Kemerių nacionalinis parkas – trečias pagal dydį Latvijos nacionalinis parkas, įkurtas 1997 metais, siekiant apsaugoti svarbiausias gamtos vertybes: seklias Rygos įlankos pakrantes, užaugusius pakrančių ežerus, didžiulius pelkių masyvus, šlapius miškus ir užliejamas pievas,  kurios yra reikšminga daugelio augalų augimo (25 proc. augalų rūšių, įrašytų į Latvijos raudonąją knygą) ir gyvūnų, ypač perinčių ir migruojančių paukščių, gyvenamoji vieta. Parke yra viena didžiausių pelkių Latvijoje – Didžioji Kemerių pelkė, ir mažesnės – Žalioji, Raganų. Dideli pelkynai yra sieros vandenų ir gydomojo dumblo susidarymo vieta, kurioje kadaise buvo įkurtas Kemerių kurortas. Drėgni lapuočių miškai ir Veršupytės pelkės pagal rūšių įvairovę yra viena gausiausių buveinių Latvijoje. Šiuos miškus kasmet užtvindo Veršupytės vandenys, tai akivaizdu pažvelgus į juodalksnių (Alnus glutinosa) storas šaknis, panašias į mangrovių sąžalynus. Prie Miško namo (kur įsikūręs Kemerių nacionalinio parko informacijos centras) prasideda trumpas Juodalksnių raisto (Melnalkšņu dumbrāju) pažintinis takas. Įspūdingiausios Veršupytės pelkės yra per pavasario polaidį arba po stiprių liūčių, kai maža upė išeina iš krantų ir užlieja didelius plotus. Kita vieta, kur galima pažinti šias pelkes, yra Sluokos ežero pėsčiųjų takas.