Metsa matkarada - Žemaitija
Žemaitijas etnogrāfiskais regions
Žemaičių aukštuma
Dengtiltis – Kurtuvėnai – Šaukėnai – Gaulėnai – Pavandenė – Biržuvėnai – Telšiai – Buožėnai –
Plinkšės – Žemaičių Kalvarija – Paplatelė – Plateliai – Salantai – Mosėdis – Skuodas –
Lietuvos/Latvijos pasienis: 276 km, 14 dienų.
Miško takas veda per Kurtuvėnų, Varnių, Salantų regioninius parkus bei Žemaitijos nacionalinį parką ir kviečia pažinti Žemaitijos krašto gamtos ir kultūros paveldą. Einant Miško taku jus lydės kalvotas ir miškingas kraštovaizdis, kurį paįvairina ežerai, upės ir upeliai, pelkės, šaltiniai. Vien Žemaitijos nacionaliniame parke daugiau kaip pusę parko teritorijos užima miškai, daugiausia tankūs, ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, o atvirame kraštovaizdyje dominuoja pievos. Tarp miškų, kalvų ir pievų rasite pasislėpusius piliakalnius, alkakalnius, senovės gyvenvietes. Miško takas ves ir per unikalius Žemaitijos kaimus, miestus ir miestelius, kur sutiksite vietinius žmones, išsaugojusius savo tarmę, papročius, tradicines šventes (Užgavėnes, Jonines), o gal net tose šventėse sudalyvausite.
73. posms. Dengtiltis – Kurtuvėnai.
Cauri Kurtuvēnu reģionālajam parkam
Kurtuvėnų regioninis parkas yra viena miškingiausių vidurio Lietuvos vietovių su ryškiomis, ledynų suformuotomis reljefo formomis, plytintis Rytų Žemaičių aukštumoje, tarp Ventos ir Dubysos upių. Miško takas iš Dengtilčio siaurais miško keliukais nuveda į Kelmės kelią (Nr. 2106), trumpai eina šiaurės rytų kryptimi ir už 0,4 km pasuka kairėn. Toliau maršrutas vingiuoja miško takais Pageluvio ir Geluvos ežero kryptimi. Apsukęs kilpą aplink Geluvos, Barsukyno ir Dubuko ežerus, Miško takas tęsiasi vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi, viaduku kerta magistralinį kelią A12 ir toliau atviromis vietovėmis, pro mažus kaimelius veda palei Dambos tvenkinį ir pasuka į Užtvankos gatvę. Tvenkinio vakarinėje pusėje yra Kurtuvėnų miestelis. Pagrindine P. Višinskio gatve Miško takas pasiekia galutinį atkarpos tikslą.
74. posms. Kurtuvėnai – Šaukėnai.
Dabas brīnumi Kurtuvēnu reģionālajā parkā
Siaurais miško takeliais ir nedideliais keliais Miško takas veda per Kurtuvėnų regioninį parką. Jame įrengti gamtos pažintiniai takai. Iš Kurtuvėnų maršrutas tęsiasi gražia medžių alėja ir maždaug už 1 km pasukęs į kairę vingiuoja tarp žuvininkystės tvenkinių, nedidelių, pievomis apaugusių kalvų, kol vėl pradingsta miške. Miško takas veda lanku aplink Vainagių kaimą, mediniu lieptu perveda per šlapynes ir pasiekia piliakalnį, nuo kurio atsiveria Vainagių ežero panorama. Toliau 8 km iki Šaukėnų Miško takas vingiuoja miško keliuku, o prieš pasiekdamas Šaukėnų miestelį apsupa Juodlės ežero šiaurės vakarų krantą. Šaukėnų miestelyje takas tęsiasi Juodlės gatve.
75. posms. Šaukėnai – Gaulėnai.
Žemaitijas augstienes sirdī
Iš Šaukėnų miestelio centro Laisvės gatve Miško takas pasiekia Kelmės kelią (Nr. 2103), pasuka į dešinę šiaurės kryptimi, o už 2,2 km kelyje Nr. 215 į kairę ir toliau veda Ramučių–Užvenčio keliu (Nr. 159). Už 3,5 km Miško takas suka dešinėn į Beržėnų kaimą, kur tęsiasi Liepų ir Degsnės gatvėmis. Už Beržėnų jis daugiau kaip 14 km vingiuoja apylinkių laukais ir miškais. Maršrutui priartėjus prie Ramučių–Luokės kelio (Nr. 2111), Miško takas pasuka į kairę už 3,6 km pasiekia galutinį atkarpos tikslą.
76. posms. Gaulėnai – Pavandenė.
Uz vietu, kur Žemaitijas raganas pulcējušās
Šioje Miško tako atkarpoje yra viena aukščiausių Žemaičių aukštumos vietų ir viena gražiausių Žemaitijos kalvų - Šatrijos piliakalnis. Šatrija neretai tituluojama Lietuvos kalnų karaliene, kurios aukštis siekia 228 m. Žemaičių aukštumoje vingiuoja daug mažų takų ir kelių, čia kylančių į kalvą, čia besileidžiančių pakalnėn. Pirmieji Miško tako 2,4 km vingiuoja keliu Ramučiai–Luokė (Nr. 2111), vėliau jis pasuka kairėn į pietus, darydamas lanką pro Šatrijos kalną. Maždaug už 2 km nuo Šatrijos Miško takas pasiekia Užmiestį, kur vėl suka kairėn į pietus ir apie 10 km tęsiasi Luokės–Užvenčio keliu (Nr. 2114). Vėliau eina į dešinę pietvakarių kryptimi ir po beveik 7 km pasiekia Pavandenės centrą. Visą kelią pakaitomis plačias pievas ir slėnius keičia maži miškeliai ir pušelių guotai, taigi galima grožėtis lyg mozaika nuostabiu kraštovaizdžiu.
77. posms. Pavandenė – Biržuvėnai.
Cauri Varņu reģionālajam parkam
Nuo Pavandenės miestelio Miško takas tęsiasi šiaurės vakarų kryptimi keliu Nr. 4609 ir už 7,5 km pasisuka į dešinę ir veda 4 km lanku palei mažą miškelį, kuriame slepiasi Baltežeris. Netoli Kuršų Miško takas kerta Luokės–Janapolės kelią (Nr. 4611), leidžiasi į Virvytės upės slėnį, preina per Baltininkų kaimą ir vėl kerta turistų pamėgtą Virvytės upę. Maždaug už 5 km vesdamas dešiniuoju Virvytės krantu, pasiekia Biržuvėnų kaimą. Keliaujant šia Miško tako atkarpa galima pasigrožėti Varnių regioninio parko kalvotu kraštovaizdžiu.
78. posms. Biržuvėnai – Telšiai.
Ceļā uz Žemaitijas galvaspilsētu – Telšiem
Aiz Biržuvēniem Mežtaka turpmāko 3 km garumā šķērso Biržuvēnu mežu. 1 km līdz Rudupiai ciemam tā seko Luokė–Viešvėnai ceļam (Nr. 4605), līdz pagriežas pa labi uz ziemeļiem-ziemeļrietumiem. Turpmākos 11 km tā virzās pa lauksaimniecības apvidu, līdz izved Raiņu ciemā. No Raiņiem Mežtaka sākumā kā no ceļa atdalīta josla un pēc tam kā gājēju/veloceliņš aptuveni 3 km garumā turpinās līdz Telšiem, kur iegriežas Kauno ielā un pa to nonāk līdz Masča ezera krastam. Tālāk tā izlokās cauri parkam, no Zakso kalna atklādama skaistus skatus uz Masča ezera panorāmu. Apmetusi loku nelielam Masča ezera līcim, Mežtaka sasniedz šī posma galamērķi.
79. posms. Telšiai – Buožėnai.
Cauri Germantas ainavu liegumam
Mežtaka pa gājēju promenādi izmet loku gar Masča ezera ziemeļu krastu un tālāk pa Ežero, L. Giros un Plungės ielām (ietves, gājēju/veloceliņi) virzās uz rietumiem. Apmēram 2,5 km attālumā no Masča ezera tā pagriežas pa kreisi uz dienvidrietumiem, un pa ceļu Nr. 4606 dodas Lieplaukė virzienā. Pēc 2,1 km pie Užgiriai ciema Mežtaka pagriežas pa labi uz ziemeļiem, lai pa mazām meža takām un koka laipām šķērsotu Germantas ainavu liegumu. Aiz Germantas ezera tā turpinās pa J. Petrovskio ielu, nogriežas uz Plungės, šķērso dzelzceļu, ceļu aplī nogriežas pa labi (Margiukų iela), tad pa kreisi (Šilelio iela), šķērso A11 šoseju un pa nelielu lauku ceļu pēc 5 km sasniedz Buožēnu ciemu.
80. posms. Buožėnai – Plinkšės.
Cauri Plinkšu meža biosfēras apgabalam
No Božēniem Mežtaka izmet zigzagveidīgu loku, pēc 5 km šķērso Seda–Gaudikaičiai ceļu (Nr. 161) un pēc 2 km nonāk Gadūnavu ciemā. Tālāk tā virzās uz ziemeļiem un pēc 2,5 km sasniedz Pamarkijos mežu. Nākamos 7 km Mežtaka šķērso Plinkšu mežu biosfēras apgabalu un nonāk Plinkšu ciemā, pēc 2 km sasniedzot šī posma galamērķi. Posma sākumā vērojamas atklātas Žemaitijas augstienes ziemeļdaļas ainavas, bet tā otrajā pusē ceļš pārsvarā ved pa mežaini.
81. posms. Plinkšės – Žemaičių Kalvarija.
Uz svētceļnieku galamērķi
No Plinkšēm Mežtaka turpina virzīties uz rietumiem, šķērso meža puduri un pēc 2 km sasniedz Seda–Gaudikaičiai ceļu (Nr. 161). Pēc 1,8 km Mežtaka no šī ceļa nogriežas pa kreisi uz dienvidiem. Nākamos 7,4 km tā šķērso lauksaimniecības zemes un lielāku mežu apgabalu, līdz pagriežas pa labi, rietumu virzienā uz Bertuliai ciemu. Vēl pēc 3,8 km Mežtaka šķērso Seda–Plungė (Nr. 164) ceļu, kur no apkaimes pakalniem redzami svētceļnieku galamērķa – Žemaišu Kalvarijas baznīcas torņi. Īsi pirms ciema Mežtaka šķērso Žemaitijas Nacionālā parka robežu.
82. posms. Žemaičių Kalvarija – Paplatelė.
Pa skaistajiem Žemaitijas augstienes pakalniem
No Žemaišu Kalvarija ciema Mežtaka iziet pa Pagardinio, Alsėdžių un Plateliu ielām. Apmēram 6,5 km no ciema centra Mežtaka pa ainavisku un pauguriem ieskautu ceļu (Nr. 3210) nonāk stāvlaukumā. Pie stāvlaukuma tā pagriežas pa kreisi uz dienvidiem, ieved mežā un šķērso Gegrēnu arheoloģisko kompleksu. Iznākot no meža, Mežtaka turpinās pa Ežero ielu, pēc īsa brīža šķērso Dvaro ielu, nogriežas uz Paežerės ielu un pēc 5 km sasniedz Žemaičių Kalvarijos ceļu (Nr. 2302). Šeit Mežtaka atkal nogriežas pa kreisi un seko gājēju/veloceliņiem. Pēc 1,7 km tā sasniedz krustojumu ar Plokštinės ielu un pagriežas pa labi uz dienvidiem. Pēc 1,8 km Mežtaka nonāk Paplateles ciemā. Šis posms atrodas Žemaitijas Nacionālajā parkā un iepazīstina ar Žemaitijas augstienes ziemeļrietumdaļas ainavām un dabas daudzveidību.
83. posms. Paplatelė – Plateliai.
Apkārt lielākajiem ezeriem Žemaitijas Nacionālajā parkā
Pirmos 3,5 km Mežtaka ved pa skaistiem mežiem, kas klāj Žemaitijas augstienes paguru nogāzes. Līdz Aukstā kara muzejam tā sakrīt ar Plokštines izziņas taku. No muzeja Mežtaka 5 km garumā seko Plokštinės ceļam, kur izveidots gājēju/veloceliņš un, tuvojoties Plateļu ezeram, nolaižas ezera ieplakā. Pie ceļa Nr. 3202 (Malūno iela) Mežtaka pagriežas pa kreisi uz dienvidaustrumiem un tūlīt pēc 0,3 km seko pagrieziens pa labi uz dienvidiem - dienvidrietumiem. Pēc aptuveni 0,5 km tā sasniedz Ilgio Ežero ielu. Nākamo 5,5 km garumā Mežtaka apmet plašu loku apkārt Iļģa un Beržoras ezeriem, sasniedzot Beržoras ciemu. Aiz ciema, virzoties pa Plungės ielu pēc 2 km Mežtaka sasniedz Plateļu pilsētas centru un pa Ežero ielu izmet vēl vienu loku līdz pludmalei un Šeireės izziņas takai. Tālāk pa Ežero, Naujoji un Žemaičių Kalvarijos ielām Mežtaka atgriežas pilsētas centrā.
84. posms. Plateliai – Salantai.
Ceļā uz Piejūras zemieni
Mežtaka 6 km iet pa Plateliai–Salantai (Nr. 2302) ceļa nomali. Šajā posmā skatam paveras Žemaitijas augstienes rietumdaļas ainavas pāri Piejūras zemienei. Gintališkes ciema centrā Mežtaka pagriežas pa kreisi uz dienvidrietumiem, nonākot uz ceļa Nr. 3216. Pēc 2,4 km tā pagriežas pa labi uz rietumiem, kur šķērso šajā posmā lielāko meža masīvu. Padomju laikā šeit atradās raķešu bāze, par ko liecina ar betona plāksnēm noklātais ceļš. Tālāk Mežtaka īsu brīdi seko Plungė–Salantai ceļam (Nr. 169) un pēc 1,4 km pagriežas pa kreisi. Līdz pat Salantai tā izlokās pa mazu lauku ceļu, bet mazpilsētas centru sasniedz pa Žemaitės un M. Valančiaus ielām. Šī posma sākums atrodas Žemaitijas Nacionālajā parkā, bet finišs – Salantai reģionālajā parkā.
85. posms. Salantai – Mosėdis.
Cauri Salantu reģionālajam parkam
No Salantu mazpilsētas Mežtaka izved pa M. Valančiaus, Padvaralio un Ilgoji ielām. 100 m pirms ceļa Nr. 169 Mežtaka pagriežas pa kreisi uz lauku ceļa, pēc 3,5 km sasniedz Erlos ielu un pagriežas pa kreisi uz rietumiem. Pēc 0,4 km tā pagriežas pa labi uz ziemeļiem un sasniedz Šatramiņu ciemu. Šatramiņos tā pagriežas pa labi – uz dienvidrietumiem, pēc 2,9 km šķērso Salantai–Skuodas ceļu (Nr. 169) un Šaukļu ciemā pagriežas pa kreisi uz ziemeļiem, pēc 3,8 km sasniedzot posma galamērķi – Mosēdi. Posma lielākā daļa, izņemot Šatramiņu apkaimi, ietilpst Salantu reģionālajā parkā.
86. posms. Mosėdis – Skuodas.
Uz Skodu Lietuvas un Latvijas pierobežā
No Mosēdes mazpilsētas pa Salantų un Skuodo ielām Mežtaka dodas Skuodas virzienā un pēc nepilniem 8 km izved uz Salantai–Skuodas ceļa (Nr. 169). Maršruts iet caur lauksaimniecības zemēm. Ainava mainās, nonākot Bārtas upes ielejā. 0,5 km garumā Mežtaka iet gar Salantai–Skuodas ceļu, tad pagriežas pa kreisi un nākamos 6,7 km, mezdama “zig-zagus” pa maziem lauku ceļiem un ciemiem, sasniedz Skuodas pievārti. Tālāk tā virzās pa Kretingos, Laisvės un Krantinės ielām, šķērso Skodas parku un pa Gedemino, Vytauto un J. Basanavičiaus ielām (ceļš Nr. 169) sasniedz valsts robežu.