštovaizdžiai.

Ši Vidžemės pajūrio atkarpa yra išskirtinio vaizdingo grožio, jūroje daug uolėtų kyšulių ir riedulių, besikeičiančių su mažomis smėlėtomis įlankomis, į kurias įteka vasarą išdžiūvantys upeliai ir upeliai. Retkarčiais paplūdimį visiškai dengia pilkos akmenų nugarėlės. Vietomis išryškėja nedideli nendrių lopinėliai, o prie Tūjos pamatysite pirmąsias smiltainio atodangas.

Viena gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų, kuri prasideda kertant Zaķupytės upę. Iki Ķurmrags švyturio daugiausia yra smėlio paplūdimių su nedidelėmis akmenų dalimis. Toliau prasideda Vidžemės uolėtas pajūris: kyšuliai kaitaliojasi su nedidelėmis įlankomis, o pakrantėje išnyra 4 m aukščio smiltainio atodangos. Pravažiavus Meleki kyšulį ir toliau vyrauja smėlio paplūdimiai, o prieš Šventupės žiotis paplūdimys yra tankiai apaugęs ir nendrėtas, todėl jį reikia aplenkti miško taku.

Paplūdimys tarp Svētciemo kaimo ir Salacgryvos yra tankiai apaugęs, todėl Baltijos pajūrio žygių maršrutas tęsiasi miško takeliu, vingiuojančiu tarp kopų. Iš Salacgrivos į Kuivižius galite nuvykti smėlio paplūdimiu arba miško takais. Nuo Kuivižių iki Vėverupės upės Randu pievas tenka aplenkti miško keliuku, esančiu rytinėje A1 kelio pusėje. Pravažiavus Vēverupės upę, Baltijos pakrantės žygių maršrutas grįžta į tankiai apaugusį paplūdimį ir iš jo išeina šalia Blusupites upės žiočių, kad pasiektų Ainaži prieplauką, eidami Kāpu ir Valdemāra gatve. Latvijoje įveikėte ~ 580 km ir pasiekėte valstybės sieną.

Пляж между Светциемсом и Салацгривой сильно зарос, поэтому Тропа Балтийского взморья идет по лесной дороге, которая вьется между дюнными валами. От Салацгривы до Куйвижи можно идти по песчаному пляжу или тоже по лесным тропам. Луга Ранду от Куйвижи до Веверупе нужно обойти по лесной дороге, которая идет по восточной стороне шоссе А1. За Веверупе Тропа Балтийского взморья возвращается на сильно заросший пляж, а потом вновь покидает его возле устья Блусупите, чтобы по улицам Капу и Валдемара дойти до Айнажского мола. Мы прошли ~580 км по территории Латвии и дошли до границы страны.

Маршрут особенно рекомендуется наблюдателям за птицами. Участок Тропы Балтийского взморья от Кабли до южной части Хяэдемеэсте нужно пройти по старой Рижской дороге, так как на берегу моря раскинулись луга с тростниковыми зарослями и лагунами. Перед Хяэдемеэсте Тропа Балтийского взморья сворачивает с шоссе и ведет по заповеднику Яагупи (огибает поселок с востока), взбегает на спины высоких дюн и бросается с них в глубокие ложбины, покрытые редким сосновым лесом. Это хорошие места для сбора грибов и ягод.

Сначала Тропа Балтийского взморья идет по старым прибрежным дорогам, окруженным сосновыми лесами, а за парком Лоттемаа поворачивает к морю и выходит на пляж Рейю. Далее следует переход по заросшему пляжу (во время отлива – обширные мели), где через неполных 4 км нужно свернуть вглубь суши, пересечь поле для гольфа и повернуть в направлении Пярну. Возле района Раекюла маршрут петляет по маленькой тропинке, идущей по границе обширных прибрежных болотистых местностей и леса. Сделав круг ~6 км и обогнув заболоченные места, Тропа Балтийского взморья выходит на пляж Пярну. Дальнейший путь пролегает через западную часть Старого города Пярну, пересекает реки Пярну и Сауга и заканчивается в районе Вана-Пярну.

Тропа Балтийского взморья изгибается по западному преддверию Пярну, пересекает реку Аудру и поворачивает в направлении Валгеранна, где с юга ее окаймляют березовая роща и белый песчаный пляж, а с севера – поле для гольфа. За Валгераннa Тропа Балтийского взморья проходит между польдерами по северной части залива Пярну. С польдеров Аудру открывается самый красивый вид на залив Пярну. За тростниковыми зарослями Аудру Тропа Балтийского взморья поворачивает на юг и проходит через прибрежные рыбацкие поселки с маленькими портами и лодочными пристанями. Здесь можно понаблюдать за бытом рыбаков и попробовать копченую рыбу.

На этом этапе Тропы Балтийского взморья можно увидеть традиционный сельский ландшафт. Побережье прорезают многочисленные мелкие заливы, полуострова и мысы в окружении приморских лугов, тростниковых зарослей, мелких лагун, болот, а также труднодоступных островов. Если идти по маленьким сельским дорогам, над которыми по осени склоняются красные рябины, можно увидеть выглядящие экспонатами этнографического музея хутора, сельские хозяйства с коровами и козами. Хутора чередуются в пейзаже с остатками каменных заборов, сельскохозяйственными землями и зарослями можжевельника. Выход к морю и места отдыха расположены к югу от Раннику и возле поселка Кастна.

Пляж Матси – один из редких песчаных пляжей на дальнейшем отрезке тропы до Хаапсалу. Тропа Балтийского взморья делает круг через поселок Кулли и следующие 5 км ведет по маленьким, окруженным просторными лесами и дюнами дорогам, окрестности которых по осени богаты ягодами и грибами. Обогнув поместье Ууе-Варбла, тропа доходит до поселка Варбла.

Тропа Балтийского взморья огибает дельту реки Касари – место ее впадения в залив Матсалу, где образовалась одна из крупнейших в Северной Европе заболоченных площадей с обширными тростниковыми полями, приморскими лугами, старицами и мелкими заливами, являющаяся важным местом гнездования и отдыха птиц во время миграции. Большая часть маршрута проходит по сельскохозяйственным землям и маленьким поселкам. В окрестностях Кирбла видно повышение рельефа – остров, который когда-то находился в Балтийском ледниковом озере, с древним берегом в его северной части.

Разнообразный отрезок Тропы Балтийского взморья. Первые три километра маршрута проходят по бывшей ширококолейной железной дороге Хаапсалу – Рохукюла, огибают залив Хаапсалу через мыс Пуллапяэ, пересекают прибрежные леса, где проложены тропы здоровья, и по прибрежным променадам и маленьким улочкам огибают город Хаапсалу. Пересекая небольшую заболоченную местность, этап тропы завершается в красивом парке Ууемыйза.

Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas daugiausia eina kelio pakraščiu ir vingiuoja tik mažesniais kaimo keliukais tarp Ingküla ir Aulepa kaimų, kur galėsite mėgautis kaimo kraštovaizdžiu su individualiomis sodybomis, rieduliais ir ganyklomis.

Išskyrus pirmus 3 km, maršrutas eina pajūriu. Tai daugiausia smėlėtas paplūdimys su gražiais priešakiais, pilkomis kopomis ir jūros rieduliais. Paplūdimys gali būti padengtas į krantą išplautos dumbliais ir retkarčiais apaugęs tankia augmenija. Priešais Rooslepos kaimą ir kitose vietose jūroje ir pajūryje stūkso prastai aptrupėję akmenys arba vadinamosios brekčios, kurios išsilydė ir aptrupėjo dėl senovinio meteorito sprogimo. Kelionės tikslo vietoje galite praleisti laiką užeigoje, o iš jos terasos atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą ir uostą.

Kraštovaizdžiu išskirtinai įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, kurioje jau galima pažvelgti į šiaurinei Estijos pakrantei būdingą gamtą. Maršrutas veda palei jūros pakrantę beveik visą ilgį, kur rasite nuostabių smėlio paplūdimių prie įlankų, paplūdimių, padengtų rieduliais prie kyšulių, o dolomito sluoksniai atsiskleidžia šiaurinėje Põõsaspea kyšulio dalyje (puiki paukščių stebėjimo vieta). Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina per Nõvos gamtos rezervatą, kur atsiveria išskirtiniai baltųjų ir pilkųjų kopų vaizdai. Paplūdimiai yra populiarūs žvejybai ir jėgos aitvarams.

Kraštovaizdžiu įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, tinkanti ištvermingiems žygeiviams. Čia yra ir akmenuotų, ir smėlėtų paplūdimių, puikių maudymosi vietų, žavingų pakrantės pušynų, stulbinančios Türisalu skardžio sienos ir milžiniškų jūros riedulių. Važiuojant didžiulio Keilos miško parko takais galima nukeliauti prie Keilos krioklio, prie kurio buvo nufilmuoti populiaraus latvių vaidybinio filmo „Vella kalpi“ („Velnio tarnai“) fragmentai, taip pat galima susipažinti su paroda, skirta pajūrio žvejų gyvenimas Lohusalu kaime.

Netoli Tabasalu Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršrutas kerta Talino ribą ir eina per Tiskre ir Vismeistri rajonus, kad pasiektų Kakumäe paplūdimį, kur galėsite pasivaikščioti po miškingą Kakumäe pusiasalio viršutinę dalį, apsuptą uolų. Čia atsiveria vaizdas į Talino uostą per Kopli įlanką. Priešais Õismäe rajoną palei pajūrį eina puiki promenada. Aplenkus Estijos muziejų po atviru dangumi, Baltijos pakrantės žygių maršrutas vingiuoja pakrantės promenada iki Stroomi paplūdimio, o pravažiavęs Pelguranos rajoną pėsčiųjų takais nukeliauja į Estijos jūrų muziejų, kur pakrantės promenada veda į. Talino uostą, žymintį Baltijos pajūrio žygių maršruto pabaigą. Estijoje įveikėte ~ 620 km.

Jūrų takas prasideda Nidos centre prie uosto. Toliau jis vingiuoja Kuršių marių pakrante, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į plačius vandenis iki pat Rusnės salos Kuršių marių rytiniame krante. Nidoje galima pasigrožėti Kuršių nerijai būdinga architektūra: vieno aukšto mediniais pastatais su čerpių ar nendrių stogais, mėlynais ir baltais atspalviais dažytomis langinėmis. Nuo Nidos iki Bulvikio rago (prieš ragą – apleisto oro uosto kilimo takas) Jūrų takas vingiuoja mažais miško takeliais, vedančiais aukštyn ir žemyn per pušimis apaugusias kopas, vietomis išvesdamas į skurdžia augmenija pasidengusias pakrantės pievas. Šalia tako – poilsiavietės ir paukščių stebėjimo bokšteliai. Tolesnėje atkarpoje matomos labai savitos, kerpėmis ir Kuršių nerijai būdingų rūšių augalais apaugusios, atviros pakrantės pievos. Preilos gyvenvietėje Jūrų takas eina kranto promenada. Iki Pervalkos gyvenvietės jis vingiuoja miško takais ir pėsčiųjų / dviračių taku, kol pasiekia Pervalkos centrą. Ši atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Už Pervalkos Jūrų takas pėsčiųjų keliuku kerta Kuršių neriją rytų–vakarų kryptimi, pasiekiant Baltijos jūros pakrantę. Tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Jis yra žmonių suformuotas, siekiant apsaugoti pusiasalį nuo smėlio slinkimo. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją, vesdamas Kuršių marių link. Nedidelė Jūrų tako atkarpa sutampa su Raganų kalno taku. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto. Atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas šiaurės vakarų kryptimi kerta Kuršių neriją, eidamas mažais miško takais, kurie vingiuoja stačiais, pušimis apaugusiais kopų šlaitais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Tolesnius 9 km Jūrų takas veda pakrante, smėlėtais paplūdimiais. Rytinėje pusėje jį riboja stati kopa, sauganti neriją nuo vėjo pučiamo smėlio. Už Alksnynės gyvenvietės (nuo kranto nesimato) Jūrų takas pasisuka į rytus, kerta kalninių pušų Pinus mugo mišką ir Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos karinę bazę, kol priartėja prie Kuršių marių kranto. Toliau Jūrų takas vingiuoja per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Maršrutas tarp Naujosios ir Senosios perkėlos iš pradžių veda mažu takeliu, o toliau – pamario promenada. Iš Senosios perkėlos, persikėlus per Kuršių marias, Jūrų takas veda į Klaipėdos centrą – Danės gatve iki Biržos tilto. Atkarpa iki kelto eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.

H. Manto gatve Jūrų takas veda per Klaipėdos centrą, kerta Klaipėdos poilsio parką, geležinkelį ir Melnragės gyvenvietės pietinėje dalyje išeina į Baltijos jūros pakrantę. Toliau jis vingiuoja pajūrio promenada ir kopas saugančiais mediniais takeliais, nusitęsia jaukiu takeliu per pajūrio miškus, einančiu apie 10–20 m atstumu nuo pėsčiųjų / dviračių tako per Antrąją Melnragę iki Girulių gyvenvietės. Prie Girulių jis trumpam išeina į paplūdimį, o nuo Kukuliškių iki Karklės gyvenvietės pietinės dalies Jūrų takas pradžioje vingiuoja labai gražiu buvusios Litorinos jūros krantu, apaugusiu neliestu mišku, toliau – palei vaizdingą, bangų nuskalautą skardį su keliomis regyklomis (įsk. Olando kepurę). Nuo Karklės gyvenvietės kitus 11 km iki Palangos Botanikos parko Jūrų takas veda smėlėtais, pilnais akmenukų paplūdimiais, kur vietomis pasitaiko ir didesnių akmenų. Einant Palangos Botanikos parko vakarinėje dalyje esančiais takeliais, Jūrų takas pasiekia Meilės alėją ir ja veda iki Palangos pėsčiųjų tilto. Didelė šios atkarpos dalis eina per Pajūrio regioninį parką.

Pėsčiųjų tilteliu kirtęs Rąžės upelį, Jūrų takas nuvingiuoja pėsčiųjų / bėgimo taku „Labrytys“ ir prie Kontininkų gatvės išeina į pajūrį. Kitus 9 km iki Šventosios senojo molo Jūrų takas tęsiasi smėlėtu, jūros skalaujamu paplūdimiu. Toliau jis daro lanką aplink Šventosios upės žiotis, veda per kurortinį miestelį, Kopų gatvės gale per kabančiu pėsčiųjų tiltu kerta Šventosios upę ir vėl išeina į paplūdimį. Prie šventvietės „Žemaičių Alka“ Jūrų takas dar kartą daro nedidelį lanką ir toliau smėlėtu paplūdimiu nuveda iki 3 km nutolusios Lietuvos–Latvijos sienos.