Jūrų takas - Maršrutas

Kuršių nerija

Kuršių nerijos nacionalinis parkas – aukščiausios kopos Šiaurės Europoje

Nida – Pervalka – Juodkrantė – Smiltynė – Klaipėda: 59 km, 3 dienos.

Ilgame smėlio pusiasalyje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių vandenų įsikūręs Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Kopų vakarinėje pusėje driekiasi ~50 km ilgio smėlėtas paplūdimys, o Kuršių marių krantas išraižytas sekliomis, nendrėmis apaugusiomis įlankomis. Šios apylinkės yra paukščiams svarbi poilsio, maitinimosi ir perėjimo vieta. Vėjo suneštas smėlis čia užpustė pakrantės vienkiemius ir kaimus. Kopos apsodintos kalninių pušų miškais, kurių pagalba kadaise čia gyvenę žmonės bandė sustabdyti keliaujančius smėlynus. Smiltynėje yra lankytojų pamėgtas Jūrų muziejus ir Delfinariumas.

 

EAtkarpa 64. Nida – Pervalka.

Kuršių marių pakrante

Jūrų takas prasideda Nidos centre prie uosto. Nidoje jis vingiuoja Kuršių marių pakrante, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į plačius vandenis iki pat Rusnės salos Kuršių marių rytiniame krante. Nidoje galima pasigrožėti Kuršių nerijai būdinga architektūra: vieno aukšto mediniais pastatais su čerpių ar nendrių stogais, mėlynais ir baltais atspalviais dažytomis langinėmis. Nuo Nidos iki Bulvikio rago (prieš ragą – apleisto oro uosto kilimo takas) Jūrų takas vingiuoja mažais miško takeliais, vedančiais aukštyn ir žemyn per pušimis apaugusias kopas, vietomis išvesdamas į skurdžia augmenija pasidengusias pakrantės pievas. Šalia tako – poilsiavietės ir paukščių stebėjimo bokšteliai. Tolesnėje atkarpoje matomos labai savitos, kerpėmis ir Kuršių nerijai būdingų rūšių augalais apaugusios, atviros pakrantės pievos. Preilos gyvenvietėje Jūrų takas eina kranto promenada. Iki Pervalkos gyvenvietės jis vingiuoja miško takais ir pėsčiųjų / dviračių taku, kol pasiekia Pervalkos centrą. Ši atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.


EAtkarpa 65. Pervalka – Juodkrantė.

Per įspūdingiausias Šiaurės Europos smėlio kopas

Už Pervalkos Jūrų takas pėsčiųjų keliuku kerta Kuršių neriją rytų–vakarų kryptimi, pasiekiant Baltijos jūros pakrantę. Tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Jis yra žmonių suformuotas, siekiant apsaugoti pusiasalį nuo smėlio slinkimo. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją, vesdamas Kuršių marių link. Nedidelė Jūrų tako atkarpa sutampa su Raganų kalno taku. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto. Atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.


MAtkarpa 66. Juodkrantė – Klaipėda.

Klaipėda – Lietuvos jūrų vartai

Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas šiaurės vakarų kryptimi kerta Kuršių neriją, eidamas mažais miško takais, kurie vingiuoja stačiais, pušimis apaugusiais kopų šlaitais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Tolesnius 9 km Jūrų takas veda pakrante, smėlėtais paplūdimiais. Rytinėje pusėje jį riboja stati kopa, sauganti neriją nuo vėjo pučiamo smėlio. Už Alksnynės gyvenvietės (nuo kranto nesimato) Jūrų takas pasisuka į rytus, kerta kalninių pušų Pinus mugo mišką ir Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos karinę bazę, kol priartėja prie Kuršių marių kranto. Toliau Jūrų takas vingiuoja per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Maršrutas tarp Naujosios ir Senosios perkėlos iš pradžių veda mažu takeliu, o toliau – pamario promenada. Iš Senosios perkėlos, persikėlus per Kuršių marias, Jūrų takas veda į Klaipėdos centrą – Danės gatve iki Biržos tilto. Atkarpa iki kelto eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.