Miško tako maršrutas ten, kur Riežupė įteką į Ventą, eina gamtos parku „Riežupe“, įkurtu siekiant saugoti įspūdingą upės slėnį ir įvairias buveines: griovų ir šlaitinių miškų, geomorfologinių gamtos darinių – smiltainio ir dolomito atodangų, urvų, krioklių, upių sraunumų, miško masyvų. Riežupės urvai iškasti rankomis, atradus čia devono kvarcinio smiltainio telkinį, kuris susiformavo maždaug prieš 365 milijonus metų, kai dabartinė Latvijos teritorija buvo netoli pusiaujo ir joje buvo sekli jūra. Smiltainis – nuosėdinės kilmės uoliena, sudaryta iš smėlio dydžio mineralų ar kitų uolienų nuolaužų dalelių. Jo spalva (geltona, raudona, balta) ir kietumas priklauso nuo geležies kiekio ir cementavimo laipsnio. Smiltainio sluoksniuose dažnai randama augalų ir gyvūnų fosilijų. Primityviausio pasaulyje keturkojo Ventastega curonica, gyvenusio prieš 365 mln. metų, fosilijų buvo rasta Cieceres upės pakrantėje. Draudžiama lankytojams krapštyti fosilijas, kad nebūtų pažeistos smiltainio atodangos!