Daugiausia įvairaus amžiaus pušynai. Artėjant Gaujai, sparčiai keičiasi miško kraštovaizdis, atsiranda medžių, tokių kaip ąžuolai, uosiai, guobos, plazdančios guobos, drebulės, juodalksniai. Čia augantiems pušynams ir ąžuolams jau beveik 200 metų. Šiaurinės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio zonos miškai yra labai įvairūs. Palei upę yra seni arba natūralūs borealiniai (šiauriniai) miškai ir pelkiniai miškai, ąžuolynai, aliuviniai miškai (susidaro ant upių nuosėdų, kurios periodiškai užliejamos) ir mišrūs ąžuolų, vyčių guobų ir uosių miškai. Daugybė senų ir šakotų ąžuolų byloja, kad čia buvo parko formos pievos ir kraštovaizdžiai, kurie nuo tada buvo šienaujami arba ganomi. Medžiuose daug paukščių narvelių, iš kurių didžiausi skirti retam miškų gyventojui – paprastajai miegapelei.