Baltijos šalis dengia storas nuosėdinių uolienų – smėlio, žvyro ir molio sluoksnis, susiformavęs kvartero laikotarpiu, ledynui iš pradžių užslinkus ant Baltijos valstybių teritorijos ir po to atsitraukus. Dėl ledynų randama daug riedulių – ledyno atplėštų ir atneštų uolienų gabalų, kurie tirpstant ledynui liko tose vietose, į kurias buvo atnešti. Kuo ledynas toliau nešė akmenis, tuo apvalesni ir mažesni jie tapo. Todėl lengvai paaiškinamas dėsningumas, kad didžiausi lauko akmenys randami Šiaurės Estijoje, kur jie dažnai primena nuskeltus uolienų luitus, o mažesni ir apvalesni – Lietuvoje. Yra vietų, kur rieduliai suformuoja dideles sankaupas – krūvas, pylimus. Upėse akmenų sankaupos yra suformavusios slenksčius ir sroves, kurios įdomios vandens turistams. Akmenų galima rasti visur – pievose, laukuose, miškuose, upių ir ežerų pakrantėse, jūroje, virš ir po vandeniu. Keliaudami šia Miško tako atkarpa pasieksite Akmenų rūžos pažintinį taką, kuriuo einant atsiskleidžia unikalus ledyno palikimas.