Ranniku matkarada - The Curonian spit
Kuršių nerija
Kura sääre rahvuspark: Põhja-Euroopa kõrgeimad luited
Nida – Pervalka – Juodkrantė – Smyltinė – Klaipėda: 59 km, 3 päeva.
Kura sääre rahvuspark asub pikal liivasel maaribal Läänemere ja Kura lahe vete vahel. Kuramaa luidete lääneküljel laiub ligi 50 km pikkune liivarand, Kura lahe rannik on laiguline madalate, pillirooga täidetud lahtedega ning lähiümbrus on oluline koht puhkamiseks, toitumiseks ja pesitsemiseks. linnud. Läbi aegade on tuulest pühitud liiv aeg-ajalt matnud mereäärseid talusid ja külasid. Luidetele on istutatud männipuistud, lootuses peatada rändliivad. Smiltynė on koduks populaarsele meremuuseumile ja delfinaariumile.
Atkarpa 64. Nida – Pervalka.
Kuršių marių pakrante
Jūrų takas prasideda Nidos centre prie uosto. Toliau jis vingiuoja Kuršių marių pakrante, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į plačius vandenis iki pat Rusnės salos Kuršių marių rytiniame krante. Nidoje galima pasigrožėti Kuršių nerijai būdinga architektūra: vieno aukšto mediniais pastatais su čerpių ar nendrių stogais, mėlynais ir baltais atspalviais dažytomis langinėmis. Nuo Nidos iki Bulvikio rago (prieš ragą – apleisto oro uosto kilimo takas) Jūrų takas vingiuoja mažais miško takeliais, vedančiais aukštyn ir žemyn per pušimis apaugusias kopas, vietomis išvesdamas į skurdžia augmenija pasidengusias pakrantės pievas. Šalia tako – poilsiavietės ir paukščių stebėjimo bokšteliai. Tolesnėje atkarpoje matomos labai savitos, kerpėmis ir Kuršių nerijai būdingų rūšių augalais apaugusios, atviros pakrantės pievos. Preilos gyvenvietėje Jūrų takas eina kranto promenada. Iki Pervalkos gyvenvietės jis vingiuoja miško takais ir pėsčiųjų / dviračių taku, kol pasiekia Pervalkos centrą. Ši atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.
Atkarpa 65. Pervalka – Juodkrantė.
Per įspūdingiausias Šiaurės Europos smėlio kopas
Už Pervalkos Jūrų takas pėsčiųjų keliuku kerta Kuršių neriją rytų–vakarų kryptimi, pasiekiant Baltijos jūros pakrantę. Tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Jis yra žmonių suformuotas, siekiant apsaugoti pusiasalį nuo smėlio slinkimo. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją, vesdamas Kuršių marių link. Nedidelė Jūrų tako atkarpa sutampa su Raganų kalno taku. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto. Atkarpa eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.
Atkarpa 66. Juodkrantė – Klaipėda.
Klaipėda – Lietuvos jūrų vartai
Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas šiaurės vakarų kryptimi kerta Kuršių neriją, eidamas mažais miško takais, kurie vingiuoja stačiais, pušimis apaugusiais kopų šlaitais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Tolesnius 9 km Jūrų takas veda pakrante, smėlėtais paplūdimiais. Rytinėje pusėje jį riboja stati kopa, sauganti neriją nuo vėjo pučiamo smėlio. Už Alksnynės gyvenvietės (nuo kranto nesimato) Jūrų takas pasisuka į rytus, kerta kalninių pušų Pinus mugo mišką ir Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos karinę bazę, kol priartėja prie Kuršių marių kranto. Toliau Jūrų takas vingiuoja per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Maršrutas tarp Naujosios ir Senosios perkėlos iš pradžių veda mažu takeliu, o toliau – pamario promenada. Iš Senosios perkėlos, persikėlus per Kuršių marias, Jūrų takas veda į Klaipėdos centrą – Danės gatve iki Biržos tilto. Atkarpa iki kelto eina per Kuršių nerijos nacionalinį parką.