Jūrų takas - Maršrutas

Nemunas delta

Putnu vērošana Nemunas deltas applūdušajās pļavās

Rusnė – Šilutė – Kintai – Ventė: 59 km, 3 vai 4 dienas.

Rusnes (Rusnė) salu Nemunas deltas reģionālajā parkā (Nemuno deltos regioninis parkas) aptver Nemunas upes un tās atteku ūdeņi. Te atpūšas migrējošie putni, dzīvo jūras kraukļu kolonija. Salas platība ir 5 km2, un ar kontinentu to savieno tilts. Rusnes salā ir Lietuvā zemākā vieta, kas atrodas zem jūras līmeņa. Rusnes vēsturiskajā centrā apskatāma autentiska koka arhitektūra, ēkas košās krāsās, ar raibiem slēģiem un izrotājumiem. Mežtaka ved cauri Šilutes (Šilutė) mazpilsētai, kur var redzēt Austrumprūsijai raksturīgo arhitektūras stilu. No Šilutes līdz Kintai Mežtaka virzās pa zemu līdzenumu, ko no Nemunas plūdu ūdeņiem sargā polderu – dambju un kanālu sistēma. Netālu no Kintai, Jūrtaka šķērso Minijas upi, kuras krastos izvietojies etnogrāfisks ciems. Šeit redzama Piejūras zemienes ainava ar plašiem mitrājiem un dīķiem.

MAtkarpa 69. Rusnės sala.

Rusnės sala – puiki gyvūnų stebėjimo vieta

Jūrų takas prasideda Rusnės miestelyje, Rusnės saloje. Jūrų takas Neringos ir K. Jukštaičio gatvėmis išveda į Rusnės pakrantės promenadą, kuri driekiasi Pakalnės upe  – viena iš Nemuno deltos atšakų. Toliau Jūrų takas veda per Rusnės uostą iki pat Pakalnės kaimo, vingiuodamas Rusnės polderių pylimais ir atverdamas gražius vaizdus į spalvingą salos užstatymą bei gluosnius, svyrančius virš Pakalnės vandens. Taip pat už Pakalnės kaimo iki pat Uostadvario švyturio maršrutas veda polderių pylimais, kurie juosia žemiausioje Lietuvos vietoje susiformavusią salą (Rusnėje yra vieta, esanti žemiau jūros lygio), apsaugodami ją nuo apsėmimo. Nuo švyturio iki pat Rusnės miestelio (išskyrus patį Uostadvarį, kur takas eina Atmatos upės kranto polderio pylimu), Jūrų takas veda asfaltuoto kelio pakraščiu. Rusnės miestelyje Kuršmarių ir Taikos gatvėmis pasieksite pradinį maršruto tašką. Rusnės sala yra Nemuno deltos regioniniame parke. Polderių pylimai – tai nuostabios vietos, iš kurių salos lygumoje galima stebėti laukinius gyvūnus: stirnas, briedžius ir paukščius pavasario bei rudens migracijų metu.


EAtkarpa 70. Rusnė – Šilutė.

Šilutė – autentiškas žavingas miestelis

Rusnės miestelyje Taikos ir Kuršmarių gatvėmis Jūrų takas veda Rusnės tiltu per Atmatos upę, kuri yra viena iš Nemuno deltos atšakų. Toliau Jūrų takas driekiasi pėsčiųjų taku, atskirtu nuo kelio, ir tęsiasi iki Šilutės. Šiek tiek kelio iki Šilutės teks eiti kelkraščiu. Šilutėje pereisite istoriniu tiltu per Šyšos upę. Rusnės gatvė, jungianti Rusnės salą su Šilute, veda tiesiai į miestelio centrą. Iki pat Šilutės Jūrų takas priskiriamas Nemuno deltos regioniniam parkui, kurio apylinkėse kiekvieną pavasarį patvinsta Nemuno žemupio lygumos – dabartinės ganyklos ir pelkiniai miškai (Žalgirių miškas).


HAtkarpa 71. Šilutė – Ventė.

Per Nemuno regioninį parką

Klaipėdos ir Aukštumalės gatvėmis Jūrų takas išeina iš Šilutės miesto Kintų kryptimi (kelias Nr.4217), veda polderių pylimu (nuo jo gerai matoma Nemuno deltos žemuma, kuri pavasarį patvinsta), vingiuoja žvyrkeliu ir vėl sugrįžta į Aukštumalės gatvę (Nr.4217). Nuėjus apie 6 km ties Rūgailių kaimu sankryžoje Jūrų takas daro lankstą į kairę Minijos kryptimi ir po 1,5 km sukasi į dešinę, vėl sugrįždamas į kelią Šilutė–Kintai. Aukštu ir ilgu tiltu maršrutas kerta Minijos upę ir Kintų tvenkinius. Iš čia atsiveria vienas neįprasčiausių Lietuvos pakrantės kraštovaizdžių su plačia žemumos ir vandenų panorama. Prieš Povilų kaimą Jūrų takas pasuka į kairę ir toliau apie 5 km vingiuoja per ganyklas, kur migracijos metu galima stebėti paukščius. Toliau maršrutas pasuka į pamario kelią (Marių gatvė, kelias Nr. 2201), kuriuo po 5 km pasiekia Ventės ragą. Nuo šios peizažinės kelio atkarpos atsiveria vaizdai į kitapus Kuršių marių (jų plotis čia 8–9 km) esančią Kuršių neriją. Pėsčiuosius džiugina ir buvusios žvejų gyvenvietės, ir įvairių spalvų, dekoratyviniais elementais papuošti pastatai. Atkarpa eina per Nemuno deltos regioninį parką.