Mežtaka - Pieejams ratiņkrēslā

Der Baltische Wald-Wanderweg (lettisch Mežtaka) beginnt am Rathausplatz im Herzen der Rigaer Altstadt. Die ersten Kilometer verläuft der Weg entlang der Kaļķu Straße und am Freiheitsdenkmal vorbei, durch den Vērmanes-Garten und die historische Tērbatas Straße. Weiter führt die Strecke über eine Fußgängerbrücke am Zemitānu-Bahnhof und durch den städtischen Biķernieku-Wald und den Šmerļa-Wald. Der Wanderweg durchquert den Stadtbezirk Jugla, vorbei am ethnographischen Freilichtmuseum Lettlands und erreicht über Fußgänger- und Fahrradwege die Ortschaft Baltezers.

Hinter „Rāmkalni“ führt der Baltische Wald-Wanderweg die Steilufer des [Gauja-Urstromtals hinan, passiert das gleichnamige Dorf und führt die Wanderer wieder herunter ins Tal. Weiter überquert der Weg den Lorupe-Fluss und schlängelt sich die Windungen der Gauja entlang, bis er auf einen der eindrucksvollsten Felsen – den Velnala– trifft. Danach wandert man an der sogenannten Kaiseraussicht (Ķeizarskats) und dem Kaiserstuhl (Ķeizarkrēsls), dem Kletterpark „Mežakaķis“ auf dem Kaķīškalns-Hügel sowie der Bob- und Rennrodelbahn Sigulda vorbei, bis der Wanderweg das Stadtzentrum von Sigulda erreicht.

Hinter Sigulda setzt sich der Baltische Wald-Wanderweg entlang des linken Ufers des Vējupītes-Flüsschens fort. Man gelangt bis zum Paradīze-Hügel und steigt die steile hölzerne Treppe hinab, bis man das Gauja-Urstromtal und die Vējupītes-Schlucht erreicht. Der größte Teil dieser Etappe verläuft weiter auf engen, verlassenen Waldpfaden und über kleine Wiesen (im Juni blühen die Pechnelken), durchquert mehrere kleine Täler mit Sandsteinfreilegungen. Die letzten sechs Kilometer führen auf einem kleinen Weg an den Līgatne-Naturpfaden entlang. Vor der Ankunft in Līgatne führt der Baltische Wald-Wanderweg die Böschung des Gauja-Urstromtals hinauf und später wieder ins Līgatne-Flusstal hinab. Am Ufer dieses Flüsschens liegt die ehemalige Siedlung der Papierfabrik Līgatne.

Eine der landschaftlich schönsten Etappen des Baltischen Wald-Wanderweges führt durch die Siedlung der ehemaligen Papierfabrik Līgatne, schlängelt sich auf dem Skaļupes-Pfad und dem mythologischen Pfad an den Spriņģu-Felsen vorbei und kommt an einem skurrilen Objekt aus der Zeit des Eisernen Vorhangs vorbei - dem unterirdischen Sowjetbunker. Weiter setzt sich die Wanderung entlang des Naturschutzgebiets Roči fort, überquert den Amata-Fluss und erreicht über einen geologischen Pfad (die schönste und felsenreichste Strecke entlang der Amata) den Zvārtes-Felsen. Dann führt der Wanderweg das steile Ufer des Amata-Tals hinauf und führt weiter über den historischen Weg von Riga nach Cēsis, den Rakši-Zoo, den Vāļukalns- und Ozolkalns-Hügeln auf den Cīrulīšu-Naturpfaden, die eine Reihe von Sandsteinfelsen und Quellen zu bieten haben. An der Gaujas Straße ist diese Etappe der Wanderung zu Ende. Falls Sie noch über ein wenig Energie verfügen, würde sich ein Besuch der nur 2,8 km entfernten Altstadt von Cēsis unbedingt lohnen!

Bis zur Wassertouristenunterkunft „Lenči“ verläuft der Baltische Wald-Wanderweg auf Pfaden, die von Wäldern und den Windungen und Altarmen der Gauja eingerahmt werden. Kurz vor den Ērģeļu-Felsen verändert er sich – mal geht es über die steilen und quellenreichen Böschungen des Gauja-Urstromtals hinauf, dann wieder hinunter in die Schlucht. Hinter den Ērģeļu-Felsen führt der Wanderweg wieder ein Stück in Richtung Cēsis, biegt dann aber in Pieškalni gen Rāmnieki ab und überquert dort die Gauja über eine Brücke. Hinter der Wassertouristenunterkunft „Jāņrāmis“ führt der Baltische Wald-Wanderweg mit mehreren kleinen Kurven durch einen schönen, lichten Nadelwald und erreicht mit „Caunītes“ einen der schönsten Rastplätze am Ufer des Flusses.

Der Baltische Wald-Wanderweg durchquert das historische Stadtzentrum von Valmiera und einen Erholungspark mit mehreren Wander- und Nordic Walking Routen, führt über eine Schrägseilbrücke und passiert im weiteren Verlauf die Pauku-Kiefern und den Baiļu-Hügel. Auf dem Abuls-Pfad, der sich entlang der steilen und wilden Ufer des Flusses schlängelt, geht der Wald-Wanderweg bis zur Bierbrauerei Brenguļi weiter. Hinter der Siedlung Pūpoli wandert man durch dünn besiedelte Gebiete und großflächige Waldmassive. Die erste Hälfte dieser Strecke zeichnet sich durch die vielen Sommerhaussiedlungen – Enerģētiķis, Saulītes, Sprīdītis, Gaujmaļi, Pūpoli und Gaujaslāči – aus, die während der Sowjetzeit für die Arbeiter der Industriebetriebe von Valmiera und Umgebung eingerichtet wurden. Im weiteren Verlauf führt der Weg bei Ūdriņas durch ein Altarm-Labyrinth, biegt dann nördlich ab und überquert die Gauja über eine Brücke, an der eine Anlegestelle für Kanufahrer und ein Freizeitplatz eingerichtet sind. Von hier aus sind es noch etwa anderthalb Kilometer bis zum Ortskern von Strenči. Ein Teil dieser Strecke verläuft durch das Landschaftsschutzgebiet „Nord-Gauja“.

Diese Etappe des Baltischen Wald-Wanderweges startet am Beginn des Gauja-Naturpfads, der längs des Flusses führt. An zwei Stellen (vor dem Abbiegen nach Seda und bei Kauči) überquert der Wanderweg die Schnellstraße A3 (Vorsicht!), setzt sich dann auf kleinen Waldwegen entlang eines Sand- und Kiestagebaus fort und bringt die Wanderer vor dem Abbiegen nach Oliņas auf eine Straße mit Sandbelag Nach 3,5 km auf dieser Straße biegt man rechts ab und setzt die Wanderung bis zur Spicu-Brücke über kleine und einsame Waldwege fort. Hinter der sogenannten Niedrigen Insel (Zemā sala) bietet sich eine der schönsten Aussichten im ganzen Landschaftsschutzgebiet „Nord-Gauja“. Am Ende der Etappe, wo die Autostraße P24 die Spicu-Brücke überquert, befindet sich ein Rastplatz und eine Wassertouristenunterkunft.

Miško takas kerta Spičų tiltą ir veda prie keturių Kokšių ežerų (apie 4 km), kuriuos jungia nedidelis upelis. Čia rasite iškylų vietą, palapinių aikšteles ir pažintinį taką keliautojams. Aplink graži gamta, o miškuose gausu valgomųjų grybų. Pravažiavę paskutinį Kokši ežerą Dibeno ežerą, po valandos ar dviejų pasieksite Cirgalių kopų masyvą, kurį kirsite šiaurės-pietų kryptimi. Tolesnė Miško tako atkarpa kerta nemažą mišku apaugusią teritoriją, o šen bei ten matosi vieniša sodyba ar mažesnis ežerėlis. Atkarpa baigiasi mažame kaimelyje, pavadintame Zaķi. Kaime neteikiamos jokios paslaugos, todėl planuodami žygį būtinai apsvarstykite būtinus susitarimus ir apgyvendinimo galimybes. Atkarpa yra Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio teritorijoje.

Beveik pusė šios atkarpos driekiasi tiesiais Peipuso ežero žemumos polderiniais keliais. Polderiai skirti apsaugoti aplinkinę žemę nuo potvynių pavasarį. Plokščios polderių pievos naudojamos žemės ūkiui ir gyvulių ganymui. Atkarpa nuo Naha iki Mehikoorma veda Räpina-Mehikoorma keliu. Nuo Mehikoorma švyturio atsiveria gražus Lämmijärv ežero vaizdas. Šis ežeras yra susiaurėjimas tarp Pskovo ir Peipuso ežerų. Rusija yra kitoje Lemmijärv ežero pusėje (1,7 km).

Etapas visiškai pateisina Miško tako pavadinimą, nes artimiausios trys dienos veda per vieną didžiausių Estijos pelkių – Emajõe-Suursoo pelkę, kurią supa dideli miškų plotai. Vienintelė gyvenvietė tarp Jõepera ir Ahja upės yra miškų apsupta Järvselja. Reljefas lygus, nes Miško takas iki šiol eina per Peipuso ežero žemumą. Tikslas yra prie Ahja upės, kuri garsėja vaizdingomis devono smiltainio atodangomis ir populiariu laivų maršrutu.

Miško takas jau trečias dienas sukasi aplink Emajõe-Suursoo (Peipsiveere gamtos rezervato dalis) pelkę. Įdomiausia pasivaikščiojimo dalis – atkarpa tarp Vanaussajos ir Varnja, kur Miško takas driekiasi mažais kaimo keliukais. Prieš Varnją jis pasiekia Peipuso (Peipsio) ežero pakrantę, ir čia tikrai galima pajusti tikrąjį ežero dydį. Atstumas nuo Varnjos iki Remniku Peipuso ežero pakrante ir aplinkine teritorija užtruks apie savaitę. Šią savaitę žygeiviai daugiau sužinos apie tradicinę Rytų Estijos kultūrą – svogūnų auginimą, žvejybą, kulinarinį paveldą, amatus ir sentikių kultūrą.

Už Vasavere Miško takas tęsiasi per Kurtnos kraštovaizdžio draustinį, juosia per durpyną, kerta Oru miestelį, eina per Vokos upės slėnį ir pasiekia Baltijos jūrą, kur pasuka į vakarus. Čia, Suomijos įlankos pakrantėje, kyla Šiaurės Estijos klinta – stačias, uolėtas ir miškais apaugęs skardis, nenutrūkstamai besitęsiantis iki Talino ir toliau iki Vakarų Estijos salų. Miško takas eina ant skardžio ir retkarčiais leidžiasi į slėnius. Jis kerta gilų ir platų Pühajõgi slėnį Toila-Oru parke ir patenka į Toilą, populiarų pakrantės kurortą.

Viena neįprastiausių Miško tako atkarpų Šiaurės Estijoje, kuri geru oru veda įspūdingos Šiaurės Estijos klintos papėde, o vėliau kyla į klintos viršūnę Valaste ir Sakos kaimuose, atskleidžiant kvapą gniaužiantį. Suomijos įlankos vaizdai iš vadinamojo Viru Rise. Saka‒Ontika‒Toila ruože (apie 23 km) didžiausias Šiaurės Estijos klintos aukštis siekia 55 m. Esant giedram orui, 50 km atstumu galite pamatyti Rusijai priklausančias Didžiosios ir Mažosios Tütarsaaro salas.

Už Vainupea kaimo Miško takas patenka į pirmąjį Estijos nacionalinį parką – Lahemaa, estiškai reiškiantį „įlankų žemė“. Kitas penkias su puse dienos Miško takas tęsis Lahemaa nacionalinio parko įlankomis ir pusiasaliais, supažindindamas žygeivius su reikšmingiausiu jo gamtos ir kultūros paveldu. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas parko taisyklėms. Šią dieną Miško takas eina gražiais ir ramiais pamario miškais, kuriuose rudenį gausiai auga grybai. Jis eina per vaizdingą Altjos žvejų kaimelį. Atkarpa baigiasi Estijos valstybinio miškotvarkos (RMK) lankytojų centre esančiame Oandu mieste, kur žygeiviai gali daugiau sužinoti apie miško buveinių tipus ir miškotvarkos tradicijas.

Kiti 9 kilometrai Miško tako tarp Oandu ir Võsu sutampa su RMK taku, todėl atkreipkite dėmesį į ženklų pasikeitimą. Takas eina per gražią, miškingą vidaus kopų zoną, kur žygeiviai gali pamatyti pušies pušies pušies, naudotos iš medžių sakai išgauti. Tokiu būdu derva Baltijos šalyse buvo gaunama iki 1960-1970 m. Medžiai gausiai padengti kerpėmis, o tai rodo, kad oras yra švarus. Rudenį tako pakraščius puošia grybai ir mėlynės. Pravažiavus Võsu kaimą (populiarų kurortą), Miško takas tęsiasi gražia pakrantės miško promenada iki Käsmu kaimo. Verta nueiti dar papildomą kilometrą iki Vana-Jüri uolų ir istorinių Käsmu vietų pusiasalio gale.

Šią dieną Miško takas kerta Jumindos pusiasalį. Išplaukus iš Loksos, už 7 km jis eina pro sovietmečio karinį objektą – Haros povandeninį laivų uostą. Norint jį aplankyti, reikia apvažiuoti du kilometrus ir nusipirkti bilietą. Miško takas eina per gražių miškų ir pelkių teritoriją, o vakariniame teritorijos gale yra aukštų, tankių miškingų smėlio kopų. Jis tęsiasi keliu iš Pedaspea į Tsitre ir kerta nedidelę Šiaurės Estijos klints atkarpą prieš pat Tsitre, kur yra Muuksi tvirtovės kalva. Tsitre iškylų zona yra 0,2 km nuo jūros.

Tsitre kaime dar vikingų laikais buvo įkurtas uostas. Pirmieji 4 km Miško tako šioje atkarpoje eina per Lahemaa nacionalinio parko teritoriją. Tarp Muuksi ir Soorinna kaimų kelias kerta ovalią plokščiakalnį, šiaurės Estijos klinto aukštį, padengtą vaizdingais kadagių laukais. Šiaurės kaime takas eina pro pakrantės pelkę ir išeina prie jūros už Salmistu uosto. Iš čia atkreipkite dėmesį į 1,3 km nutolusią Pedassaar salą šiaurės rytuose ir Umblu bei Rohusi salas šiaurės vakaruose. Valklos paplūdimyje žygeivių laukia gražus paplūdimio restoranas. Haapse paplūdimyje galima maudytis, jūra greitai gilėja.

Miško takas eina per tankiausiai miškais apaugusį Viimsi pusiasalio rajoną, kuriame įsteigtos kelios gamtos apsaugos zonos. Jis kerta buvusią sovietmečio karinę teritoriją Rohuneeme. Šią dieną Miško takas eina pėsčiųjų šaligatviais ir daugybe kelių, einančių per pusiasalį. Jis pasuka į pietus ties Püünsi kaimu, kur tolumoje per įlanką matosi bokštai, dangoraižiai ir Talino uostas su keltais.

Miško takas eina pro Talino įlanką, o puikūs miesto bokštų, uosto ir dangoraižių vaizdai atsiveria jau Püünsi mieste. Miško takas prieš Piritą virsta nuostabiu pušynu, paskui 2 km eina smėlėtu paplūdimiu. Už Piritos iki pat Talino uosto, Miško takas veda nuostabia miesto pakrantės promenada, iš kurios atsiveria vaizdas į svarbiausias miesto kultūrines ir istorines vietas, atsiveria nuostabūs jūros ir uosto vaizdai. Galutinis Miško tako tikslas yra Talino uoste, šalia senamiesčio. Dar vieną ar dvi dienas galite praleisti aplankydami įvairias turistines Talino vietas.

Atkartodamas Nemuno kilpas, Miško takas suformuoja daugiau kaip 20 km ilgio vingį Nemuno kilpų regioniniame parke, vingiuodamas per gražiausius gamtos kampelius ir mažus kaimelius su šioms vietovėms būdingais įvairiomis spalvomis nudažytais mediniais pastatais. Didesnis miško masyvas yra tik tarp Siponių ir Puzonių kaimų, per kuriuos maršrutas veda nedideliais miško keliukais. Kirtus Vilnius–Marijampolė kelią (A16), Miško takas pasiekia kitą Nemuno vingį, kuriame įsikūręs balneologinis Birštono kurortas. B. Sruogos gatve jis nuveda iki Birštono turizmo informacijos centro.

Pirmuosius 3,5 km Miško takas veda per gražius spygliuočių miškus. Iki Šaltojo karo muziejaus jis eina Plokštinės pažintiniu taku, o 5 km nuo muziejaus – Plokštinės pėsčiųjų ir dviračių taku. Prie kelio Nr. 3202 (Malūno gatvė) maršrutas pasuka kairėn į pietryčius ir iškart už 0,3 km dešinėn į pietus-pietvakarius. Po maždaug 0,5 km pasiekia Ilgio ežero gatvę. Toliau net 5,5 km maršrutas suka platų ratą aplink Ilgio ir Beržoro ežerus, kol pasiekia Beržoro kaimą. Toliau paėjėjus 2 km Plungės gatve, Miško takas atveda į Platelių centrą ir apsuka dar vieną ratą Ežero gatve iki Šeirės pažintinio tako, atskleisdamas vaizdingą kraštovaizdį. Toliau Ežero, Naująja ir Žemaičių Kalvarijos gatvėmis grįžta į miesto centrą.

Лесная тропа на протяжении 6 км проходит по бровке шоссе Плателяй–Салантай (№ 2302). На этом этапе маршрут спускается вниз по западной части Жемайтской возвышенности. Во время путешествия в направлении Приморской низменности открывается красивейшая панорама ландшафта. В центре деревни Гинталишке Лесная тропа уходит налево на юго-запад и 2,4 км петляет по шоссе № 3216, затем сворачивает направо на запад, где пересекает крупнейший на этом этапе лесной массив.  В советские времена здесь находилась ракетная база, что доказывает выложенная бетонными плитами дорога.  Затем маршрут совпадает с шоссе Плунге–Салантай (№ 169) и через 1,4 км уходит влево. До города Салантай тропа петляет по небольшой дорожке, а к центру города ведёт по улицам Жемайтес и М. Валанчяус. Начало маршрута – Жемайтийский национальный парк, окончание – Салантайский региональный парк. 

Из городка Салантай Лесная тропа выбирается по улицам М. Валанчяус, Падваралё и Илгая. За 100 м до шоссе № 169 маршрут уходит влево на сельскую дорожку и через 3,5 км достигает улицы Эрлос, где сворачивает налево на запад. Ещё через 0,4 км уходит вправо на север и выводит в деревню Шатраминяй, где поворачивает направо на юго-запад, через 2,9 км пересекает шоссе Салантай–Скуодас (№ 169) и в Шаукляй уходит влево на север. Через 3,8 км достигает конечной точки данного этапа – Моседиса. Большая часть этапа, кроме участка в окрестностях Шатраминяй, пролегает по территории Салантайского регионального парка. 

Литовско-латвийская государственная граница проходит по руслу реки Апша, которую по мосту трассы Скуодас – Приекуле (P114) пересекает тропа Лесного маршрута. Сначала он петляет обочиной дороги и через 1,7 км сворачивает на гравийную дорогу в направлении Калети. Из окрестностей дер. Озоли открывается вид западной части Куршских холмов - широких и красивых волнистых равнин Вартайи. Этап маршрута в 0,5 км идёт дорогой V1217 через деревню Озолы, далее сворачивает вправо и через 2 км достигает дороги Барта – Калети – Грамзда (V1218). Далее  маршрут ведёт к Грамзде.

Nach Gramzda schlängelt sich der Wald-Wanderweg auf kleinen Pfaden entlang von Sand- und Kiesbrüchen und auf einem geraden Pfad durch die Agrarlandschaft nach Nordosten. Am Landhaus „Lejasbunči“ biegt er Richtung Mazgramzda ab. Vor Mazgramzda durchquert der Wald-Wanderweg das tiefe und schattige Ruņupe-Tal. Nach Mazgramzda verläuft er entlang der Landstraße Gramzda – Priekule (P 114), von der sich schöne Landschaften der hügeligen Ebene Vārtāja des west kurländischen Hochlandes öffnen. Nach der Überquerung dieser Straße verläuft er entlang des ehemaligen Flugplatzes, überquert die Straße Priekule – Purmsāti – Kalēti (V 1211) und beschreibt einen Bogen durch eine kleine Waldgruppe. Entlang der Ufer des kurvigen Flusses Virga führt der Wald-Wanderweg durch den Waldpark „Priekules Priediens“, von dem aus das Ziel dieses Abschnitts zu sehen ist.

Mööda Atmoda ja Jelgava tänavaid suundub Metsa matkarada Aizpute linnast välja, keerab pärast Laža veehoidlat paremale ja jõuab suure kaarega Kazdanga mõisaparki. Nüüd muutub matkarada väikseks teerajaks, mis kulgeb piki Dzirnavu järve kallast läbi mõisapargi, ümber mõisahoonete ja Zēnu tiigi, kuni jõuab Kazdanga–Cildi teele (V1200), kust keerab 0,7 km pärast Snēpele–Kazdanga teele (V1296). Kuni Zemturi puhkemajani tõuseb Metsa matkarada järk-järgult mööda Bandava mägesid kõrgemale, avades kauneid vaateid ümbritsevale Rietumkursa kõrgustikule. Küngaste kõrgused ulatuvad maksimaalselt 81 meetrini ü.m.p. Zemturi puhkemajast edasi suundudes kulgeb Metsa matkarada 12 km pikkuselt läbi hõredalt asustatud metsamassiivi, kuni jõuab viimaseks kolmeks kilomeetriks tagasi avamaastikule, kus valdavad põllud ja väiketalud. Teekonna lõpp-punkt asub Snēpele külas.

Snēpele peatänavalt suundub Metsa matkarada teele nr V1294 ja 300 meetri pärast, Ķepšu järve kohal, keerab rada paremale, väiksele külateele. Tee viib Slipiņciemsi ning ületab seejärel tammi kaudu Sprincupe jõe. Siis võtab rada suuna Pelči poole. Pelči küla lähedal lookleb Metsa matkarada Pelči tammitiikide kallastel, viib Kuldīga–Pelči teele (V1293) ja sealt edasi Kuldīga aianduspiirkondadesse, mis kannavad nimesid “Kurzemīte” ja “Rumba”, kuni jõuab Venta jõe kallastele ja Kuldīga ringteele. Järgmised 2,4 km, kuni vana kivisillani, mööduvad ilusal Venta jõe äärsel kallasrajal, kus väiksed puust sillakesed ja purded viivad üle ojade ja niiskemate kohtade.

Hinter der Alten Backsteinbrücke über die Venta geht der Wald-Wanderweg kurz am rechten Ufer der Venta entlang, entlang der Schluchten, entlang der Krasta-Straße und der Straße Vetklīnika – Paleja, durchquert den Wald Kalnmuiža, Riežupe und weiter bis nach Mazrenda, über die Forstwege vom riesigen Waldmassiv von Renda. Das Relief hier ist flach, da der Abschnitt Teil der Pieventa-Ebene des Kursa-Tieflandes ist. In Mazrenda überquert der Wald-Wanderweg einen Sand-Kiesbruch und führt über die Kuldīgas-Straße ins Zentrum von Renda. Der Abschnitt gehört zum Territorium des Naturschutzgebietes „Ventas ieleja“ und des Naturparks „Riežupe“.

Metsa matkarada suundub Abava vasakkaldal kulgeva Kr. Barona tänava kaudu Sabilest välja. Väike rajake viib üle Abava ürgoru niitude ja läbi metsatukkade, kuni jõuab Rootsi Kaabu nimelise mäeni. Seejärel viib rada mööda väikest külateed Plosti–Pūcese teele (V1471), ületab Amula jõe ja naaseb Kalnmuižas Abava orgu, kust jõuab 6 km pärast Aizdzire mõisaparki. Nüüd keerab rada põhja suunas ja ületab kilomeetri pärast Abava jõe. Siin on Abava ürgorg oma täies ilus. Oru sügavus on ligi 40 meetrit. Pärast Kalamehe silda tõuseb Metsa matkarada Abava ürgoru põhjanõlvale, kus on arvukalt viinapuuistandusi. Läbi metsa loogeldes ristub matkarada Kandava–Renda teega (P130) ning saabub lõpuks piki Sabile tänavat Kandava linna. Teekond armsas väikelinnas kulgeb mööda Lauku, Ozola, Zīļu, Sabile ja Pilsi tänavaid, kuni jõuab sihtpunkti, Kandava ordulinnuse varemeteni. Kogu selle päeva teekond kulgeb Abava jõe ürgoru maastikukaitsealal.

Piki Jelgava tänavat suundudes ületab Metsa matkarada vana kivisilla kaudu Abava jõe, kulgeb mõnda aega Daigonese tänaval, kust järgmised 5 km Daigone poole mööduvad kruusateel. Seejärel laskub matkarada mööda Dziļkalnsi–Pūre teed (V1464) Abava ürgorgu. Ületanud taas kord Abava jõe, keerab Metsa matkarada paremale ning siirdub mööda väikest teerada Pūre poole. Rada teeb kaare ümber Pūre mõisa ning kulgeb järgmised 5 km Galciemsi Zemeņu tänaval ja Pūre–Jaunsāti teel (C004). Piirkonna karjääridest kaevandatakse liiva ja kruusa. Galciemsis pöörab Metsa matkarada vasakule väiksele kruusateele (C003), mis 3,5 km pärast jõuab Jaunmoku–Jaunsāti teele (V1444). Veel 3 km hiljem ristub Metsa matkarada Riia–Ventspilsi maanteega ning saabub piki alleesid Jaunmoka lossi juurde. Jaunsāti poolt lossile lähenedes avanevad Metsa matkarajalt avarad vaated Spārnene ümbrusele, kus Austrumkursa lainjad tasandikud vahelduvad Vanema küngastikuga.

Jaunmoku pils apkaimē priecē Austrumkursas augstienes Vanemas pauguraines skaistās ainavas. Mežtaka nolīkumo lejup līdz Bēru ūdensdzirnavām un tālāk līdz pat Vecmokām trīs kilometru garumā paceļas par aptuveni 50 m, atklādama skaistas ainavas uz plašo Slocenes ieleju dienvidos. Aiz Vecmoku muižas alejas Mežtaka šķērso Tukuma–Lazdas ceļu (V1442), apmet loku viensētu pudurim un pa taisnu meža stigu dodas dienvidaustrumu virzienā gar Sekļa ezeru. Ezeram var piekļūt pa mazām taciņām. "Sveikuļu" apkaimē maršruts turpinās pa skaistām meža takām un pie Ozoliņu kapiem iznāk uz Tukuma–Ķesterciema–Kolkas ceļa (P131), kur sākas Tukuma pilsēta. Pa Raudas, Kurzemes, Meža un Melnezera ielām Mežtaka sasniedz Saules kalnu.

Šķērsojusi apvidu ar dažām viensētām, Mežtaka izlīkumo cauri skaistiem skujkoku mežiem un tālākos 6,5 km gar Čaukciemu līdz pat pagriezienam uz Zaļo kāpu ved pa Antiņciema–Smārdes ceļa malu. Apkaime ir līdzena, jo posms ietilpst Piejūras zemienes Engures līdzenumā. No Zaļās kāpas paveras plaši skati uz Zaļo un Raganu purvu. Nelielais meža ceļš izlokās gar kāpas apakšējo daļu un divās vietās purvu šķērso pa koka laipām. Ķemeros Mežtaka virzās gar Partizānu, Robežu, A. Upīša, Katedrāles un E. Dārziņa ielām, gar Meža māju un Vēršupīti, kurā ieplūst sēravotu ūdeņi. Šķērsojot Tūristu ielu, tā turpinās pa Dūņu ceļu līdz Slokas ezeram.  Tālāk Mežtaka šķērso Vēršupītes dumbrājus, kas ir vieni no izcilākajiem mitro mežu biotopiem visā Mežtakas Kurzemes daļā. Pie Melnezera tā pagriežas uz Vecā Ķemeru ceļa un pēc 2 km nonāk Bigauņciemā. Aiz Talsu šosejas (P128) Mežtaka sasniedz Rīgas jūras līča krastu un savienojas ar Jūrtaku. Mežtaka visā posma garumā ved cauri Ķemeru Nacionālajam parkam (ĶNP).

С Бигаунциемса хорошо виден весь берег Юрмалы. Первая часть этапа пути на сегодняшний день лежит через Кемерский национальный парк. От Яункемери до Дубулты пеший маршрут проходит по самому широкому песчаному пляжу Рижского залива, через исторический курорт и самый длинный в Латвии город - Юрмалу. Стоит помнить, что в красивые и теплые летние дни на пляже бывает много отдыхающих.

Между Дубулти и Лиелупе раскинулся самый широкий пляж на побережье Рижского морского залива – главнейшая ценность города-курорта Юрмалы – с многочисленными пляжными кафе и разнообразными возможностями отдыха. Леса в прибрежных дюнах пронизаны плотной сетью тропинок, которые подходят для обычной и скандинавской ходьбы. Часть Тропы Балтийского взморья между пляжем Лиелупе и Юрмальским музеем под открытым небом проходит по территории природного парка «Рагакапас». Отсюда обратно в Булдури можно легко попасть по проспекту Булдуру и 5-й линии.

Маршрут является альтернативным способом попасть из Юрмалы в Ригу, идя по лесу. За Лиелупским мостом Тропа Балтийского взморья проходит через Приедайне с видами на деревянную застройку, идет параллельно правому берегу Лиелупе, потом поворачивает мимо южной части Болдерайской дюны и пересекает лес Клейсту, проходя вдоль кладбища Лачупес. Дальше тропа идет по историческим дорогам Пардаугавы – улицам Буллю и Даугавгривас через Дзегужкалнс, мимо канала Зундас и залива Агенскална, доходит до Даугавы, где по Каменному мосту пересекает Даугаву и останавливается на Ратушной площади.