Metsa matkarada - Ratastooliga läbitav

Miško tako pradžia Latvijoje yra pačioje Rygos senamiesčio širdyje, Rotušės aikštėje. Maršrutas veda Kaļķu gatve, eina pro Laisvės paminklą, per Vērmanės sodą ir palei istorinę Tērbatas gatvę. Tada jis vingiuoja per Zemitani geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltą ir žengia į Biķerniekų ir Šmerlio miškus. Miško takas vingiuoja per Juglą, praeina Latvijos etnografinį muziejų po atviru dangumi ir eina pėsčiųjų-dviračių taku iki Baltezero.

Pro „Rāmkalni“ Miško takas klaidžioja stačiais Gaujos slėnio krantais, eina pro Gaujos kaimą ir grįžta žemyn. Tada jis kerta Lorupės upę ir tęsiasi Gaujos vingiais, aplenkdamas vieną įspūdingiausių upės atodangų Velnalos uolas, kyla į Ķeizarskats apžvalgos aikštelę ir skrieja žemyn iki Ķeizarkrēsls, nuotykių parko „Mežakaķis“ prie Kaķīškalno ir Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa.

Pravažiavus Siguldą, Miško takas Vējupīte eina iki Paradīzes piliakalnio, kur statūs laiptai leidžiasi žemyn į Gaujos upės senslėnį ir Vējupytės daubą. Jis ir toliau vingiuoja mažesniais takeliais per pievas, kerta mažas upes, kurių krantuose atsiskleidžia smiltainio atodangos. Paskutiniai šeši kilometrai šios atkarpos eina mažesniu takeliu žemyn Līgatnės gamtos takais. Artėjant prie Līgatnės Miško takas pakyla į Gaujos slėnio kalvas, o paskui vėl leidžiasi žemyn į gilią Līgatnės upės daubą, kur yra buvęs Līgatnės popieriaus fabriko kaimas.

Viena vaizdingiausių Miško tako dalių driekiasi palei istorinį Līgatnės popieriaus fabriko kaimą, kerta Spriņģi uolą, vingiuoja palei Skalupės ir Mitologinį taką, sustoja vienoje slapčiausių vietų šioje Geležinės uždangos pusėje, Sovietinis bunkeris, toliau tęsiasi palei Roči gamtos rezervatą, kerta Amatą (gražiausia ir uoliausia upės dalis) ir galiausiai patenka į Zvārtes uolą. Toliau Miško takas driekiasi aukštais Amatos slėnio krantais ir eina istoriniu Cėsių–Rygos „greitkeliu“ (dabar nedidelis kaimo/miško keliukas su senais mylių stulpais) iki Rakšų, tada kyla į Vāļukalni kalvas ir Ozolkalns, eidami palei Gaujos upė iki Cīrulšių gamtos takų. Jis sustoja prie Gaujos gatvės, tačiau keliautojai taku gali tęstis dar 2,8 km iki Cėsių, ten pernakvoti ir kitą dieną toliau eiti.

Miško takas eina mažais keliukais ir takeliais per mišką iki pat vandens turistų stovyklavietės „Lenči“, vingiuoja vis kitokiu reljefu pro Ērgeļu skardžius ir patenka į Gaujos upės senslėnį. Pravažiavus Ērgeļu skardžius, takas pasuka atgal link Cėsių, bet tada nusuka į Pieškalnyje esančią Rāmnieki pusę, kirsdamas upę. Po vandens turistinės stovyklos „Jāņarāmis“ Miško takas patenka į gražų, šviesų pušyną, eina per mišką, kol pasiekia „Caunītes“, kuri yra viena gražiausių vietų Gaujos upės pakrantėje.

Takas eina per Valmieros istorinį centrą ir žygeivių bei šiaurietiškojo žygeivių pamėgtą Atpūtos parką, po to kerta kabantį tiltą, kerta Pauku priedes pušyną ir Bailių kalną. Iš ten eina Abulų takas, vingiuojantis palei upės krantus iki Brengulių alaus daryklos, o toliau, už Pūpolio, patenka į didžiulius, negyvenamus miškų plotus. Pirmoji šios atkarpos dalis eina pro daugybę nedidelių vasarnamių kaimelių su tokiais pavadinimais kaip Enerģētiķis, Saulītes, Sprīdītis, Gaujmaļi, Pūpoli ir Gaujaslāči, kurie iš pradžių buvo įkurti sovietmečiu kaip Valmieros ir aplinkinių teritorijų gyventojų vasarnamių rajonai. . Netoli Ūdrinių Miško takas veda upių vagų labirintu ir pasuka į šiaurę, kirsdamas Gaujos tiltą, kur įrengta poilsio ir plaukiojimo stotelė. Už 1,5 km yra Strenčių centras. Dalis ruožo eina per Šiaurės Gaujos saugomo kraštovaizdžio teritoriją.

Miško tako pradžia šioje atkarpoje sutampa su Gaujos pažintiniu taku, einančiu pačiu upės krantu. Miško takas kerta A3 dviejose vietose (prieš posūkį į Sedą ir prieš Kaučią) (atsargiai!) ir toliau eina nedideliais miško keliukais, smėlio-žvyro karjeru, o toliau žvyrkeliu ties posūkiu į Olinas. Pavažiavę 3,5 km, vėl pasukite į dešinę ir nedideliais atokiais miško keliukais važiuokite link Spičų tilto, kur prie vadinamosios Zema salos (Žemos salos) atsiveria vieni gražiausių Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio vietovės įžymybių. sala). Šios atkarpos pabaigoje, kur P24 kerta Spicu tiltą, yra vieta iškylai ir stovyklavietė.

The Forest Trail crosses Spicu Bridge and leads to the four Kokši lakes (about 4 km), which are interconnected by a small stream. Here you will find a picnic area, tent spots and a nature trail for travellers. The surrounding nature is beautiful, and the forests are rich in edible mushrooms. After passing the last of the Kokši lakes, Lake Dibena, in an hour or two you will reach the Cirgaļi dune massif, which you will cross towards north-south. The further section of the Forest Trail crosses a large forested area, and a lone homestead or a smaller lake can be seen here and there. The section ends in a small village named Zaķi. The village provides no services, so be sure to consider the necessary arrangements and accommodation options as you plan your hike. The section is located in the Northern Gauja  (“Ziemeļgauja”) protected landscape area.

Nearly half of this section runs on straight polder roads of the Lake Peipus lowlands. The polders are designed to protect the surrounding land from flooding in spring. The flat polder meadows are used for agriculture and grazing livestock. The section from Naha to Mehikoorma leads along the Räpina‒Mehikoorma roadway. A beautiful view of Lake Lämmijärv opens from the Mehikoorma Lighthouse. This lake is a narrowing between Lake Pskov and Lake Peipus. Russia lies on the other side of Lake Lämmijärv (1.7 km).

The stage fully justifies the name of the Forest Trail, as the next three days lead through one of Estonia's largest wetlands, the Emajõe-Suursoo wetland, which is surrounded by extensive forest areas. The only settlement area between Jõepera and Ahja River is Järvselja, enclosed by forests. The terrain is flat, since the Forest Trail still runs through the Lake Peipus lowlands. The destination is located by the Ahja River, which is known for its scenic Devonian sandstone outcrops and a popular boat route.

The Forest Trail has been circling around the Emajõe-Suursoo (a part of the Peipsiveere nature reserve) wetland for three days now. The most interesting part of the walk is the section between Vanaussaia and Varnja, where the Forest Trail runs along small rural roads. Before Varnja it reaches the shore of Lake Peipus (Peipsi), and here you can really feel the true size of the lake. The following distance from Varnja to Remniku along the shores of Lake Peipus and the surrounding territory will take about one week. Over this week, the hikers will learn more about the traditional culture of Eastern Estonia, such as onion cultivation, fishing, culinary heritage, crafts and the culture of the Old Believers.

Behind Vasavere, the Forest Trail continues through the Kurtna landscape reserve, encircles over a peat bog, crosses the town of Oru, passes through the Voka River valley and arrives at the Baltic Sea, where it turns west. Here, on the coast of the Gulf of Finland, rises the North-Estonian Klint – a steep, rocky and forest-covered cliff that stretches non-continuously to Tallinn and further to the islands of West-Estonia. The Forest Trail runs on top of the cliff and occasionally descends into valleys. It crosses the deep and vast Pühajõgi valley in the Toila-Oru park and comes to Toila, a popular coastal resort.

One of the most unusual sections of the Forest Trail in Northern Estonia, which leads along the foot of the impressive North- Estonian Klint in good weather, then climbs to the top of the klint in the villages of Valaste and Saka, revealing breath-taking views of the Gulf of Finland from the so-called Viru Rise. In the Saka‒Ontika‒Toila section (about 23 km), the maximum height of the North-Estonian Klint reaches 55 m. If the weather is clear, you can see the isles named Great and Small Tütarsaar, which belong to Russia, at a 50 km distance.

Behind the village of Vainupea, the Forest Trail enters the first Estonian national park ‒ Lahemaa, which means “the land of bays” in Estonian. For the next five and a half days, the Forest Trail will continue along the bays and peninsulas of Lahemaa national park, introducing the hikers to its most significant natural and cultural heritage. Special attention must be paid to the rules of the park. On this day, the Forest Trail passes through beautiful and quiet coastal forests, where mushrooms grow abundantly in autumn. It passes through the scenic Altja fishing village. The section comes to an end at Oandu in the visitor centre of the Estonian State Forest Management (RMK), where hikers can learn more about forest habitat types and forest management traditions.

The next 9 kilometres of the Forest Trail between Oandu and Võsu coincide with the RMK trail, so be aware of the change of the signs. The trail goes through a beautiful, wooded inland dune area, where hikers can see cuts on pine trees, used to extract resin from the trees. Resin was obtained in the Baltic States using this method up to the 1960s-1970s. Trees are richly covered in lichen, indicating that the air is clean. In autumn, mushrooms and blueberries adorn the edges of the trail. After passing through Võsu village (a popular resort), the Forest Trail continues along a beautiful coastal forest promenade to Käsmu village. It is worth walking an additional extra kilometre to the Vana-Jüri rocks and the historical sites of Käsmu at the tip of the peninsula.

Sel lõigul kulgeb metsa matkarada üle Juminda poolsaare. Peale Loksat möödub rada 7 km kaugusel nõukogudeaegsest Hara allveelaevabaasist. Selle külastamiseks tuleb teha kahekilomeetrine kõrvalepõige ja osta pilet. Seejärel viib metsa matkarada läbi ilusa metsase ja soise ala. Poolsaare lääneosas kasvab liivaluidetel kõrge ja tihe mets. Teekond jätkub Pedaspealt Tsitre suunas ja möödub vahetult enne Tsitret Põhja-Eesti paekalda klindiastangul olevast Muuksi linnamäest. Lõpp-punkt ‒ Tsitre telkimisala ‒ asub merest 200 m kaugusel.

Tsitre külla rajati juba viikingiajal sadam. Metsa matkaraja esimesed 4 km kulgevad Lahemaa rahvuspargi territooriumil. Muuksi ja Soorinna külade vahel viib rada üle kadakaste karjamaadega kaetud klindineemiku, mis on osa Põhja-Eesti paekaldast. Põhja küla lähedal möödub rada roostikust ja jõuab Salmistu sadama juures taas mere äärde. Siit avaneb vaade 1,3 km kaugusel kirdes asuvale Pedassaarele ning loodes asuvatele Umblu ja Rohusi saartele. Valkla rannas ootab matkajaid kena rannarestoran, jalutada võiks ka Valkla külas. Haapse poole suundudes näeb tee ääres Augu Suurkivi. Haapse rannas on hea ujuda, sest seal läheb vesi kiiresti sügavaks.

Metsa matkarada suundub läbi Viimsi poolsaare kõige metsasema ala, kuhu on rajatud mitu kaitseala. Rohuneemes viib rada läbi endise nõukogude sõjaväeosa territooriumi. Sel päeval kulgeb rada peamiselt kõnniteedel ja poolsaare arvukatel autoteedel. Püünsi küla juures pöördub rada lõunasse ning kaugel üle lahe on näha Tallinna tornid, pilvelõhkujad ja sadam.

Metsa matkarada kulgeb piki Tallinna lahe rannikut ning alates Püünsist avanevad kaunid vaated Tallinna tornidele, pilvelõhkujatele ja sadamale. Enne Piritat pöörab rada männimetsa, seejärel aga kahekilomeetrilisele Pirita liivarannale. Pärast Piritat kulgeb rada kuni Tallinna sadamani kenal rannaäärsel promenaadil, kust avaneb vaade linna kultuurilistele ja ajaloolistele vaatamisväärsustele ning merele ja sadamale. Metsa matkaraja lõpp-punkt asubki vanalinna kõrval asuvas Tallinna sadamas. Võta päev või paar, et põhjalikumalt tutvuda Tallinna arvukate vaatamisväärsustega.

Nemunase jõe lookeid järgides teeb Metsa matkarada Nemunase loogete regionaalpargis üle 20 km pikkuse looke, käänutades üle kultuurmaastike, mida ilmestavad traditsiooniline arhitektuur ja eri tooni värvitud puithooned. Rada on metsasem vaid Siponiai ja Puzoniai külade vahelisel lõigul, kus rada kulgeb väikestel metsateedel. Pärast Vilniuse–Marijampolė maantee (A16) ületamist laskub Metsa matkarada taas Nemunase loogetele, kus paikneb tuntud Birštonase kuurort. Mööda B. Sruogose tänava kõnniteed suundub rada Birštonase turismiinfokeskuse juurde.

Esimesed 3,5 km mööduvad kaunites okasmetsades, mis katavad Žemaitija kõrgustiku nõlvu. Kuni Külma sõja muuseumini kulgeb Metsa matkarada Plokštinė tundmusrajal. Pärast muuseumi suundub rada Plokštinė tee kõrval kergliiklusteele. Plateliai järvele lähenedes laskub matkarada järvemadalikule. Teel nr 3202 (Malūno tänaval) keerab Metsa matkarada vasakule, kagu suunas ning 300 m hiljem paremale, jõudes u poole kilomeetri pärast Ilgio Ežero tänavale. Järgmise 5,5 km jooksul teeb matkarada laia kaare ümber Ilgise ja Beržorase järvede, kuni saabub Beržorase külla. Külast väljudes kulgeb tee 2 km mööda Plungėse tänavat ja jõuab seejärel Plateliai alevisse. Rada teeb nüüd hoogsa looke, siirdudes Ežero tänava ja Šeirė õpperaja kaudu Plateliai järve ranna suunas. Rannast suundub Metsa matkarada piki Ežero, Naujoji ja Žemaičių Kalvarijose tänavaid tagasi alevi keskusesse.

Metsa matkarada kulgeb 6 km Plateliai–Salantai tee (nr 2302) ääres. Siit avanevad hurmavad vaated Pajūrise madalikule ja sellega piirnevale Žemaitija kõrgustiku lääneosale. Gintališkė külas keerab rada vasakule, et suunduda edelasse viivale teel nr 3216. 2,4 km pärast teeb matkarada pöörde paremale, kust rada viib metsa. Nõukogude ajal oli siin raketibaas, sellest ajast annab tunnistust ka betoonplaatidega kaetud tee. Nüüd keerab Metsa matkarada 1,4 kilomeetriks Plungė–Salantai teele (nt 169), kuni keerab vasakule. Seejärel viib rada mööda väikest külateed Salantai suunas. Alevikeskusesse kulgeb matkarada piki Žemaitėse ja M. Valančiause tänavaid. Selle päeva teekonna esimene pool möödub Žemaitija rahvuspargis, teine aga Salantai regionaalpargis.

Salantai alevist suundub Metsa matkarada mööda M. Valančiause, Padvaralio ja Ilgoji tänavaid Läti piiri poole. 100 meetrit enne teed nr 169 pöörab Metsa matkarada vasakule, külateele ning jõuab 3,5 km pärast Erlose tänavale, kust see keerab taas vasakule, lääne suunas. 400 meetri pärast on pööre paremale, põhja suunas, kust rada kulgeb Šatraminiai suunas. Šatraminiai külas käänab matkarada paremale ja ristub 2,9 km pärast Salantai–Skuodase teega (nr 169). Šaukliai külas keerab Metsa matkarada vasakule ja jõuab 3,8 km pärast Mosėdise alevisse, päevateekonna lõpp-punkti. Suurem osa selle päeva teekonnast, välja arvatud Šatraminiai ümbruses, kulgeb Salantai regionaalpargi territooriumil.

Läti-Leedu piiri tähistab looduses Apše jõgi. Ka Metsa matkarada ületab Apše jõe, kui siseneb Skuodase–Priekule maanteed kaudu Lätti. Mõnda aega kulgeb matkarada piki teed, kuid keerab 1,7 km järel kruusateele, et võtta suund Kalēti poole. Ozoli külast alates avanevad pikad ja avarad vaated Rietumkursa kõrgustikul asuvale Vārtāja lainjale tasandikule. 500 meetrit kulgeb matkarada teel V1217, keerab seejärel paremale ning jõuab 2 km pärast Bārta–Kalēti–Gramzda teele (V1218). Möödudes Kalšu järvest, saabub Metsa matkarada peagi selle päeva teekonna lõpp-punkti Gramzda külas.

Nuo Gramzdos Miško takas vingiuoja mažais takeliais palei smėlio ir žvyro karjerus, eina per ūkininkų laukus šiaurės rytų link. Prie „Lejasbunči“ sodybos maršrutas pasuka Mazgramzdos link ir prieš pat miestelį kerta gilų ir pavėsingą Runiupės slėnį. Už Mazgramzdos eina palei kelią Gramzda–Priekulė (P114), nuo kurio atsiveria gražios ir plačios Kuršo aukštumos vakarinės dalies banguojančios Vartajos lygumos. Kirtus šį kelią, Miško tako maršrutas keliauja per buvusį  aerodromą, Priekulės–Purmsatų–Kalėjų keliu (V1211) ir nedideliu lanku per miškelį. Vingiuotu Virgos upelio krantu Miško takas per miško parką „Priekules Priediens“ atveda iki Priekulės liuteronų bažnyčios.

Miško tako maršrutas Atmodas ir Jelgavas gatvelėmis vingiuoja per Aizputę, už Lažos tvenkinio pasuka į dešinę ir dideliu lanku artėja prie Kazdangos dvaro parko iš pietų pusės. Mažais takeliais palei Dzirnavų ežerą maršrutas veda per dvaro parką, aplink dvaro pastatus ir Zenų tvenkinį, 0,7 km eina Kazdangos–Cildų keliu (V1200) ir pasuka dešinėn į Snėpelės–Kazdangos (V1296) kelią. Iki sodybos „Zemturi“ Miško takas pamažu pakyla į Vakarų Kuršo aukštumos Bandavos kalvyną, kur atsiveria gražus apylinkių vaizdas. Ši vieta yra net 81 m virš jūros lygio. Nuo sodybos maršrutas apie 12 km veda per retai apgyvendintas miškingas vietoves ir tik paskutinius 3 km vėl išeina į atviresnę vietą ir ūkininkų žemes, kol pasiekia Snėpelę.

Pagrindine Snėpelės gatve Miško takas veda į kelią V1294 ir po 0,3 km priešais Kepšų ežerą pasuka dešinėn į nedidelį kaimo kelią. Šiuo keliu maršrutas pasiekia Slipinciemą, prieš tai kirtus Sprincupės užtvanką ir eina palei tvenkinį. Toliau pasuka Pelčių kryptimi, kur vingiuoja palei Dambų tvenkinius, veda iki Kuldygos–Pelčių kelio (V1293) ir tęsiasi per Kuldygos sodus „Kurzemīte“ ir „Rumba“, kol pasiekia Ventos upę ir Kuldygos aplinkkelį. Nuo jo iki Senojo plytų tilto 2,4 km maršrutas veda gražiu Ventos pakrantės taku, kur drėgnesnė vietose ir per upelius nutiesti mediniai tilteliai.

Už senojo plytų tilto per Ventą Miško takas trumpai eina daubų išraižytu dešiniuoju upės krantu, Krasta gatve ir keliu Vetklinika–Paleja, tuomet kerta Kalnmuižos mišką, Riežupę ir toliau iki Mazrendos driekiasi plačiais Rendos miško keliais. Reljefas čia lygus, nes atkarpa yra Kuršo žemumos Pieventos lygumoje. Mazrendoje maršrutas pereina smėlio ir žvyro karjerą ir Kuldigas gatve veda į Rendos centrą. Visas maršrutas eina Ventos slėnio gamtos rezervato ir Riežupės gamtos parko teritorija.

Miško takas eina Abavos kairiuoju krantu – Kr. Barona gatve. Toliau kaip mažas takelis jis vingiuoja Abavos senvagės slėnio pievomis ir miškeliais, kol pasiekia kalvą, vadinamą Švedų kepure. Už jos mažu takeliu nuveda iki Plostų–Pūcės kelio (V1471), kerta Amulą ir prie Kalnmuižos pakyla į Abavos senvagės viršų, kur toliau 6 km driekiasi iki Aizdzirės dvaro parko. Šiaurės kryptimi 1 km maršrutas vingiuoja Abavos senvagės slėniu, kuriame atsiveria vieni gražiausių šio slėnio vaizdų. Abavos senvagė šioje vietoje yra 40 m gylio. Už Zvejniekų tilto maršrutas pakyla senvagės šiauriniu krantu, kur auga vynuogynai. Toliau už miško kerta kelią Kandava–Renda (P130) ir Sabiles gatve pasiekia Kandavą. Šio vaizdingo miestelio Lauku, Ozola, Zīļu, Sabiles ir Pils gatvėmis eina iki Riterių piliakalnio. Visą laiką maršrutas vingiuoja Abavos senvage.

Jelgavos gatve, kirtus senąjį akmeninį tiltą per Abavą, Miško takas Daigones gatve ir toliau žvyrkeliu 5 km veda iki Daiguonės kaimelio. Toliau Dzilkalnų–Pūrės keliu (V1464) nusileidžia į Abavos senvagės slėnį. Už tilto per upę maršrutas pasuka dešinėn ir mažu takeliu pasiekia Pūrę. Apsukęs Pūrės dvarą, Zemeniu gatve ir Pūrės–Jaunsatų (C004) keliu 5 km eina iki Galciemo kaimo. Apylinkėse kasamas smėlis ir žvyras. Galciemo mieste Miško takas pasuka kairėn į nedidelį žvyrkelį, kuris po 3,5 km susijungia su Jaunmuokų–Jaunsatų keliu (V1444). Dar po 3 km maršrutas kerta Rygos–Ventspilio plentą ir mažais medžių apsuptais keliukais pasiekia Jaunmuokų pilį. Artėjant prie jos nuo Jaunsatų pusės, atsiveria gražus kraštovaizdis, kur Rytų Kuršo Sparnenės banguojančią lygumą keičia Vanemos kalvynas.

Jaunmoku pils apkaimē priecē Austrumkursas augstienes Vanemas pauguraines skaistās ainavas. Mežtaka nolīkumo lejup līdz Bēru ūdensdzirnavām un tālāk līdz pat Vecmokām trīs kilometru garumā paceļas par aptuveni 50 m, atklādama skaistas ainavas uz plašo Slocenes ieleju dienvidos. Aiz Vecmoku muižas alejas Mežtaka šķērso Tukuma–Lazdas ceļu (V1442), apmet loku viensētu pudurim un pa taisnu meža stigu dodas dienvidaustrumu virzienā gar Sekļa ezeru. Ezeram var piekļūt pa mazām taciņām. "Sveikuļu" apkaimē maršruts turpinās pa skaistām meža takām un pie Ozoliņu kapiem iznāk uz Tukuma–Ķesterciema–Kolkas ceļa (P131), kur sākas Tukuma pilsēta. Pa Raudas, Kurzemes, Meža un Melnezera ielām Mežtaka sasniedz Saules kalnu.

Šķērsojusi apvidu ar dažām viensētām, Mežtaka izlīkumo cauri skaistiem skujkoku mežiem un tālākos 6,5 km gar Čaukciemu līdz pat pagriezienam uz Zaļo kāpu ved pa Antiņciema–Smārdes ceļa malu. Apkaime ir līdzena, jo posms ietilpst Piejūras zemienes Engures līdzenumā. No Zaļās kāpas paveras plaši skati uz Zaļo un Raganu purvu. Nelielais meža ceļš izlokās gar kāpas apakšējo daļu un divās vietās purvu šķērso pa koka laipām. Ķemeros Mežtaka virzās gar Partizānu, Robežu, A. Upīša, Katedrāles un E. Dārziņa ielām, gar Meža māju un Vēršupīti, kurā ieplūst sēravotu ūdeņi. Šķērsojot Tūristu ielu, tā turpinās pa Dūņu ceļu līdz Slokas ezeram.  Tālāk Mežtaka šķērso Vēršupītes dumbrājus, kas ir vieni no izcilākajiem mitro mežu biotopiem visā Mežtakas Kurzemes daļā. Pie Melnezera tā pagriežas uz Vecā Ķemeru ceļa un pēc 2 km nonāk Bigauņciemā. Aiz Talsu šosejas (P128) Mežtaka sasniedz Rīgas jūras līča krastu un savienojas ar Jūrtaku. Mežtaka visā posma garumā ved cauri Ķemeru Nacionālajam parkam (ĶNP).

No Bigauņciema labi redzams Jūrmalas krasts visā tā garumā. Šīs dienas posma daļa ietilpst Ķemeru Nacionālajā parkā. No Jaunķemeriem līdz pat Dubultiem gājiens norit pa Rīgas jūras līča platāko smilšu pludmali, cauri Jūrmalas vēsturiskajam kūrortam un Latvijas garākajai pilsētai. Skaistās un siltās vasaras dienās jārēķinās ar daudzajiem pludmales apmeklētājiem.

Maršruts piemērots ikviena vecuma un fiziskās sagatavotības gājējam. Starp Dubultiem un Lielupi plešas Rīgas jūras līča platākais smilšu liedags – Jūrmalas kūrorta nozīmīgākā vērtība ar daudzām pludmales kafejnīcām, dažādām atpūtas iespējām. Piekrastes kāpu mežus caurvij blīvs taku tīkls, kas piemērots iešanai un nūjošanai. Jūrtakas daļa starp Lielupes pludmali un Jūrmalas brīvdabas muzeju ietilpst Ragakāpas dabas parkā. No šejienes atpakaļ uz Bulduriem var ērti nokļūt pa Bulduru prospektu un 5. līniju.

Maršruts ir alternatīvs veids, kā no Jūrmalas nokļūt līdz Rīgai, ejot pa mežu. Aiz Lielupes tilta Jūrtaka izlīkumo cauri Priedainei ar skatiem uz tās koka apbūvi, iet līdztekus Lielupes labajam krastam, tad nogriežas gar Bolderājas kāpas dienviddaļu un šķērso Kleistu mežu, virzoties gar Lāčupes kapiem. Tālāk pa vēsturiskajiem Pārdaugavas ceļiem – Buļļu un Daugavgrīvas ielām cauri Dzegužkalnam, garām Zunda kanālam un Āgenskalna līcim nonāk līdz Daugavai, kur pa Akmens tiltu šķērso Daugavu un apstājas Rīgas Rātslaukumā.