Žygiai

EN ET LV LT DE RU

Čia galite rasti 18 pėsčiųjų žygių maršrutų Latvijoje ir Estijoje, kurie yra ilgų atstumų pėsčiųjų maršruto „Miško takas“ E11, išsidėsčiusio šiauriniame Baltijos šalių regione, dalis (Latvijoje – „Mežtaka“, Estijoje – „Metsa matkarada“). Žygių, kurių metu pamatysite abiejų šalių įdomiausias ir vaizdingiausias miškų vietoves bei įspūdingus kultūrinius ir gamtinius objektus, trukmė nuo vienos iki kelių dienų (iki 11 dienų). Žygių metu apsilankysite nacionaliniuose ir gamtos parkuose, biosferos rezervatuose, išvysite UNESCO pasaulio paveldo objektus.

Kiekvienam žygiui skirtas scheminis žemėlapis, pateikiama informacija apie tai, kiek kilometrų bus įveikiama per dieną, nurodomas sunkumo lygis, įdomiausi objektai. Tai pat pateikiama ir praktinė informacija – apie kelio dangą, kaip patekti į startą ir kaip grįžti į miestą įveikus maršrutą.

Žygiai skirti tiek pavieniams žygeiviams, tiek turistų grupėms. Rekomenduojama iš anksto pasirūpinti transportu (išsinuomoti automobilį arba naudotis viešuoju transportu), nakvynės vieta ir maistu, taip pat, jei reikia, pasirūpinti asmeninių daiktų ir bagažo pervežimu.

Žygių maršrutai gali būti sutrumpinti arba prailginti atsižvelgiant į žygeivių pageidavimus. Kai kurie maršrutai gali būti įtraukti prie tradicinių turistinių maršrutų, jais gali vykti miesto ekskursijos.

Išsamesnė informacija apie ilgų atstumų pėsčiųjų maršrutą „Miško takas“, išsidėsčiusį pietiniame Baltijos šalių regione (Lenkijos ir Lietuvos pasienis – Ryga), vis dar ruošiama ir vėliau bus paskelbta šiame tinklalapyje.

Galite parsisiųsti visus maršrutus viename PDF dokumente

Pavadinimas	Aprašymas	PDF
Rygos apylinkės: Vangažiai – „Ramkalni“ (LV) Ryga – Vangažiai – „Ramkalni“ – Ryga Trukmė: 1 diena 15 km (5–7 val.)	„Miško tako“ maršrutas veda takeliais, vinguriuojančiais pro Vangažių liuteronų bažnyčią ir Vilkolakio pušį. Pakeliui į Medžioklės rūmus, takas veda pro operos solistės Anos Ludinos pasodintą sodą, o tada grįžtama į medžioklės taką. Čia išvysite pirmuosius klonius ir nepakartojamą Gaujos upės senslėnio reljefą. Vieną iš klonių rasite prie Inčukalns Velnala (Velnio olos) senosios Gaujos kanalų apsuptyje. Iš čia „Miško tako“ maršrutas driekiasi pro pievas ir kerta Murjani–Valmieros greitkelį, prie kurio įsikūręs „Ramkalni“ rekreacinis parkas. Šiame parke rasite kavinukę, parduotuvę ir aktyvaus laisvalaikio centrą su rogučių trasa. Keliaudami šiuo maršrutu daugiausiai praeisite pro įvairaus amžiaus pušynus, stebėsitės įspūdinga augmenija – net 80 medžių rūšių ir 120 krūmų rūšių. Maršruto pabaigoje gamtovaizdis stebins smiltainio atodangomis – devono periodo nuosėdinėmis uolienomis ir Latvijoje saugomomis gyvūnų ir augalų buveinėmis.
Gaujos nacionalinio parko apsuptyje: Sigulda – Lygatnė (LV) Sigulda – Lygatnė Trukmė: 1 diena 24 km (8–10 val.)	Praėjus pro Siguldą, „Miško takas“ veda palei Vejupite upę iki Rojaus kalvos, nuo kurios stačiais laiptais nusileisite į Gaujos senslėnį ir išvysite Vejupite upės klonį. Toliau maršrutas vinguriuoja mažesniais takeliais pro pievas ir kerta siauresnes upes, prie kurių krantų išvysite smiltainio atodangas. Paskutinius šešis kilometrus eisite Lygatnės pažintiniu taku. Šiame 5,5 km pažintiniame take sutiksite vietos laukinius gyvūnus ir paukščius. Toliau „Miško takas“ veda pro kalvas palei Gaujos senslėnį, nusileidžia prie Lygatnės upės klonio, kur įsikūręs kaimas, anksčiau garsėjęs Lygatnės popieriaus fabriku. Galėsite apžiūrėti šį kaimelį, apsilankyti šaukštų gamykloje, vyninėje ir Lygatnės olose. Taip pat nepraleiskite progos apsilankyti Lygatnės tinklų parke ir įveikti 4–7 m aukštyje palei medžių viršūnės pakabintus tinklų labirintus. Šiai „Miško tako“ daliai ir Gaujos nacionaliniam parkui būdingas laipsniškas perėjimas nuo lapuočių miškų (uosių, baltalksnių, ąžuolų, beržų, liepų) prie spygliuočių medynų
Skardžiai Gaujos nacionaliniame parke: Cėsys – Valmiera (LV) Cėsys – „Caunites“ – Valmiera Trukmė: 2 dienos 43 km (13–16 val.)	„Miško takas“ veda keliukais ir takeliais pro miškus. Keliaudami šiuo maršrutu išvysite Ergelu skardį ir iš čia esančios apžvalgos aikštelės galėsite grožėtis nepakartojamu 700 m pločio smiltainio skardžio vaizdu ir Gaujos upės senslėnio kraštovaizdžiu. „Caunites“ turistų nakvynės vieta, kur baigsite savo pirmą žygio dieną, yra viena gražiausių vietų palei Gaujos upę. Toliau takas veda per pušynus ir pelkes, kalvomis ir šlaitais. Nuostabus Gaujos upės vaizdas atsiveria nuo Sietiniezis uolos – 15 m aukščio smiltainio skardžio, aplink kurį įrengtas 1,5 km ilgio žiedinis pažintinis takas. Atvykę į Valmierą, prieisite taip vadinamąjį „Dzelzitis“ tiltą (siaurojo geležinkelio tiltą) ir tęsite kelionę palei Gaujos upę iki Valmieros centro. Lankytini objektai Valmieroje: Šv. Simono bažnyčia, Livonijos ordino pilies griuvėsiai ir Valmieros muziejus. Taip pat rekomenduojame aplankyti nuotykių parką „Sajutu Parks“ („Pojūčių parkas“), kur galėsite išbandyti basakojų taką, grožėtis lajų taku ir mėgautis kitomis veiklomis.
Palei Gaują miškais šiaurinėje dalyje: Valmiera – Strenčiai (LV) Valmiera – „Jaunaraji“– Brenguliai – Strenčiai – Valmiera Trukmė: 2 dienos 29 km	Ši „Miško tako“ maršruto dalis veda pro Valmieros istorinį centrą. Valmieroje galėsite apžiūrėti Šv. Simono bažnyčią, Livonijos ordino pilies griuvėsius ir Valmieros muziejų. Taip pat siūlome išbandyti basakojų taką „Sajutu Parks“ („Pojūčių parkas“). Apžiūrėję Valmierą, keliausite pro Atpūtas (rekreacinį) parką, nuostabų pušyną ir Baili žiemos slidinėjimo centrą. Toliau žygiuosite Abduls upės pažintiniu taku, kuris vinguriuoja palei upės krantus, iki kol prieisite Brenguli alaus daryklą, kuri įrengta senoje hidroelektrinėje. Čia galėsite paragauti nefiltruoto ir nepasterizuoto alaus. Toliau keliausite neapgyvendintomis miškingomis vietovėmis ir pro šiaurinės Gaujos dalies saugomą kraštovaizdžio teritoriją. Miškai šiaurinėje Gaujos dalyje („Ziemelgauja“) labai įvairūs – palei upę plyti sengirės arba natūralūs borealiniai (šiauriniai) miškai, pelkiniai miškai, ąžuolynai, aliuviniai miškai (susiformavę ant periodiškai patvinstančios upės samplovų) ir mišrūs ąžuolų, kalninių guobų ir uosių miškai. Maršrutas baigiasi Strenčių miestelyje.
Įspūdingiausi šiaurės Latvijos vaizdai: Apė – Kornetai Alūksnė – Apė – Kornetai – Alūksnė Trukmė: 2 dienos 22 km (8–10 val.)	Keliaudami šiuo maršrutu susipažinsite su rytine Latvijos dalimi, kuri yra mažiau apgyvendinta ir ne tokia populiari tarp turistų. Visų pirma atvyksite į Alūksnę, įsikūrusią Alūksnės aukštumoje ant Alūksnės ežero kranto. Tikrai verta aplankyti Šventyklos kalvą – latgalių piliakalnį, senamiestį, Saulės tiltą, dvaro parką, Alūksnės liuteronų bažnyčią ir Biblijos muziejų. Pernakvoję Alūksnėje, autobusu galėsite nuvykti į žygio starto vietą Apėje, Ši „Miško tako“ maršruto dalis vinguriuoja pro kalvotus dirbamos žemės laukus, tada pasiekia didelį tankų mišką ir protarpiais akį džiugina mėlynų vandenų ežerai. Po Pelli, takas kerta Latvijos ir Estijos pasienį ir 2 km Estijos pusėje vinguriuoja palei ežerų Smilšajs, Sūneklis ir Ilgajs krantus. Ši vietovė vadinama Paganamaa (Velnio žeme). Toliau leidžiamasi žemyn prie Korneti-Pelli ledyno suformuotą lomos – vieno iš įspūdingiausių klonių Latvijoje.
Palei Gaujos upės senslėnį pro Gaujos nacionalinį parką: „Ramkalni“ – Valmiera Ryga – „Ramkalni“ – Sigulda – Lygatnė – Cėsys – „Caunites“ – Valmiera – Ryga Trukmė: 6 dienos 112 km	Šis „Miško tako“ maršrutas veda pro visą Gaujos nacionalinį parką, tad turėsite galimybę pamatyti šio nacionalinio parko, pro kurį praeisite daugiau nei 100 km, gražiausiais vietas ir objektus. Gaujos nacionalinis parkas yra seniausias ir didžiausias nacionalinis parkas Latvijoje. Gaujos upės senslėnis yra giliausias upės slėnis Baltijos šalyse. Gaujos upės krantai pasižymi spalvingomis smiltainio atodangomis, kurios atsispindi vandenyje. Vaizdai įspūdingiausi pavasarį, kai sužydi ievos, ir rudenį, kai medžių lapai nusidažo raudonai ir geltonai. Gaujos upės senslėnio reljefas yra išskirtinis – jo aukštis gali kisti iki 80 m. Daugiau nei pusėje parko teritorijos plyti miškai. Gaujos nacionalinis parkas pasižymi ypatingai saugomų miškų įvairove – čia auga žolingi eglynai, šlaitiniai ir kloniniai miškai, mišrūs ir plačialapių miškai.
Nuotykių maršrutas Gaujos nacionaliniame parke (LV) (važiavimas dviračiu, plaukimas baidare, žygiavimas) Ryga – Strenčiai – Valmiera – Cėsys – Lygatnė – Sigulda – Ryga Trukmė: 2 dienos Dviračiu 84 km (113 km), baidare 17 km, pėsčiomis 30 km (40 km)	Jei jums patinka aktyvus gyvenimo būdas, šis maršrutas suteiks puikią galimybę mėgautis Gaujos nacionaliniame parke užslėpto paveldo lobynais iš skirtingų perspektyvų. Dviračių maršrutas prasideda Stenčiuose ir veda pro dvi vietines alaus daryklas, esančias Brenguli ir Valviermuižoje. Čia galėsite pasimėgauti geru alumi arba skania kava. Žygiuosite pasakiškais miškais, palei Sietiniezis smiltainio skardį link Cėsio, aplankysite žavingą Cėsio viduramžių laikų senamiestį. Baidarių maršrutas tęsiasi nuo Cėsio iki Lygatnės, jo metu gėrėsitės Gaujos upės smiltainio krantais, atokiomis sodybomis, pamatysite senovinį vandeniu varomą keltą. Lygatnės istorinis centras susiję su joje buvusio popieriaus fabriko veikla. Čia taip pat galėsite aplankyti vietinius vyndarius ir amatininkus, įsikūrusius vienoje iš vietovei būdingų dirbtinių olų. Žygiuodami Lygatnės pažintiniais takais išvysite vietos laukinius gyvūnus miško aplinkoje. Galiausiai važiuosite dviračiu iš Lygatnės į Siguldą – vieną iš labiausiai turistų lankomiausių vietų. Aplankysite Turaidos ir Siguldos viduramžių pilis, Gutmanio olą ir grožėsitės kitais įspūdingais vaizdais
Aukščiausias taškas Baltijos šalyse: Hanja – Tsiistre (EE) Veru – Hanja – Tsiistre – Veru Trukmė: 1 diena 12 km (4–6 val.)	„Miško tako“ maršrutas veda žemyn nuo aukščiausio Hanjos aukštumos taško. Svarbiausias šio maršruto objektas – Sūr Munamagio kalva, kurios aukštis siekia 318 m virš jūros lygio. Aukščiausiame Baltijos šalių taške įrengtas apžvalgos bokštas, nuo kurio lankytojai gali gėrėtis įspūdingu 50 km besidriekiančiu Estijos gamtovaizdžiu. Sūr Munamagio šlaitai apaugę 150 metų senumo vakarų taigos eglynais. Toliau maršrutas tęsiasi aplink Vasknos ežerą ir veda kaimo keleliais, prie kurių įsikūrusios pavienės sodybos ir ūkiai. Maršrutas baigiasi Tsiitre kaimelyje, kuriame rasite Lino muziejų. Muziejuje demonstruojami liaudiški lino dirbiniai. Linai yra vienas seniausių kultūrinių augalų Estijoje, o prieš kelis dešimtmečius pietų Estijoje mėlynuojantys linų laukai buvo įprastas vaizdas.
Palei Jegalos upės krantus: Kabernėmė ‒ Joelahtme (EE) Talinas – Kabernėmė ‒ Joelahtme – Talinas Trukmė: 1 diena 21 km (6–8 val.)	Iš Kabernėmės maršrutas driekiasi pro mišką, kuriame išvysite ledyno suneštus riedulius. Po to pakilsite apie 20 m ir eisite pėsčiųjų taku palei Anciliaus ežero krantą. Toliau maršrutas veda pro Linnamae hidroelektrinę ir kabantį tiltą, praeisite pro senąjį Linnamae piliakalnį ir eisite palei dešinįjį Jegalos upės krantą, kol pasieksite Jegalos krioklį. Tai didžiausias natūralus krioklys Estijoje, jo aukštis siekia virš 8 m. Maždaug už 500 metrų nuo krioklio prieisite Suka tiltą. Perėjus tiltu, takas veda pro Jegalos krioklio parką. Galiausiai praeisite pro Koogi kaimą ir pasieksite Joelahtme.
Palei Piusos upės krantus tyrinėjant setų žemę: Vana-Vastseliina – Piusa (EE) Veru – Vana-Vastseliina – Piusa – Veru Trukmė: 2 dienos 23 km (7–9 val.)	Pirmoji šio „Miško tako“ maršruto dalis vinguriuoja įspūdingu Piusos upės slėniu, tada Harmos kaime nusisuka Obinitsos – setų žemės Setumos kultūrinio centro – link. Čia susipažinsite su vietinių setų tradicijomis, pavyzdžiui, su įspūdingais sečių rankdarbiais. Apsilankę Obinitsoje, kelionę tęsite pro tankiai viržiais apaugusius pušynus, po to grįšite į Piusos upės slėnį ir galiausiai pasieksite Piusos olas. Piusos olos buvo suformuotos čia kasant kvarcinį smėlį 1922–1966 m. Šiose olose žiemoja didžiausia šikšnosparnių kolonija rytų Europoje. Vedami gido, galėsite aplankyti apžvalgos aikštelę Muziejaus oloje.
Turistų pamėgto Varskos kurorto link: Vana-Vastseliina – Varska Veru – Vana-Vastseliina – Piusa – Varska Trukmė: 3 dienos 48 km	Keliaudami šiuo „Miško tako“ maršrutu, turėsite galimybę apsilankyti Setumoje arba „setų žemėje“, kurioje gyvena setai – etnografinė grupė, turinti ypatingas senas tradicijas ir unikalų dialektą. Taip pat galėsite apsilankyti tradicinėje setų sodyboje ir paragauti tradicinių setų patiekalų. Šio krašto miškai ypač žavi ankstyvą rudenį, kai žydintys viržiai nudažo miško paklotę violetine spalva. Miške galėsite prisirinkti grybų ir uogų. Viena gražiausių šio maršruto Setumoje atkarpų – smiltainio atodangų apsupti Piusos upės krantai. Taip pat apsilankysite Piusos olose. Maršrutas baigiasi Varskos kurorte, kuriame įsikūrusi sanatorija ir SPA išnaudoja vietinės gamtos privalumus – mineralinį vandenį ir ežero purvą. Varska garsėja savo mineraliniu vandeniu ne tik Estijoje, bet ir užsienyje.
Pro prie Peipaus ežero įsikūrusius svogūnais garsėjančius kaimus: Varnja – Alatskivi (EE) Tartu – Varnja – Alatskivi – Tartu Trukmė: 2 dienos 19 km (6-8 h)	Vaizdinga ir tradicijų kupina „Miško tako“ atkarpa, kurios simboliu galėtume pavadinti svogūną. Svogūnus į šį kraštą 17-ame amžiuje atgabeno sentikiai. Vyrai ir moterys, kelkraštyje pardavinėjantys savo pačių supintas svogūnų pynes, tapo šių kaimų vizitine kortele. Kaimus, įsikūrusius dvidešimt ketvirtajame kelio tarp Varnjos ir Kallaste kilometre, jungia turistinis maršrutas, vadinamas „Svogūnų keliu“. Čia pamatysite spalvotus medinius namus, galėsite apsipirkti žuvies parduotuvėlėse ir restorane paragauti tradicinės sentikių arbatos, plikytos samovare. Galėsite apsilankyti Kostjos svogūnų ūkyje, kurio šeimininkas mielai priima svečius ir supažindina juos su svogūnų auginimo subtilybėmis. Taip pat verta apsilankyti Kolkjoje įsikūrusiame Cikorijų muziejuje ir sužinoti, kaip cikorijos buvo auginamos kaimuose prie Peipaus ežero. Maršrutą baigsite Alatskivi, kur stūkso žymioji Alatskivi pilis.
Įspūdingosios Peipaus ežero kopos: Lohusuu – Remniku (EE) Tartu – Lohusuu – Kuru – Remniku – Tartu Trukmė: 3 dienos 32 km	Pirmoje šio maršruto dalyje žygiuosite nuostabiais spygliuočių miškais, apsilankysite kerinčiame Jarvevaljos kraštovaizdžio draustinyje, kurio šiaurinėje pusėje grožėsitės įspūdingomis kopomis, o pietinėje pusėje rasite aukštapelkę. Nepraleiskite progos apsilankyti Rannapungerjos kioskelyje, kuriame galėsite nusipirkti rūkytos žuvies – Peipaus ežere pagautos seliavos – ir kitų vietinių ūkininkų produktų. Antroji „Miško tako“ dalis vinguriuoja palei įstabiojo Peipaus ežero krantus. Vasarą, kai ežero vanduo yra nuslūgęs, išryškėja smėlėti paplūdimiai ir plačios seklumos. Nuo Alajoe, aukščiausių Peipaus ežero kopų (iki 20 m), galėsite iš tolo gėrėtis vieno iš didžiausių Europos ežerų – Peipaus ežero – vaizdu.
Iššūkiai Kurtnos ir Ontikos kraštovaizdžio draustiniuose: Vasavere – Toila – Saka (EE) Toila – Vasavere – Toila – Saka Trukmė: 3 dienos 46 km	Tai viena sudėtingiausių „Miško tako“ atkarpų, ypač antrą dieną. Čia, Suomijos įlankos pakrantėje, iškyla Šiaurės Estijos glintas – status, uolėtas, miškais apaugęs skardis, kuris nenutrūkstamai driekiasi iki Talino, o po to – iki Vakarų Estijos salų. „Miško takas‘ veda šiuo skardžiu, kartais nusileisdamas į slėnius. Takas kerta gilų ir platų Puhajogi upės slėnį Toila-Oru parke ir atveda į turistų pamėgtą Toilos pajūrio kurortą. Tai vienas įstabiausių „Miško tako“ maršrutų Šiaurės Estijoje, kuris veda įspūdingojo Šiaurės Estijos glinto papėde, tada pakyla ant glinto į Vasalte ir Sakos kaimus, nuo kur atsiveria kvapą gniaužiantys Suomijos įlankos vaizdai.
Pro Lahemos nacionalinį parką: Eisma – Kasispea (EE) Talinas – Eisma – Oandu – Kasmu – Kasispea – Viinistu – Talinas Trukmė: 5 dienos 52 km	Žygiuodami šiuo maršrutu, mėgausitės Lahemos nacionalinio parko, kuris yra seniausias nacionalinis parkas Baltijos šalyse, gamtos įvairove. Estų kalba „lahemaa“ reiškia „įlankų kraštas“. Lahemoje gausu įlankų, pusiasalių, miškų ir kultūriniu paveldu garsėjančių kaimų. „Miško takas“ veda palei Lahemos nacionalinio parko įlankas ir pusiasalius, juo keliaudami žygeiviai turės galimybę susipažinti su įdomiausiais parko gamtiniais ir kultūriniais objektais. Rudenį miškuose apstu mėlynių ir grybų, be to, čia itin švarus oras. Žygį pradėsite Taline, iš kur autobusu patrauksite į Lahemos nacionalinį parką. Pernakvosite viename iš žavingų parko dvarų. Kitą dieną žygiuosite į Oandu. Praeisite pro Altją – tradicinį žvejų kaimelį, kuriame įsikūrusioje tradicinėje Estijos tavernoje galėsite paskanauti tradicinių patiekalų. Oandu kaime rasite Estijos valstybinės miškų tarnybos (RMK) lankytojų centrą, kuriame galėsite daugiau sužinoti apie miško buveines ir miškotvarkos tradicijas. Tada pasieksite Kasmu pusiasalį ir grožėdamiesi jo miškingomis kopomis ir samanomis apaugusių akmenų laukais pasijusite lyg pasakoje.
Peipsimos įvairovė: Varnja – Avinurme (EE) Tartu – Varnja – Alatskivi – Rannamoisa – Mustvee – Avinurme – Tartu Trukmė: 6 dienos 77 km	Svogūnai, žuvis, kaimeliai, nusidriekę keletą kilometrų palei pagrindinę gatvę, puošnios sentikių bažnyčios, nedideli uostai ir žvejybiniai laivai, mediniai namai, kurių kiekvienas nudažytas skirtinga spalva, kavinukės, parduotuvės ir Peipaus ežero, kuris labiau panašėja į jūrą nei į ežerą, vaizdai – visa tai geriausiai apibūdina šį maršrutą. Ši „Miško tako“ atkarpa itin įdomi, kadangi turėsite galimybę pasigrožėti Peipaus ežero regionu ir pažinti vietos gyventojų gyvenimo būdą.
Didysis „Miško tako“ žygis: Ryga – Talinas, savarankiška kelionė automobiliu arba žygiavimas (LV/EE) Ryga – Sigulda – Lygatnė – Araišiai – Cėsys – Valmiera – Tartu – Kuremae – Vasavere – Rakvere – Altja – Oandu – Kasmu – Kolga – Talinas Trukmė: 10 dienų Pėsčiomis: ~68 km; važiuojant: ~630 km	Didžiojo žygio maršrutas apima vienas geriausių ir gražiausių „Miško tako“ dalių Latvijoje ir Estijoje. Žygiai miško takais ir kaimais derinami su kelionėmis ir ekskursijomis po miestus, taip pat įtraukiama ir kitų populiarių turistinių objektų abiejose šalyse. Būsite nustebinti miškų įvairovės, apsilankysite Latvijos ir Estijos nacionaliniuose parkuose. Žygį pradėsite Rygoje, žavėsitės jos įspūdingu senamiesčiu, įtrauktu į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, ir Art Nouveau rajonu. Tada važiuosite į Siguldą, gėrėsitės vaizdinguoju Gaujos upės senslėniu, apsilankysite Turaidos muziejaus draustinyje, žygiuosite pro Gaujos nacionalinį parką, iki kol pasieksite Lygatnės kaimą, kuriame buvo įsikūręs popieriaus fabrikas. Tada apsilankysite įžymiojoje Araišių ežero pilyje, žygiuosite Cirulisi pažintiniais takais ir apžiūrėsite Cėsio viduramžių miestą. Pakeliui į Estiją, sustosite prie Sietiniezio smiltainio skardžio, nuo kurio atsiveria nepakartojami Gaujos upės vaizdai. Tada apsistosite antrame pagal dydį Estijos mieste Tartu ir apsilankysite neseniai duris atvėrusiame Estijos nacionaliniame muziejuje.
Žygiavimas miško takais Latvijoje ir Estijoje Ryga – Inčukalnas – Sigulda – Lygatnė – Karli – Cėsys – Valmiera – Valka / Valga – Cirgali – Alūksnė – Veclaicene – Hanja – Varska – Tartu – Lake Peipsi – Kurtna – Toila – Valaste – Kasmu – Talinas Trukmė: 12 dienų Pėsčiomis: ~85 km; važiuojant: ~890 km	Tai ilgiausias „Miško tako“ maršrutas – čia žygiuosite daugybe nuostabių Latvijos ir Estijos miškų pažintinių takų. Šie pažintiniai takai yra „Miško tako“ dalis, ypač tinkantys savarankiškai atvykstantiems turistams, kurie nori išbandyti tiek plačius takus, tiek siaurus takelius ir susidaryti įspūdį apie miško įvairovę abejose šalyse. Turėsite galimybę pamatyti šiaurinius spygliuočių miškus, kuriuose apstu eglių ir pušų, plačialapių miškus, drėgnus užliejamus miškus, gėrėsitės ant šlaitų ir kloniuose augančiais miškais. Taip pat pamatysite įžymiausius Latvijos ir Estijos turistinius objektus, esančius šalia „Miško tako“. Būdami Latvijoje, aplankysite Siguldą, istorinį Lygatnės kaimą, kuriame buvo įsikūręs popieriaus fabrikas, viduramžių miestelį Cėsį, Amatos upės slėnį, esantį Gaujos nacionaliniame parke. Tada važiuosite į mažiau apgyvendintą rytinę Latvijos dalį – saugomą šiaurinės Gaujos kraštovaizdžio teritoriją, Alūksnės miestelį, žygiuosite pro Korneti-Pelli ledyno suformuotą lomą – vieną įspūdingiausių klonių Latvijoje. Galėsite užkopti į Drusku piliakalnį – aukščiausią ir stačiausią piliakalnį Latvijoje. Atvykę į Estiją, išvysite aukščiausią tašką Baltijos šalyse – Sūr Munamagio kalvą, galėsite užlipti į ant jos esantį apžvalgos bokštą. Toliau maršrutas veda Piusos upės slėniu ir pro Obinitsą, kuri garsėja setų kultūros palikimu. Žygiuosite pro istorinį Varskos kurortą, esantį visai šalia Rusijos pasienio. Tada pasieksite Tartu ir Peipaus ežerą – penktą pagal dydį Europos ežerą.