Vietomis matyti beržynai, eglynai, tačiau Miško takas daugiausia vingiuoja įvairaus derlingumo pušynais (augančiais sausuose mineraliniuose dirvožemiuose). Sietiņiezio skardis išsiskiria didele formų įvairove – nuo mažų urvų, nišų ir erozijos daubų iki smiltainio darinių, primenančių polius. Pavadinimas „Sietiņiezis“ tikriausiai kilęs iš daugybės mažų lizdų, kuriuos sudarė pavienės bitės, kurios įsmuko į smiltainį ir padarė jį panašų į sietą.