Metsa matkarada - Põhja-Koiva
Šiaurės Gaujos giria
VIDZEMES UNBERÜHRTE WÄLDER
Valmiera – Trapene, 123 km, 9.–13. Tag
Dieser Routenabschnitt gehört zu den am dünnsten besiedeltsten und waldreichsten entlang des Baltischen Wald-Wanderwegs. Die Wälder sind reich an Pilzen und Beeren, es gibt viele Vögel und Waldtiere. Die Gauja, der längste Fluss Lettlands, mäandert hier durch Dünen, die von lichtem Kiefernwald bedeckt sind. Der Boden ist mit weißer Rentierflechte bedeckt und wegen der hellen Farben wirkt der Wald hier immer wie sonnendurchflutet. Von den höchsten Punkten eröffnen sich beeindruckende Aussichten auf die Flussschleifen der Gauja. Von manchen Stellen blickt man auf weite Wiesen, in deren Mitte alte, majestätische Eichen wachsen. Die für Lettland charakteristische Landschaft mit Einzelhöfen, die von Feldern und Wäldern umgeben sind, liegt hier vor Ihnen.
Die eindrucksvollsten sehenswürdigkeiten: Park der Sinne (Sajūtu parks) an den Steilufern der Gauja – ein Pfad in den Bäumen und ein Barfußgänger-Pfad im Zentrum von Valmiera, Brücke über Gauja bei Strenci, Strenci – alte Flößer-Stadt, Seda – in den 50er Jahren im Stil des Sozialistischen Klassizismus erbautes Städtchen, Cirgalu-Dünen mit Aussichtsturm, Schloss Zvartava – Schloss im Stil der Neugotik, erbaut im Jahr 1881, Lärchenallee in Trapene, Kalamecu-Markuzu-Schluchten – imponierende Talengen mit Wasserfällen und einer höhlenartigen Nische.
Atkarpa 9. Valmiera - Strenči.
Abulos upės pakrante iki Strenčių – plaustininkų sostinės
Takas eina per Valmieros istorinį centrą ir žygeivių bei šiaurietiškojo žygeivių pamėgtą Atpūtos parką, po to kerta kabantį tiltą, kerta Pauku priedes pušyną ir Bailių kalną. Iš ten eina Abulų takas, vingiuojantis palei upės krantus iki Brengulių alaus daryklos, o toliau, už Pūpolio, patenka į didžiulius, negyvenamus miškų plotus. Pirmoji šios atkarpos dalis eina pro daugybę nedidelių vasarnamių kaimelių su tokiais pavadinimais kaip Enerģētiķis, Saulītes, Sprīdītis, Gaujmaļi, Pūpoli ir Gaujaslāči, kurie iš pradžių buvo įkurti sovietmečiu kaip Valmieros ir aplinkinių teritorijų gyventojų vasarnamių rajonai. . Netoli Ūdrinių Miško takas veda upių vagų labirintu ir pasuka į šiaurę, kirsdamas Gaujos tiltą, kur įrengta poilsio ir plaukiojimo stotelė. Už 1,5 km yra Strenčių centras. Dalis ruožo eina per Šiaurės Gaujos saugomo kraštovaizdžio teritoriją.
Atkarpa 10. Strenči - Spicu tiltas.
Per gražius Vidžemės miškus
Miško tako pradžia šioje atkarpoje sutampa su Gaujos pažintiniu taku, einančiu pačiu upės krantu. Miško takas kerta A3 dviejose vietose (prieš posūkį į Sedą ir prieš Kaučią) (atsargiai!) ir toliau eina nedideliais miško keliukais, smėlio-žvyro karjeru, o toliau žvyrkeliu ties posūkiu į Olinas. Pavažiavę 3,5 km, vėl pasukite į dešinę ir nedideliais atokiais miško keliukais važiuokite link Spičų tilto, kur prie vadinamosios Zema salos (Žemos salos) atsiveria vieni gražiausių Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio vietovės įžymybių. sala). Šios atkarpos pabaigoje, kur P24 kerta Spicu tiltą, yra vieta iškylai ir stovyklavietė.
Atkarpa 11. Spicu tiltas - Zaķi.
Per didingas Cirgaļi kopas
Miško takas kerta Spičų tiltą ir veda prie keturių Kokšių ežerų (apie 4 km), kuriuos jungia nedidelis upelis. Čia rasite iškylų vietą, palapinių aikšteles ir pažintinį taką keliautojams. Aplink graži gamta, o miškuose gausu valgomųjų grybų. Pravažiavę paskutinį Kokši ežerą Dibeno ežerą, po valandos ar dviejų pasieksite Cirgalių kopų masyvą, kurį kirsite šiaurės-pietų kryptimi. Tolesnė Miško tako atkarpa kerta nemažą mišku apaugusią teritoriją, o šen bei ten matosi vieniša sodyba ar mažesnis ežerėlis. Atkarpa baigiasi mažame kaimelyje, pavadintame Zaķi. Kaime neteikiamos jokios paslaugos, todėl planuodami žygį būtinai apsvarstykite būtinus susitarimus ir apgyvendinimo galimybes. Atkarpa yra Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio teritorijoje.
Atkarpa 12. Zaķi - Gaujiena.
Palei Zvārtavos pilį iki Gaujienos
Už 1,5 km nuo Zakų Miško takas išsuka iš Sėlių–Vireši kelio (P23) ir tęsiasi nedideliu kaimo keliuku iki pat Zvārtavos, kur ilgos alėjos gale laukia Zvārtavos pilis. Pravažiavus Zvārtavą, Miško takas grįžta į P23 ir paėjus 2 km kyla į stačią kalvą, pasiekdamas Gaujienos centrą. Dalis ruožo yra Šiaurės Gaujos („Žiemeļgauja“) saugomo kraštovaizdžio teritorijoje.
Atkarpa 13. Gaujiena - Trapene.
Ilgiausia maumedžių alėja Latvijoje iki Trapenės
Kelio ruožas tarp Gaujienos ir Līzespašto veda per atokius miškus, apsuptus didelių pelkių. Mežciems čia vienintelė gyvenvietė, o vienkiemių nėra. Toliau 5 km pėsčiomis nuo Līzespašto iki Trapenės atsiveria atviri agrariniai kraštovaizdžiai su vešliomis pievomis ir vakarų Alūksnės kalvoms būdingi kraštovaizdžiai. Maždaug pusė šių 5 km veda kvapą gniaužiančia Trapenės maumedžių alėja.