Mežtaka - Pieejams ratiņkrēslā

The starting point of Forest Trail in Latvia is located in the heart of Old Riga, the Town Hall Square. The route leads along Kaļķu Street, passes the Monument of Freedom, through Vērmane Garden and along the historic Tērbatas street. Then it arches over the Zemitāni railway station pedestrian bridge and treads into Biķernieki and Šmerlis forests. The Forest Trail winds through Jugla, passes the Latvian Ethnographic Open-Air Museum and goes on along the pedestrian-bicycle path until Baltezers.

Past “Rāmkalni”, the Forest Trail wanders up the steep banks of Gauja valley, passes through Gauja village and comes back down. Then it crosses river Lorupe and continues along the bends of river Gauja, passing one of the most spectacular outcrops of the river, the Velnala Cliffs, goes up to Ķeizarskats observation spot and circles down to Ķeizarkrēsls, adventure park “Mežakaķis” at Kaķīškalns and the Sigulda Bobsleigh and Luge Track.

Pravažiavus Siguldą, Miško takas Vējupīte eina iki Paradīzes piliakalnio, kur statūs laiptai leidžiasi žemyn į Gaujos upės senslėnį ir Vējupytės daubą. Jis ir toliau vingiuoja mažesniais takeliais per pievas, kerta mažas upes, kurių krantuose atsiskleidžia smiltainio atodangos. Paskutiniai šeši kilometrai šios atkarpos eina mažesniu takeliu žemyn Līgatnės gamtos takais. Artėjant prie Līgatnės Miško takas pakyla į Gaujos slėnio kalvas, o paskui vėl leidžiasi žemyn į gilią Līgatnės upės daubą, kur yra buvęs Līgatnės popieriaus fabriko kaimas.

Viena vaizdingiausių Miško tako dalių driekiasi palei istorinį Līgatnės popieriaus fabriko kaimą, kerta Spriņģi uolą, vingiuoja palei Skalupės ir Mitologinį taką, sustoja vienoje slapčiausių vietų šioje Geležinės uždangos pusėje, Sovietinis bunkeris, toliau tęsiasi palei Roči gamtos rezervatą, kerta Amatą (gražiausia ir uoliausia upės dalis) ir galiausiai patenka į Zvārtes uolą. Toliau Miško takas driekiasi aukštais Amatos slėnio krantais ir eina istoriniu Cėsių–Rygos „greitkeliu“ (dabar nedidelis kaimo/miško keliukas su senais mylių stulpais) iki Rakšų, tada kyla į Vāļukalni kalvas ir Ozolkalns, eidami palei Gaujos upė iki Cīrulšių gamtos takų. Jis sustoja prie Gaujos gatvės, tačiau keliautojai taku gali tęstis dar 2,8 km iki Cėsių, ten pernakvoti ir kitą dieną toliau eiti.

Miško takas eina mažais keliukais ir takeliais per mišką iki pat vandens turistų stovyklavietės „Lenči“, vingiuoja vis kitokiu reljefu pro Ērgeļu skardžius ir patenka į Gaujos upės senslėnį. Pravažiavus Ērgeļu skardžius, takas pasuka atgal link Cėsių, bet tada nusuka į Pieškalnyje esančią Rāmnieki pusę, kirsdamas upę. Po vandens turistinės stovyklos „Jāņarāmis“ Miško takas patenka į gražų, šviesų pušyną, eina per mišką, kol pasiekia „Caunītes“, kuri yra viena gražiausių vietų Gaujos upės pakrantėje.

Takas eina per Valmieros istorinį centrą ir žygeivių bei šiaurietiškojo žygeivių pamėgtą Atpūtos parką, po to kerta kabantį tiltą, kerta Pauku priedes pušyną ir Bailių kalną. Iš ten eina Abulų takas, vingiuojantis palei upės krantus iki Brengulių alaus daryklos, o toliau, už Pūpolio, patenka į didžiulius, negyvenamus miškų plotus. Pirmoji šios atkarpos dalis eina pro daugybę nedidelių vasarnamių kaimelių su tokiais pavadinimais kaip Enerģētiķis, Saulītes, Sprīdītis, Gaujmaļi, Pūpoli ir Gaujaslāči, kurie iš pradžių buvo įkurti sovietmečiu kaip Valmieros ir aplinkinių teritorijų gyventojų vasarnamių rajonai. . Netoli Ūdrinių Miško takas veda upių vagų labirintu ir pasuka į šiaurę, kirsdamas Gaujos tiltą, kur įrengta poilsio ir plaukiojimo stotelė. Už 1,5 km yra Strenčių centras. Dalis ruožo eina per Šiaurės Gaujos saugomo kraštovaizdžio teritoriją.

Mežtakas sākums šajā posmā sakrīt ar Gaujas dabas taku, kas ved gar pašu upes krastu. Mežtaka divās vietās (pirms Sedas pagrieziena un Kaučiem) šķērso A3 ceļu (uzmanīgi!) un turpinās pa maziem meža ceļiem, gar smilšu-grants karjeru, bet pie Oliņu pagrieziena izved uz grantēta ceļa. Pēc 3,5 km gājuma pa to atkal jāpagriežas pa labi, un turpmākais maršruts līdz Spicu tiltam ved pa maziem un nomaļiem meža ceļiem, kur aiz t. s. Zemās salas atrodas viens no skaistākajiem aizsargājamo ainavu apvidus „Ziemeļgauja” skatiem. Posma galapunktā, kur ceļš P24 šķērso Spicu tiltu, ir izveidota atpūtas vieta un ūdenstūristu apmetne.

Mežtaka šķērso Spicu tiltu un aizlokās līdz četriem Kokšu ezeriem (ap 4 km), ko virknē savieno mazs strauts. To apkaimē ir izveidotas atpūtas un telts vietas un dabas izziņas taka. Te ir skaistas ainavas un lieliski sēņu meži. Aiz pēdējā no Kokšu ezeriem – Dibena ezera – pēc pusotras līdz divu stundu gājiena nokļūstam Cirgaļu kāpu masīvā, ko šķērsojam ziemeļu–dienvidu virzienā. Arī tālākais Mežtakas posms šķērso lielu mežu apgabalu, kur redzama kāda savrupa viensēta vai mazs ezeriņš. Posms beidzas mazā ciematā ar nosaukumu Zaķi, kur nav pakalpojumu, tādēļ, plānojot gājienu, ir jāpārdomā loģistika un nakšņošanas iespējas. Posms atrodas aizsargājamo ainavu apvidū „Ziemeļgauja”.

Gandrīz pusi no maršruta posma Mežtaka iet pa taisnajiem Peipusa ezera (Peipsi järv)  zemienes polderu ceļiem. Polderi veidoti, lai apkaimes zemes pasargātu no applūšanas pavasara palos. Līdzenās polderu pļavas izmanto lauksaimniecībā un lopu ganīšanā. Posmā no Nahas (Naha) līdz Mehikormai Mežtaka iet gar Repinas (Räpina)–Mehikormas autoceļa malu. Pie Mehikormas bākas vērojamas skaistas Lemmijerva (Lämmijärv) ezera ainavas. Šis ezers ir sašaurinājums starp Pleskavas (Pihkva) un Peipusa ezeriem. Otrpus Lemmijervam (1,7 km) ir redzama Krievija.

Posms pilnībā attaisno Mežtakas nosaukumu, jo trīs dienas jāiet apkārt vienam no lielākajiem Igaunijas mitrājiem – Emajē-Sūrso mitrājam, kura apkārtni klāj plaši mežu apgabali. Vienīgā apdzīvotā vieta starp Jēpera (Jõepera) un Ahjas (Ahja) upi ir mežu ieskautā Jervselja (Järvselja). Reljefs ir līdzens, jo Mežtaka joprojām ved pa Peipusa (Peipsi) zemieni. Galapunkts atrodas pie Ahjas upes, kuras vidustece pazīstama ar ainaviskajiem devona perioda smilšakmens atsegumiem un iecienītu laivu maršrutu.

Mežtaka jau trešo dienu met lielu loku apkārt Emajē-Sūrso (Emajõe-Suursoo) mitrājam (ietilpst dabas liegumā Peipsivēre (Peipsiveere)). Iešanai interesantākā ir šī posma daļa starp Vanausaija (Vanaussaia) un Varnju, kur Mežtaka iet pa maziem lauku ceļiem. Pirms Varnjas tā sasniedz Peipusa ezera (Peipsi järv) krastu, kur beidzot var apjaust ezera lielumu. Tālāk no Varnjas līdz Remniku seko nedēļu ilgs gājiens gar Peipusa piekrasti un tā tuvāko apkārtni, kura laikā gājējs iepazīst Austrumigaunijas tradicionālo kultūru – sīpolu audzēšanu un zvejniecību, kulināro mantojumu, amatniecību un vecticībnieku reliģiskās tradīcijas.

Behind Vasavere, the Forest Trail continues through the Kurtna landscape reserve, encircles over a peat bog, crosses the town of Oru, passes through the Voka River valley and arrives at the Baltic Sea, where it turns west. Here, on the coast of the Gulf of Finland, rises the North-Estonian Klint – a steep, rocky and forest-covered cliff that stretches non-continuously to Tallinn and further to the islands of West-Estonia. The Forest Trail runs on top of the cliff and occasionally descends into valleys. It crosses the deep and vast Pühajõgi valley in the Toila-Oru park and comes to Toila, a popular coastal resort.

One of the most unusual sections of the Forest Trail in Northern Estonia, which leads along the foot of the impressive North- Estonian Klint in good weather, then climbs to the top of the klint in the villages of Valaste and Saka, revealing breath-taking views of the Gulf of Finland from the so-called Viru Rise. In the Saka‒Ontika‒Toila section (about 23 km), the maximum height of the North-Estonian Klint reaches 55 m. If the weather is clear, you can see the isles named Great and Small Tütarsaar, which belong to Russia, at a 50 km distance.

Aiz Vainupea ciema Mežtaka šķērso pirmā Igaunijas nacionālā parka – Lahemā (Lahemaa), kas tulkojumā no igauņu valodas nozīmē “Līču zeme”, – robežu. Kopā piecas ar pusi dienas Mežtaka turpmāk met lokus pa pussalām un līčiem izroboto Lahemā Nacionālā parka piekrasti, iepazīstinot ar tā nozīmīgākajām dabas un kultūrvēsturiskajām vērtībām.  Nacionālajā parkā ir jāievēro iekšējās kārtības noteikumi. Šajā dienā Mežtaka iet pa skaistiem un klusiem piekrastes mežiem, kur rudenī bagātīgi aug sēnes. Tā šķērso ainavisko Altjas zvejniekciemu. Posma noslēgumā – Oandu – atrodas Igaunijas valsts mežu (RMK) apmeklētāju centrs, kur var iegūt informāciju par mežu biotopiem un mežu apsaimniekošanas tradīcijām.

Posmā no Oandu līdz Vesu (Võsu) Mežtaka ap 9 km garumā ved pa skaistu, mežiem klātu iekšzemes kāpu apvidu, kur uz priedēm vietām redzamas sveķu ieguves ailes. Sveķus Baltijas valstīs šādā veidā ieguva līdz pat 20. gs. 60.–70. gadiem. Koki ir bagātīgi apauguši ar ķērpjiem, kas liecina, ka gaiss ir tīrs. Rudenī takas malas izrotās sēnes un mellenes. Izmetusi loku cauri Vesu (Võsu) ciemam (populārs kūrorts), Mežtaka pa skaistu piekrastes mežu promenādi aizved līdz Kesmu ciemam. Ir vērts aiziet līdz kilometru attālajiem Vanajiri (Vana-Jüri) akmeņiem pussalas galā un izstaigāt Kesmu vēsturiskās vietas.

Šajā dienā Mežtaka šķērso Jumindas pussalu. Pametusi Loksu, Mežtaka pēc 7 km pagriežas garām padomju laiku militārajam objektam – Haras zemūdeņu ostai. Lai apmeklētu ostu (ieeja par maksu), ir jānoiet vēl 2 kilometri. Tālāk Mežtaka šķērso izcili skaistu mežu un purvu apgabalu, kura rietumu galā slejas augstas, mežiem apaugušas smilšu kāpas. Tālākajā posmā no Pedaspea līdz Tsitrei tā seko ceļa malai, pirms Tsitres pietuvojoties nelielam Ziemeļigaunijas glinta posmam, kura ziemeļgalā atrodas Mūksi (Muuksi) pilskalns. Tsitres atpūtas vieta atrodas 0,2 km attālumā no jūras.

Pie Tsitres ciema jau vikingu laikā atradusies osta. Mežtakas šī posma pirmie 4 km atrodas Lahemā (Lahemaa) Nacionālā parka teritorijā. Starp Mūksi (Muuksi) un Sorinnas (Soorinna) ciemiem ceļš šķērso ovālu platoveida pauguru – Ziemeļigaunijas glinta pacēlumu, ko klāj ainaviski kadiķu lauki. Pie Pihja (Põhja) ciema taka apmet loku piekrastes mitrājam un aiz Salmistu laivu ostas iznāk jūras krastā. No šejienes ziemeļaustrumos labi redzama 1,3 km attālā Pedasāres (Pedassaar) sala, bet ziemeļaustrumos – mazā Umblu un nedaudz lielākā  Rohusi sala. Pie Valklas pludmales gājējus priecē jauks pludmales restorāns. Hāpses (Haapse) pludmalē ir peldvieta, kur jūra strauji kļūst dziļa.

Mežtaka iziet cauri Vīmsi pussalas mežainākai daļai, kurā izveidotas vairākas aizsargājamas dabas teritorijas. Rohunēmes (Rohuneeme) apkaimē tā šķērso bijušo padomju laiku militāro teritoriju. Šajā dienā Mežtaka iet galvenokārt pa gājēju ietvēm un gar ceļiem, kas caurauž pussalu. Pūnsi ciemā tā pagriežas uz dienvidiem, kur jau pāri Tallinas līča ūdeņiem redzami Tallinas vecpilsētas torņi, augstceltnes un osta ar prāmjiem, kas savieno Tallinu ar Helsinkiem.

Die letzte Etappe des Baltischen Wald-Wanderweges führt die Bucht von Tallinn entlang in Richtung Süden. Immer wieder präsentieren sich die Türme der Altstadt, der vorgelagerte Hafen und die neuzeitlichen Wolkenkratzer in wechselnden Panoramen. Vor dem Erreichen des schon zu Tallinn gehörenden Stadtteils Pirita zieht sich der Weg durch einen schönen Wald und setzt sich anschließend entlang des Sandstrandes weitere zwei Kilometer fort. Ab dem ehemaligen Olympiazentrum wandert man über die beeindruckende Uferpromenade stadtwärts und kann dabei herrliche Ausblicke auf die Ostsee und den Hafen genießen. An letzterem endet der Baltische Wald-Wanderweg dann auch; von hier ist es nur noch ein Katzensprung in die Altstadt. Für den Besuch Tallinns sollten Sie mindestens zwei weitere Tage einplanen.

Den Kurven der Memelschleifen folgend, wirft der Wald-Wanderweg mehr als 20 km lange Schleifen im Regionalpark der Memelschleifen und schlängelt sich durch offene Landschaften und kleine Dörfer mit typischen Holzhäusern in verschiedenen Farbtönen. Ein größeres Waldmassiv befindet sich nur zwischen den Dörfern Siponys und Puzonys, durch das der Wanderweg auf kleinen Waldwegen führt. Nach der Überquerung der Schnellstraße Vilnius-Marijampolė (A16), steigt der Wald-Wanderweg zum nächsten Flussschleife der Nemunas ab, wo sich der beliebte Kurort Birštonas befindet. Über den Bürgersteig der B. Sruogos Straße erreicht der Wald-Wanderweg das Tourismusinformationszentrum Birštonas.

Die ersten 3,5 km führt der Wald-Wanderweg durch wunderschöne Wälder, die die Hänge des Hochlandes Žemaitija bedecken. Bis zum Museum des Kalten Krieges fällt er mit dem Erkenntnispfad Plokštinė zusammen. 5 km vom Museum folgt der Wald-Wanderweg der Landstraße Plokštinė, wo ein Fußgänger- / Fahrradweg angelegt wurde und bei der Annäherung zum Platelių-See in die Seesenke hinabsteigt. An der Straße Nr. 3202 (Malūno-Straße) biegt der Wald-Wanderweg links nach Südosten ab und gleich nach 0,3 km folgt eine Rechtskurve nach Süd-Südwest. Nach ca. 0,5 km erreicht er die Ilgio Ežero Straße. Die nächsten 5,5 km legt der Wald-Wanderweg einen weiten Bogen um die Seen Ilgis und Beržoras und erreicht dann das Dorf Beržoras. Nach dem Dorf verläuft der Wald-Wanderweg entlang der Plungės-Straße, erreicht nach 2 km das Stadtzentrum von Plateliai und macht entlang der Ežero-Straße einen weiteren Bogen zum Strand und zu den Erkundungspfaden von Šeirė. Weiter entlang der Straßen Ežero, Naujoji und Žemaičių Kalvarijos kehrt der Wald-Wanderweg ins Stadtzentrum zurück.

Der Wald-Wanderweg verläuft 6 km am Rand der Straße Plateliai – Salantai (Nr. 2302) entlang. In diesem Abschnitt öffnet sich ein Blick auf die Landschaften des westlichen Teiles des Hochlandes Žemaitija über die Tiefebene Pajūris. Im Zentrum des Dorfes Gintališkė biegt der Wald-Wanderweg links nach Südwesten ab und kommt auf die Straße Nr.3216. Nach 2,4 km biegt er rechts nach Westen ab, wo er das größte Waldmassiv dieses Abschnitts durchquert. Zu Sowjetzeiten befand sich hier ein Raketenstützpunkt, wie die mit Betonplatten gepflasterte Straße nachweist. Dann folgt der Wald-Wanderweg kurz der Straße Plungė – Salantai (Nr.169) und biegt nach 1,4 km links ab. Bis Salantai windet er sich auf einer kleinen Landstraße, aber das Zentrum der Kleinstadt erreicht man über die Straßen Žemaitės und M. Valančiaus. Der Anfang dieser Etappe befindet sich im Nationalpark Žemaitija, das Ziel ist jedoch im Regionalpark Salantai.

Von der kleinen Stadt Salantai führt der Wald-Wanderweg durch die Straßen M. Valančiaus, Padvaralio und Ilgoji. 100 m vor der Straße Nr. 169 biegt der Wald-Wanderweg links auf eine Landstraße ab, erreicht nach 3,5 km die Erlos-Straße und biegt links nach Westen ab. Nach 0,4 km biegt er rechts nach Norden ab und erreicht das Dorf Šatraminiai. In Šatraminiai biegt er rechts - südwestlich ab, nach 2,9 km überquert er die Straße Salantai – Skuodas (Nr. 169) und im Dorf Šaukliai biegt er links nach Norden ab, nach 3,8 km erreicht er das Etappenziel – Mosėdis. Der größte Teil des Abschnitts, mit Ausnahme des Gebiets Šatraminai, ist Teil des Regionalparks Salantai.

Die litauisch-lettische Grenze wird in der Natur durch den Fluss Apše markiert, den der Wald-Wanderweg überquert und über die Brücke auf der Landstraße Skuodas – Priekule (P114) nach Lettland gelangt. Der Wald-Wanderweg schlängelt sich zunächst am Straßenrand entlang, biegt aber nach 1,7 km auf eine Schotterstraße in Richtung Kalēti ab. Ab der Umgebung des Dorfes Ozoli eröffnet sich der Blick auf die schönen und weiten Landschaften der welligen Ebene der Vārtāja der west kurländischen Hochebene. In Ozoli folgt der Wald-Wanderweg 0,5 km der Straße V1217, biegt dann rechts ab und erreicht nach 2 km die Straße Bārta – Kalēti – Gramzda (V1218), was führt Sie zu Gramzda.

Nach Gramzda schlängelt sich der Wald-Wanderweg auf kleinen Pfaden entlang von Sand- und Kiesbrüchen und auf einem geraden Pfad durch die Agrarlandschaft nach Nordosten. Am Landhaus „Lejasbunči“ biegt er Richtung Mazgramzda ab. Vor Mazgramzda durchquert der Wald-Wanderweg das tiefe und schattige Ruņupe-Tal. Nach Mazgramzda verläuft er entlang der Landstraße Gramzda – Priekule (P 114), von der sich schöne Landschaften der hügeligen Ebene Vārtāja des west kurländischen Hochlandes öffnen. Nach der Überquerung dieser Straße verläuft er entlang des ehemaligen Flugplatzes, überquert die Straße Priekule – Purmsāti – Kalēti (V 1211) und beschreibt einen Bogen durch eine kleine Waldgruppe. Entlang der Ufer des kurvigen Flusses Virga führt der Wald-Wanderweg durch den Waldpark „Priekules Priediens“, von dem aus das Ziel dieses Abschnitts zu sehen ist.

Mežtaka pa Atmodas un Jelgavas ielām izlīkumo cauri Aizputei, aiz Lažas ūdenskrātuves pagriežas pa labi un ar lielu loku pietuvojas Kazdangas muižas parkam no dienvidu puses. Pa mazām taciņām un gar Dzirnavu ezeru tā izved cauri muižas parkam, apkārt muižai un Zēnu dīķim, 0,7 km turpinās pa Kazdangas–Cildu ceļu (V1200) un tad pagriežas pa labi uz Snēpeles–Kazdangas (V1296) ceļa. Līdz lauku mājai “Zemturi” Mežtaka pamazām paceļas Rietumkursas augstienes Bandavas paugurainē, atklādama skaistus skatus abos virzienos. Reljefa augstums šeit maksimāli sasniedz ap 81 m vjl. No “Zemturiem” Mežtaka aptuveni 12 km ved caur mazapdzīvotu mežu masīvu un tikai pēdējos 3 km atkal iznāk klajākā apvidū ar lauksaimniecības zemēm un viensētām, sasniedzot Snēpeli.

Pa Snēpeles galveno ielu Mežtaka izved uz ceļa V1294 un jau pēc 0,3 km iepretī Ķepšu ezeram nogriežas pa labi uz neliela lauku ceļa. Pa šo ceļu Mežtaka aizlīkumo līdz Slipiņciemam, pirms tā pa dambi šķērsojot Sprincupi, uz kuras izveidots dīķis. Tālāk Mežtaka dodas Pelču virzienā. Pelču apkaimē taka izlokās gar Dambu dīķiem, izved uz Kuldīgas–Pelču ceļa (V1293) un tālāk stiepjas cauri Kuldīgas dārziņu rajoniem –  Kurzemītei un Rumbai, līdz sasniedz Ventas krastu un Kuldīgas apvedceļu. No tā līdz pat Senajam ķieģeļu tiltam Mežtaka 2,4 km garumā ved pa skaistu Ventas krasta taku, kur mitrākās vietās un pāri strautiem ir koka tiltiņi un laipas.

Už senojo plytų tilto per Ventą Miško takas trumpai eina daubų išraižytu dešiniuoju upės krantu, Krasta gatve ir keliu Vetklinika–Paleja, tuomet kerta Kalnmuižos mišką, Riežupę ir toliau iki Mazrendos driekiasi plačiais Rendos miško keliais. Reljefas čia lygus, nes atkarpa yra Kuršo žemumos Pieventos lygumoje. Mazrendoje maršrutas pereina smėlio ir žvyro karjerą ir Kuldigas gatve veda į Rendos centrą. Visas maršrutas eina Ventos slėnio gamtos rezervato ir Riežupės gamtos parko teritorija.

Miško takas eina Abavos kairiuoju krantu – Kr. Barona gatve. Toliau kaip mažas takelis jis vingiuoja Abavos senvagės slėnio pievomis ir miškeliais, kol pasiekia kalvą, vadinamą Švedų kepure. Už jos mažu takeliu nuveda iki Plostų–Pūcės kelio (V1471), kerta Amulą ir prie Kalnmuižos pakyla į Abavos senvagės viršų, kur toliau 6 km driekiasi iki Aizdzirės dvaro parko. Šiaurės kryptimi 1 km maršrutas vingiuoja Abavos senvagės slėniu, kuriame atsiveria vieni gražiausių šio slėnio vaizdų. Abavos senvagė šioje vietoje yra 40 m gylio. Už Zvejniekų tilto maršrutas pakyla senvagės šiauriniu krantu, kur auga vynuogynai. Toliau už miško kerta kelią Kandava–Renda (P130) ir Sabiles gatve pasiekia Kandavą. Šio vaizdingo miestelio Lauku, Ozola, Zīļu, Sabiles ir Pils gatvėmis eina iki Riterių piliakalnio. Visą laiką maršrutas vingiuoja Abavos senvage.

Jelgavos gatve, kirtus senąjį akmeninį tiltą per Abavą, Miško takas Daigones gatve ir toliau žvyrkeliu 5 km veda iki Daiguonės kaimelio. Toliau Dzilkalnų–Pūrės keliu (V1464) nusileidžia į Abavos senvagės slėnį. Už tilto per upę maršrutas pasuka dešinėn ir mažu takeliu pasiekia Pūrę. Apsukęs Pūrės dvarą, Zemeniu gatve ir Pūrės–Jaunsatų (C004) keliu 5 km eina iki Galciemo kaimo. Apylinkėse kasamas smėlis ir žvyras. Galciemo mieste Miško takas pasuka kairėn į nedidelį žvyrkelį, kuris po 3,5 km susijungia su Jaunmuokų–Jaunsatų keliu (V1444). Dar po 3 km maršrutas kerta Rygos–Ventspilio plentą ir mažais medžių apsuptais keliukais pasiekia Jaunmuokų pilį. Artėjant prie jos nuo Jaunsatų pusės, atsiveria gražus kraštovaizdis, kur Rytų Kuršo Sparnenės banguojančią lygumą keičia Vanemos kalvynas.

Jaunmuokų pilies apylinkės džiugina Rytų Kuršo aukštumos Vanemos kalvyno kraštovaizdžiu. Miško takas vingiuoja žemyn iki Berų vandens malūno. Toliau maršrutas veda apie 3 km iki pat Vecmuokų ir 50 m už jo, atskleisdamas gražų kraštovaizdį ir platų Sluocenės slėnį pietuose. Už Vecmuokų dvaro alėjos maršrutas kerta Tukumo–Lazdos kelią (V1442), praeina pro keletą viensėdžių ir tiesiu miško keliu veda pietryčių kryptimi palei Seklio ežerą, prie kurio galima prieiti mažais takeliais. Sveikuolių kaimeliu maršrutas eina miško takais ir ties Uozuolinių kapinėmis pasiekia Tukumo–Kesterciemo–Kolkos kelią (P131), kur prasideda Tukumo miestas. Raudas, Kurzemes Meža ir Melnezera gatvėmis maršrutas atveda prie Saulės kalno.

Nachdem er das Gebiet mit einigen Gehöften durchquert hat, schlängelt sich der Wald-Wanderweg durch schöne Nadelwälder und führt weitere 6,5 km entlang dem Dorf Čaukciems bis zur Abzweigung zur Grünen Düne entlang der Landstraße Antiņciems – Smārde. Die Umgebung ist flach, weil dieser Abschnitt zur Engure-Ebene des Piejūra-Tieflandes gehört. Die Grüne Düne bietet einen weiten Blick auf die Zaļais- und Raganu Moore. Der kleine Forstweg biegt am unteren Teil der Düne ab und überquert über Holzstege an zwei Stellen das Moor. In Ķemeri verläuft der Wald-Wanderweg an den Straßen Partizānu, Robežu, A. Upīša, Katedrāles und E. Dārziņa entlang dem Waldhaus (Meža māja) und dem Fluss Vēršupīte, in die schwefelhaltiges Quellwasser mündet. Über die Tūristu-Straße geht es weiter über den Dūņu-Weg bis zum Sloka-See. Weiter durchquert der Wald-Wanderweg die Vēršupīte-Sümpfe, die einen der herausragendsten Feuchtwaldlebensräume im gesamten kurländischen Teil des Wald-Wanderweges darstellen. Am See Melnezers biegt der Weg auf die Alte Ķemeri-Straße ab und erreicht nach 2 km Bigauņciems. Hinter der Talsi-Schnellstraße (P128) erreicht der Wald-Wanderweg die Küste des Rigaer Meerbusens und verbindet sich mit dem See-Wanderweg. Der Wald-Wanderweg führt entlang des gesamten Abschnitts durch den Ķemeri-Nationalpark (ĶNP).

Von Bigauņciema eröffnet sich ein weiter Ausblick über die ganze Küste von Jūrmala. Das erste Drittel dieses Streckenabschnitts führt durch den Nationalpark Ķemeri. Dort kann man sich mit historischen Fischerdörfern, der ehemaligen Fischerbootsanlegestelle und dem Fischmarkt in Ragaciems sowie den Dünenbiotopen vertraut machen. Auch kann man Vögel im Mündungsgebiet des Flusses Starpiņupīte beobachten. Von Jaunķemeri bis Dubulti verläuft der Pfad entlang dem breitesten Sandstrand der Rigaer Meeresbucht durch den historischen Kurort der Stadt Jūrmala und die längste Stadt Lettlands. An warmen und schönen Sommertagen muss mit zahlreichen Strandbesuchern gerechnet werden.

Zwischen Dubulti und Lielupe erstreckt sich der breiteste Sandstrand der Rigaer Meeresbucht – es ist der wertvollste Schatz des Kurorts Jūrmala, in dem es zahlreiche Strandcafés und verschiedene Erholungsmöglichkeiten gibt, Die Wälder der Küstendünen sind von einem dichten Wegenetz durchzogen, das zum Joggen und Wandern geeignet ist. Der Baltische Küstenwanderweg führt zwischen dem Strand Lielupe und dem Freilichtmuseum Jūrmala durch den Naturpark Ragakāpa. Am bequemsten zurück nach Bulduri gelangt man über die Straßen Bulduru prospekts und 5. līnija.

Diese Route ist eine gute Alternative, wie man Rīga von Jūrmala her über einen Waldweg erreichen kann. Hinter der Brücke Lielupe schlängelt sich der Pfad Jūrtaka durch Priedaine und offenbart den Blick auf die herrliche Holzbebauung der Ortschaft. Der Pfad verläuft dem rechten Ufer des Flusses Lielupe entlang und biegt südlich der Düne Bolderāja ab. Dann führt der Pfad durch den Wald Kleisti in Richtung des Friedhofes Lāčupe. Weiter verläuft der Pfad über die historischen Landstraßen des Stadtteils Pārdaugava nach Dzegužkalns, dem Zunda-Kanal und der Bucht Āgenskalns entlang bis zur Daugava. Dort überquert er die Akmens tilts (Steinbrücke) und erreicht den Rathausplatz der Stadt Rīga.