Mežtaka - Pieejams ratiņkrēslā

Miško tako pradžia Latvijoje yra pačioje Rygos senamiesčio širdyje, Rotušės aikštėje. Maršrutas veda Kaļķu gatve, eina pro Laisvės paminklą, per Vērmanės sodą ir palei istorinę Tērbatas gatvę. Tada jis vingiuoja per Zemitani geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltą ir žengia į Biķerniekų ir Šmerlio miškus. Miško takas vingiuoja per Juglą, praeina Latvijos etnografinį muziejų po atviru dangumi ir eina pėsčiųjų-dviračių taku iki Baltezero.

Pro „Rāmkalni“ Miško takas klaidžioja stačiais Gaujos slėnio krantais, eina pro Gaujos kaimą ir grįžta žemyn. Tada jis kerta Lorupės upę ir tęsiasi Gaujos vingiais, aplenkdamas vieną įspūdingiausių upės atodangų Velnalos uolas, kyla į Ķeizarskats apžvalgos aikštelę ir skrieja žemyn iki Ķeizarkrēsls, nuotykių parko „Mežakaķis“ prie Kaķīškalno ir Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa.

Pravažiavus Siguldą, Miško takas Vējupīte eina iki Paradīzes piliakalnio, kur statūs laiptai leidžiasi žemyn į Gaujos upės senslėnį ir Vējupytės daubą. Jis ir toliau vingiuoja mažesniais takeliais per pievas, kerta mažas upes, kurių krantuose atsiskleidžia smiltainio atodangos. Paskutiniai šeši kilometrai šios atkarpos eina mažesniu takeliu žemyn Līgatnės gamtos takais. Artėjant prie Līgatnės Miško takas pakyla į Gaujos slėnio kalvas, o paskui vėl leidžiasi žemyn į gilią Līgatnės upės daubą, kur yra buvęs Līgatnės popieriaus fabriko kaimas.

Viena vaizdingiausių Miško tako dalių driekiasi palei istorinį Līgatnės popieriaus fabriko kaimą, kerta Spriņģi uolą, vingiuoja palei Skalupės ir Mitologinį taką, sustoja vienoje slapčiausių vietų šioje Geležinės uždangos pusėje, Sovietinis bunkeris, toliau tęsiasi palei Roči gamtos rezervatą, kerta Amatą (gražiausia ir uoliausia upės dalis) ir galiausiai patenka į Zvārtes uolą. Toliau Miško takas driekiasi aukštais Amatos slėnio krantais ir eina istoriniu Cėsių–Rygos „greitkeliu“ (dabar nedidelis kaimo/miško keliukas su senais mylių stulpais) iki Rakšų, tada kyla į Vāļukalni kalvas ir Ozolkalns, eidami palei Gaujos upė iki Cīrulšių gamtos takų. Jis sustoja prie Gaujos gatvės, tačiau keliautojai taku gali tęstis dar 2,8 km iki Cėsių, ten pernakvoti ir kitą dieną toliau eiti.

Miško takas eina mažais keliukais ir takeliais per mišką iki pat vandens turistų stovyklavietės „Lenči“, vingiuoja vis kitokiu reljefu pro Ērgeļu skardžius ir patenka į Gaujos upės senslėnį. Pravažiavus Ērgeļu skardžius, takas pasuka atgal link Cėsių, bet tada nusuka į Pieškalnyje esančią Rāmnieki pusę, kirsdamas upę. Po vandens turistinės stovyklos „Jāņarāmis“ Miško takas patenka į gražų, šviesų pušyną, eina per mišką, kol pasiekia „Caunītes“, kuri yra viena gražiausių vietų Gaujos upės pakrantėje.

Takas eina per Valmieros istorinį centrą ir žygeivių bei šiaurietiškojo žygeivių pamėgtą Atpūtos parką, po to kerta kabantį tiltą, kerta Pauku priedes pušyną ir Bailių kalną. Iš ten eina Abulų takas, vingiuojantis palei upės krantus iki Brengulių alaus daryklos, o toliau, už Pūpolio, patenka į didžiulius, negyvenamus miškų plotus. Pirmoji šios atkarpos dalis eina pro daugybę nedidelių vasarnamių kaimelių su tokiais pavadinimais kaip Enerģētiķis, Saulītes, Sprīdītis, Gaujmaļi, Pūpoli ir Gaujaslāči, kurie iš pradžių buvo įkurti sovietmečiu kaip Valmieros ir aplinkinių teritorijų gyventojų vasarnamių rajonai. . Netoli Ūdrinių Miško takas veda upių vagų labirintu ir pasuka į šiaurę, kirsdamas Gaujos tiltą, kur įrengta poilsio ir plaukiojimo stotelė. Už 1,5 km yra Strenčių centras. Dalis ruožo eina per Šiaurės Gaujos saugomo kraštovaizdžio teritoriją.

Miško tako pradžia šioje atkarpoje sutampa su Gaujos pažintiniu taku, einančiu pačiu upės krantu. Miško takas kerta A3 dviejose vietose (prieš posūkį į Sedą ir prieš Kaučią) (atsargiai!) ir toliau eina nedideliais miško keliukais, smėlio-žvyro karjeru, o toliau žvyrkeliu ties posūkiu į Olinas. Pavažiavę 3,5 km, vėl pasukite į dešinę ir nedideliais atokiais miško keliukais važiuokite link Spičų tilto, kur prie vadinamosios Zema salos (Žemos salos) atsiveria vieni gražiausių Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio vietovės įžymybių. sala). Šios atkarpos pabaigoje, kur P24 kerta Spicu tiltą, yra vieta iškylai ir stovyklavietė.

Miško takas kerta Spičų tiltą ir veda prie keturių Kokšių ežerų (apie 4 km), kuriuos jungia nedidelis upelis. Čia rasite iškylų vietą, palapinių aikšteles ir pažintinį taką keliautojams. Aplink graži gamta, o miškuose gausu valgomųjų grybų. Pravažiavę paskutinį Kokši ežerą Dibeno ežerą, po valandos ar dviejų pasieksite Cirgalių kopų masyvą, kurį kirsite šiaurės-pietų kryptimi. Tolesnė Miško tako atkarpa kerta nemažą mišku apaugusią teritoriją, o šen bei ten matosi vieniša sodyba ar mažesnis ežerėlis. Atkarpa baigiasi mažame kaimelyje, pavadintame Zaķi. Kaime neteikiamos jokios paslaugos, todėl planuodami žygį būtinai apsvarstykite būtinus susitarimus ir apgyvendinimo galimybes. Atkarpa yra Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio teritorijoje.

Beveik pusė šios atkarpos driekiasi tiesiais Peipuso ežero žemumos polderiniais keliais. Polderiai skirti apsaugoti aplinkinę žemę nuo potvynių pavasarį. Plokščios polderių pievos naudojamos žemės ūkiui ir gyvulių ganymui. Atkarpa nuo Naha iki Mehikoorma veda Räpina-Mehikoorma keliu. Nuo Mehikoorma švyturio atsiveria gražus Lämmijärv ežero vaizdas. Šis ežeras yra susiaurėjimas tarp Pskovo ir Peipuso ežerų. Rusija yra kitoje Lemmijärv ežero pusėje (1,7 km).

Etapas visiškai pateisina Miško tako pavadinimą, nes artimiausios trys dienos veda per vieną didžiausių Estijos pelkių – Emajõe-Suursoo pelkę, kurią supa dideli miškų plotai. Vienintelė gyvenvietė tarp Jõepera ir Ahja upės yra miškų apsupta Järvselja. Reljefas lygus, nes Miško takas iki šiol eina per Peipuso ežero žemumą. Tikslas yra prie Ahja upės, kuri garsėja vaizdingomis devono smiltainio atodangomis ir populiariu laivų maršrutu.

Miško takas jau trečias dienas sukasi aplink Emajõe-Suursoo (Peipsiveere gamtos rezervato dalis) pelkę. Įdomiausia pasivaikščiojimo dalis – atkarpa tarp Vanaussajos ir Varnja, kur Miško takas driekiasi mažais kaimo keliukais. Prieš Varnją jis pasiekia Peipuso (Peipsio) ežero pakrantę, ir čia tikrai galima pajusti tikrąjį ežero dydį. Atstumas nuo Varnjos iki Remniku Peipuso ežero pakrante ir aplinkine teritorija užtruks apie savaitę. Šią savaitę žygeiviai daugiau sužinos apie tradicinę Rytų Estijos kultūrą – svogūnų auginimą, žvejybą, kulinarinį paveldą, amatus ir sentikių kultūrą.

Už Vasavere Miško takas tęsiasi per Kurtnos kraštovaizdžio draustinį, juosia per durpyną, kerta Oru miestelį, eina per Vokos upės slėnį ir pasiekia Baltijos jūrą, kur pasuka į vakarus. Čia, Suomijos įlankos pakrantėje, kyla Šiaurės Estijos klinta – stačias, uolėtas ir miškais apaugęs skardis, nenutrūkstamai besitęsiantis iki Talino ir toliau iki Vakarų Estijos salų. Miško takas eina ant skardžio ir retkarčiais leidžiasi į slėnius. Jis kerta gilų ir platų Pühajõgi slėnį Toila-Oru parke ir patenka į Toilą, populiarų pakrantės kurortą.

Viena neįprastiausių Miško tako atkarpų Šiaurės Estijoje, kuri geru oru veda įspūdingos Šiaurės Estijos klintos papėde, o vėliau kyla į klintos viršūnę Valaste ir Sakos kaimuose, atskleidžiant kvapą gniaužiantį. Suomijos įlankos vaizdai iš vadinamojo Viru Rise. Saka‒Ontika‒Toila ruože (apie 23 km) didžiausias Šiaurės Estijos klintos aukštis siekia 55 m. Esant giedram orui, 50 km atstumu galite pamatyti Rusijai priklausančias Didžiosios ir Mažosios Tütarsaaro salas.

Už Vainupea kaimo Miško takas patenka į pirmąjį Estijos nacionalinį parką – Lahemaa, estiškai reiškiantį „įlankų žemė“. Kitas penkias su puse dienos Miško takas tęsis Lahemaa nacionalinio parko įlankomis ir pusiasaliais, supažindindamas žygeivius su reikšmingiausiu jo gamtos ir kultūros paveldu. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas parko taisyklėms. Šią dieną Miško takas eina gražiais ir ramiais pamario miškais, kuriuose rudenį gausiai auga grybai. Jis eina per vaizdingą Altjos žvejų kaimelį. Atkarpa baigiasi Estijos valstybinio miškotvarkos (RMK) lankytojų centre esančiame Oandu mieste, kur žygeiviai gali daugiau sužinoti apie miško buveinių tipus ir miškotvarkos tradicijas.

Kiti 9 kilometrai Miško tako tarp Oandu ir Võsu sutampa su RMK taku, todėl atkreipkite dėmesį į ženklų pasikeitimą. Takas eina per gražią, miškingą vidaus kopų zoną, kur žygeiviai gali pamatyti pušies pušies pušies, naudotos iš medžių sakai išgauti. Tokiu būdu derva Baltijos šalyse buvo gaunama iki 1960-1970 m. Medžiai gausiai padengti kerpėmis, o tai rodo, kad oras yra švarus. Rudenį tako pakraščius puošia grybai ir mėlynės. Pravažiavus Võsu kaimą (populiarų kurortą), Miško takas tęsiasi gražia pakrantės miško promenada iki Käsmu kaimo. Verta nueiti dar papildomą kilometrą iki Vana-Jüri uolų ir istorinių Käsmu vietų pusiasalio gale.

Šią dieną Miško takas kerta Jumindos pusiasalį. Išplaukus iš Loksos, už 7 km jis eina pro sovietmečio karinį objektą – Haros povandeninį laivų uostą. Norint jį aplankyti, reikia apvažiuoti du kilometrus ir nusipirkti bilietą. Miško takas eina per gražių miškų ir pelkių teritoriją, o vakariniame teritorijos gale yra aukštų, tankių miškingų smėlio kopų. Jis tęsiasi keliu iš Pedaspea į Tsitre ir kerta nedidelę Šiaurės Estijos klints atkarpą prieš pat Tsitre, kur yra Muuksi tvirtovės kalva. Tsitre iškylų zona yra 0,2 km nuo jūros.

Tsitre kaime dar vikingų laikais buvo įkurtas uostas. Pirmieji 4 km Miško tako šioje atkarpoje eina per Lahemaa nacionalinio parko teritoriją. Tarp Muuksi ir Soorinna kaimų kelias kerta ovalią plokščiakalnį, šiaurės Estijos klinto aukštį, padengtą vaizdingais kadagių laukais. Šiaurės kaime takas eina pro pakrantės pelkę ir išeina prie jūros už Salmistu uosto. Iš čia atkreipkite dėmesį į 1,3 km nutolusią Pedassaar salą šiaurės rytuose ir Umblu bei Rohusi salas šiaurės vakaruose. Valklos paplūdimyje žygeivių laukia gražus paplūdimio restoranas. Haapse paplūdimyje galima maudytis, jūra greitai gilėja.

Miško takas eina per tankiausiai miškais apaugusį Viimsi pusiasalio rajoną, kuriame įsteigtos kelios gamtos apsaugos zonos. Jis kerta buvusią sovietmečio karinę teritoriją Rohuneeme. Šią dieną Miško takas eina pėsčiųjų šaligatviais ir daugybe kelių, einančių per pusiasalį. Jis pasuka į pietus ties Püünsi kaimu, kur tolumoje per įlanką matosi bokštai, dangoraižiai ir Talino uostas su keltais.

Miško takas eina pro Talino įlanką, o puikūs miesto bokštų, uosto ir dangoraižių vaizdai atsiveria jau Püünsi mieste. Miško takas prieš Piritą virsta nuostabiu pušynu, paskui 2 km eina smėlėtu paplūdimiu. Už Piritos iki pat Talino uosto, Miško takas veda nuostabia miesto pakrantės promenada, iš kurios atsiveria vaizdas į svarbiausias miesto kultūrines ir istorines vietas, atsiveria nuostabūs jūros ir uosto vaizdai. Galutinis Miško tako tikslas yra Talino uoste, šalia senamiesčio. Dar vieną ar dvi dienas galite praleisti aplankydami įvairias turistines Talino vietas.

Atkartodamas Nemuno kilpas, Miško takas suformuoja daugiau kaip 20 km ilgio vingį Nemuno kilpų regioniniame parke, vingiuodamas per gražiausius gamtos kampelius ir mažus kaimelius su šioms vietovėms būdingais įvairiomis spalvomis nudažytais mediniais pastatais. Didesnis miško masyvas yra tik tarp Siponių ir Puzonių kaimų, per kuriuos maršrutas veda nedideliais miško keliukais. Kirtus Vilnius–Marijampolė kelią (A16), Miško takas pasiekia kitą Nemuno vingį, kuriame įsikūręs balneologinis Birštono kurortas. B. Sruogos gatve jis nuveda iki Birštono turizmo informacijos centro.

Pirmuosius 3,5 km Miško takas veda per gražius spygliuočių miškus. Iki Šaltojo karo muziejaus jis eina Plokštinės pažintiniu taku, o 5 km nuo muziejaus – Plokštinės pėsčiųjų ir dviračių taku. Prie kelio Nr. 3202 (Malūno gatvė) maršrutas pasuka kairėn į pietryčius ir iškart už 0,3 km dešinėn į pietus-pietvakarius. Po maždaug 0,5 km pasiekia Ilgio ežero gatvę. Toliau net 5,5 km maršrutas suka platų ratą aplink Ilgio ir Beržoro ežerus, kol pasiekia Beržoro kaimą. Toliau paėjėjus 2 km Plungės gatve, Miško takas atveda į Platelių centrą ir apsuka dar vieną ratą Ežero gatve iki Šeirės pažintinio tako, atskleisdamas vaizdingą kraštovaizdį. Toliau Ežero, Naująja ir Žemaičių Kalvarijos gatvėmis grįžta į miesto centrą.

Miško takas 6 km eina kelio Plateliai-Salantai (Nr. 2302) pakraščiu. Šioje atkarpoje maršrutas leidžiasi Žemaičių aukštumos vakarine dalimi. Keliaujant link Pajūrio žemumos atsiveria graži kraštovaizdžio panorama. Gintališkės kaimo centre Miško takas veda kairėn į pietvakarius ir 2,4 km vingiuoja keliu Nr. 3216, po to suka dešinėn į vakarus, kur kerta didžiausią miško masyvą šioje atkarpoje. Sovietmečiu čia buvo raketų bazė, tai rodo betoninėmis plokštėmis klotas kelias. Toliau maršrutas eina Plungės–Salantų keliu (Nr. 169) ir už 1,4 km nuveda kairėn. Iki pat Salantų jis vingiuoja nedideliu keliuku, o miestelio centrą pasiekia Žemaitės ir M. Valančiaus gatvėmis. Maršruto pradžia – Žemaitijos nacionaliniame parke, o pabaiga – Salantų regioniniame parke.

Nuo Salantų miestelio Miško takas eina M. Valančiaus, Padvaralio ir Ilgąja gatvėmis. Likus 100 m iki kelio Nr. 169 jis veda kairėn į kaimo keliuką, už 3,5 km pasiekia Erlos gatvę ir pasuka kairėn į vakarus. Už 0,4 km eina dešinėn į šiaurę ir atveda į Šatraminių kaimą, kur suka dešinėn į pietvakarius, už 2,9 km kerta Salantų–Skuodo kelią (Nr. 169) ir Šaukliuose veda kairėn į šiaurę. Už 3,8 km pasiekia šios atkarpos galutinį tikslą – Mosėdį. Didžioji atkarpos dalis, išskyrus Šatraminių apylinkes, eina Salantų regioninio parko teritorija.

Lietuvos ir Latvijos valstybinė siena eina Apšės upės vaga, kurią kelio Skuodas–Priekulė (P114) tiltu kerta Miško tako maršrutas. Jis iš pradžių vingiuoja kelio pakraščiu, o po 1,7 km pasuka žvyrkeliu Kalėtų kryptimi. Uozuolų kaimo apylinkėse atsiveria vaizdas į gražias ir plačias Kuršo aukštumos vakarinės dalies banguojančias Vartajos lygumas. Uozuolų kaime 0,5 km maršrutas eina keliu V1217, po to pasuka į dešinę ir po 2 km pasiekia kelią Barta–Kalėtai–Gramzda (V1218), kas atveda į Gramzdą.

Nuo Gramzdos Miško takas vingiuoja mažais takeliais palei smėlio ir žvyro karjerus, eina per ūkininkų laukus šiaurės rytų link. Prie „Lejasbunči“ sodybos maršrutas pasuka Mazgramzdos link ir prieš pat miestelį kerta gilų ir pavėsingą Runiupės slėnį. Už Mazgramzdos eina palei kelią Gramzda–Priekulė (P114), nuo kurio atsiveria gražios ir plačios Kuršo aukštumos vakarinės dalies banguojančios Vartajos lygumos. Kirtus šį kelią, Miško tako maršrutas keliauja per buvusį  aerodromą, Priekulės–Purmsatų–Kalėjų keliu (V1211) ir nedideliu lanku per miškelį. Vingiuotu Virgos upelio krantu Miško takas per miško parką „Priekules Priediens“ atveda iki Priekulės liuteronų bažnyčios.

Miško tako maršrutas Atmodas ir Jelgavas gatvelėmis vingiuoja per Aizputę, už Lažos tvenkinio pasuka į dešinę ir dideliu lanku artėja prie Kazdangos dvaro parko iš pietų pusės. Mažais takeliais palei Dzirnavų ežerą maršrutas veda per dvaro parką, aplink dvaro pastatus ir Zenų tvenkinį, 0,7 km eina Kazdangos–Cildų keliu (V1200) ir pasuka dešinėn į Snėpelės–Kazdangos (V1296) kelią. Iki sodybos „Zemturi“ Miško takas pamažu pakyla į Vakarų Kuršo aukštumos Bandavos kalvyną, kur atsiveria gražus apylinkių vaizdas. Ši vieta yra net 81 m virš jūros lygio. Nuo sodybos maršrutas apie 12 km veda per retai apgyvendintas miškingas vietoves ir tik paskutinius 3 km vėl išeina į atviresnę vietą ir ūkininkų žemes, kol pasiekia Snėpelę.

Pagrindine Snėpelės gatve Miško takas veda į kelią V1294 ir po 0,3 km priešais Kepšų ežerą pasuka dešinėn į nedidelį kaimo kelią. Šiuo keliu maršrutas pasiekia Slipinciemą, prieš tai kirtus Sprincupės užtvanką ir eina palei tvenkinį. Toliau pasuka Pelčių kryptimi, kur vingiuoja palei Dambų tvenkinius, veda iki Kuldygos–Pelčių kelio (V1293) ir tęsiasi per Kuldygos sodus „Kurzemīte“ ir „Rumba“, kol pasiekia Ventos upę ir Kuldygos aplinkkelį. Nuo jo iki Senojo plytų tilto 2,4 km maršrutas veda gražiu Ventos pakrantės taku, kur drėgnesnė vietose ir per upelius nutiesti mediniai tilteliai.

Pärast pikka kivisilda, mis viib matkaja üle Venta jõe, kulgeb Metsa matkarada lühikest aega Venta jõe paremkaldal, mida liigestavad jäärakud, keerab seejärel Krasta tänavale ja Vetklīnika–Paleja teele, ning viib läbi Kalnmuiža metsa, Riežupe ja suure Renda metsa edasi Mazrenda küla poole. Maastik on siin tasane, sest tegemist on Kursa madalikul asuva Pieventa tasandikuga. Mazrendas kulgeb Metsa matkarada üle liiva-kruusakarjääri ning jõuab Kuldīga tänavat kaudu Renda külla. Selle päeva teekond kulgeb esiti Venta jõe oru looduskaitsealal ja hiljem Riežupe looduspargi territooriumil.

Metsa matkarada suundub Abava vasakkaldal kulgeva Kr. Barona tänava kaudu Sabilest välja. Väike rajake viib üle Abava ürgoru niitude ja läbi metsatukkade, kuni jõuab Rootsi Kaabu nimelise mäeni. Seejärel viib rada mööda väikest külateed Plosti–Pūcese teele (V1471), ületab Amula jõe ja naaseb Kalnmuižas Abava orgu, kust jõuab 6 km pärast Aizdzire mõisaparki. Nüüd keerab rada põhja suunas ja ületab kilomeetri pärast Abava jõe. Siin on Abava ürgorg oma täies ilus. Oru sügavus on ligi 40 meetrit. Pärast Kalamehe silda tõuseb Metsa matkarada Abava ürgoru põhjanõlvale, kus on arvukalt viinapuuistandusi. Läbi metsa loogeldes ristub matkarada Kandava–Renda teega (P130) ning saabub lõpuks piki Sabile tänavat Kandava linna. Teekond armsas väikelinnas kulgeb mööda Lauku, Ozola, Zīļu, Sabile ja Pilsi tänavaid, kuni jõuab sihtpunkti, Kandava ordulinnuse varemeteni. Kogu selle päeva teekond kulgeb Abava jõe ürgoru maastikukaitsealal.

Piki Jelgava tänavat suundudes ületab Metsa matkarada vana kivisilla kaudu Abava jõe, kulgeb mõnda aega Daigonese tänaval, kust järgmised 5 km Daigone poole mööduvad kruusateel. Seejärel laskub matkarada mööda Dziļkalnsi–Pūre teed (V1464) Abava ürgorgu. Ületanud taas kord Abava jõe, keerab Metsa matkarada paremale ning siirdub mööda väikest teerada Pūre poole. Rada teeb kaare ümber Pūre mõisa ning kulgeb järgmised 5 km Galciemsi Zemeņu tänaval ja Pūre–Jaunsāti teel (C004). Piirkonna karjääridest kaevandatakse liiva ja kruusa. Galciemsis pöörab Metsa matkarada vasakule väiksele kruusateele (C003), mis 3,5 km pärast jõuab Jaunmoku–Jaunsāti teele (V1444). Veel 3 km hiljem ristub Metsa matkarada Riia–Ventspilsi maanteega ning saabub piki alleesid Jaunmoka lossi juurde. Jaunsāti poolt lossile lähenedes avanevad Metsa matkarajalt avarad vaated Spārnene ümbrusele, kus Austrumkursa lainjad tasandikud vahelduvad Vanema küngastikuga.

Jaunmoka lossi ümbruses paelub matkajaid Austrumkursa kõrgustikul asuvate Vanema mägede mitmekesine reljeef. Metsa matkarada laskub Bēru vesiveski juurde, seejärel tõuseb Vecmokase poole suundudes kolme kilomeetri jooksul 50 meetri võrra kõrgemale, et avada vaated lõunasse jäävale laiale Slocene orule. Pärast Vecmoka mõisaalleed ristub Metsa matkarada Tukumsi–Lazdasi teega (V1442), teeb looke ümber trobikonna talude ja möödub siis sirget metsateed pidi Sekļa järvest. Järve äärde viivad mitmed väiksed teekesed. Sveikuli puhkeküla lähedal jätkub rada ilusatel metsateedel, kuni jõuab Ozoliņi kalmistu juures Tukumsi–Kesterciemsi–Kolka teele (P131). Siin on Tukumsi linnapiir. Mööda Raudase, Kurzeme ja Melnezera tänavaid jõuab Metsa matkarada päeva lõpuks Päiksemäele (Saules kalns).

Veidi aega kulgeb Metsa matkarada kultuurmaastikul, jõudes seejärel ilusasse okasmetsa, mööda Čaukciemsi asulast kuni keerab Antiņciemsi–Smārde teele, et siirduda Rohelise Luite (Zaļā kāpa) poole. Maastik on tasane, sest rada on jõudnud Piejūrase madalikul asuvale Engre lammile. Roheliselt Luitelt avanevad ulatuslikud vaated Rohesoole (Zaļais purvs) ja Nõiasoole (Raganu purvs). Väike metsatee viib mööda luitejalamit, kahes kohas viivad purded üle soolappide. Ķemerisse jõudes kulgeb Metsa matkarada piki Partizāna, Robeža, A. Upīša, Katedrāle ja E. Dārziņa tänavaid, mööda rahvuspargi külastuskeskusest ja Vēršupīte jõest, kuhu suubuvad sulfaadirikkad allikad. Rada ületab Tūristi tänava ning viib mööda Dūņu teed edasi Sloka järve poole. Seejärel jõuab rada Vēršupīte lodumetsa, mis on üks omalaadsemaid metsatüüpe kogu Kuramaale jääval Metsa matkaraja osal. Melnezersis keerab matkarada Ķemeri vanale maanteele ning saabub 2 km pärast Bigauņciemsi. Õige pea ületab Metsa matkarada Talsi maantee ning jõuab Liivi lahe rannikule, kus kohtub Ranniku matkarajaga. Kogu päeva teekond möödub Ķemeri rahvuspargis.

Bigauņciemsi külast paistab kogu Jūrmala rannik justkui peopesal. Päeva esimene pool möödub Ķemeri rahvuspargi territooriumil. Jaunkemeri ja Dubulti vahelisel lõigul on võimalik kõndida Liivi lahe kõige laiemal liivarannal. Rada viib läbi Jūrmala ajaloolise kuurordi, mis on Läti pikim linn. Tasub arvestada, et ilusatel suvepäevadel on Jūrmala rannas väga palju rahvast.

Ranniku matkaraja lõigul Dubulti ja Lielupe vahel paikneb Liivi lahe kõige laiem liivarand – oma lugematute rannakohvikute ja puhkamisvõimalustega on see Jūrmala kuurortlinna suurim väärtus ja tõmbenumber. Rannaäärsetes luitemetsades on tihe rajavõrgustik, mis sobib hästi jalutamiseks ja kepikõnni harrastamiseks. Lielupe ranna ja Jūrmala vabaõhumuuseumi vaheline matkaraja lõik kulgeb Ragakāpa looduspargi territooriumil. Buldurisse saab mugavalt tagasi kõndida mööda Bulduri avenüüd või 5. liini.

Ranniku matkaraja lõik kulgeb Jūrmalast läbi metsaste alade Riia suunas. Pärast Lielupe jõe silda lookleb rada läbi puithoonestusega Priedaine linnaosa, piki Lielupe jõe paremkallast ja keerab Bolderāja luite lõunaosa suunas. Põigates läbi Kleistu metsa ja kulgedes paralleelselt Lāčupe kalmistuga jätkub matkarada ajaloolises Pārdaugava linnaosas – mööda Buļļi ja Daugavgrīva tänavaid ning läbides Dzegužkalnsi. Möödudes Zunda kanalist ja Āgenskalnsi lahest jõuab matkaja Daugava jõeni, ületab vana kivisilla ja on matkapäeva lõpuks jõudnud Riia raekoja platsile.