Atkarpa 85. Salantai–Mosėdis. Žemaitijos etnografinis regionas.

Buvęs Salantų dvaro parkas, vienas didžiausių Kretingos rajone. Įkurtas ant vaizdingo Salanto upės kranto, vertingas savo biologine įvairove.

Storiausias kaštonas Lietuvoje, valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, esantis Salantų miesto parke.

Ledynmečiu suformuota didžiulė kalva Erlos ir Alkupio upių santakoje. Apipintas padavimais, manoma, kad čia veikė pagonių šventykla.

Medinė bažnytėlė–koplyčia, pastatyta XVIII a.

Įspūdingas, vienas didžiausių Lietuvoje, 79 ha ploto riedulynas, išsiskiriantis unikaliu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu. Jame įrengtas pėsčiųjų gamtos takas su apžvalgos bokšteliu. Gamtotvarkiniais tikslais čia buvo įveista muflonų banda.

Į Šauklių senovės kulto vietos kompleksą įeina Šauklių senovės kulto vietos akmuo su plokščiadugniu dubeniu. Akmuo yra buvusios pagonių šventyklos aukuras.

Vienas seniausių Žemaitijos miestelių, dar vadinamas “Akmenų sostine”. Įsikūręs prie Bartuvos upės, Salantų regioniniame parke. Miestelis garsus savo akmenų muziejumi, kurį 1957 m. pradėjo kurti čia gyvenęs gydytojas Vaclovas Intas.

 Upė įtekanti į lagūninės kilmės Liepojos ežerą, kuris siejasi su Baltijos jūra.

Unikalus muziejus su akmenų lauko ekspozicija bei retų medžių ir augalų kolekcija. Restauruotame vandens malūno pastate įrengta kamerinė akmenų ekspozicija. Muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. akmenų kolekcija. Tel. +370 44051124

Apie 3,5 km ilgio takas aplink Mosėdžio tvenkinį. Prasideda prie akmenų muziejaus ir baigiasi prie Mosėdžio piliakalnio. Supažindina su žymiomis miestelio vietomis. Šalia įrengta poilsiavietė.