Baltischer Küstenwanderweg - For visually impaired

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Pirmieji keturi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai karo istorijos entuziastus gali sudominti daugybės fortų ir pakrančių gynybos baterijų liekanomis, tačiau ėjimo prasme tai techniškai sudėtingiausia Kuržemės pajūrio atkarpa. Įveikęs Tvirtovės kanalą, Baltijos pajūrio žygių maršrutas trumpam vingiuoja pajūrio pieva, tada nukrenta į paplūdimį ir tęsiasi iki pat Žiemupės. Paplūdimys platus, pučiant stipresniam vėjui tarp Lenkupės ir Kārļupytės upių susiaurėja. Vietomis yra nedideli stačiakampiai, likusi ruožo dalis sudaryta iš aukštų, retkarčiais nuplaunamų prietakų. Teigiama, kad Žiemupės upės gelmėse nuskendo nemažai laivų, vienas jų turėjo net bronzines patrankas.

Maršrutas driekiasi per Ventspilį ir aplinkinius miškus. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja nuo pietinio molo per istorinį Ostgalą ir senamiestį, kerta Ventos upę ir tęsiasi per Parventos rajoną pėsčiųjų ir dviratininkų taku Staldzenės kryptimi, kur apvažiuoja Ventspilio uostą ir grįžta į jūros pakrantė. Verta pasiimti vieną „laisvą dieną“ ir susipažinti su įdomiausiomis miesto vietomis, taip pat apsilankyti Pajūrio muziejuje po atviru dangumi.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Ragaciemo kaime aiškiai matosi visa Jūrmalos pakrantė. Pirmasis šios dienos maršruto trečdalis – Ķemerių nacionalinio parko dalis, kur galima pažinti istorinius žvejų kaimelius, Ragaciemo kaimo žvejų zoną su tinkliniais nameliais ir žuvų turgumi, kopų buveines, taip pat stebėti paukščius žiotyse. Starpiņupės upė. Pradedant nuo Jaunķemeri iki Dubultų, pėsčiomis pasieksite plačiausią smėlėtą Rygos įlankos paplūdimį per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Turėkite omenyje, kad šiltomis ir saulėtomis vasaros dienomis paplūdimyje bus daug lankytojų.

Ranniku matkaraja lõigul Dubulti ja Lielupe vahel paikneb Liivi lahe kõige laiem liivarand – oma lugematute rannakohvikute ja puhkamisvõimalustega on see Jūrmala kuurortlinna suurim väärtus ja tõmbenumber. Rannaäärsetes luitemetsades on tihe rajavõrgustik, mis sobib hästi jalutamiseks ja kepikõnni harrastamiseks. Lielupe ranna ja Jūrmala vabaõhumuuseumi vaheline matkaraja lõik kulgeb Ragakāpa looduspargi territooriumil. Buldurisse saab mugavalt tagasi kõndida mööda Bulduri avenüüd või 5. liini.

Ranniku matkarada algab Eestis Iklast. Ikla – Treimani lõigul kulgeb teekond mööda vana Riia maanteed. Peale Treimani keerab rada mere poole ja kulgeb järgnevad 2,8 km mööda kitsaid, liivaseid, kiviseid ja kohati võsastunud luiteid. Olles teinud tiiru ümber Orajõe oja, naaseb rada parkla juures luidetele ja viib matkaja umbes 4 km jalutuskäigule kuni Lepanina hotellini. Seal tuleb minna tagasi vana Riia maanteele, mis viib Kablisse. Tee peale jäävad head võimalused linnuvaatluseks. Rannaäärsed alad kuni Pärnuni, linn kaasa arvatud, on ammusest ajast armastatud piirkond vaba aja ja rannapuhkuse veetmiseks.

Ranniku matkaraja Tõstamaa – Matsi lõigul näeb tõelist maaelu idülli. Rannajoont liigendavad paljud madalad lahesopid ja poolsaared, mille vahel on rannaniidud, roostikud ja abajad, aga ka ligipääsmatud laiud. Liikudes mööda väikeseid külavaheteid, mida ääristavad sügiseti punetavad pihlakad, saab näha talumajasid ning karjamaid lehmade ja kitsedega. Taluhoovid vahelduvad kiviaedade, põldude ja kadakasaludega. Pääs mere äärde ja puhkekohad asuvad matkarajast lõuna pool, Kastna küla lähedal.

Ranniku matkaraja Matsi – Varbla lõik teeb tiiru läbi Kulli küla ja kulgeb edasi 5 km mööda kohalikke metsade ja luidetega ääristatud teid. See piirkond on sügiseti marja- ja seenerohke. Olles teinud tiiru ümber Uue-Varbla mõisa, jõuab matkarada Varbla külla. Matkaraja lõigul asuv Matsi rand on kuni Haapsaluni üks vähestest liivarandadest.

Rusnė külas kulgeb Balti ranniku matkatee mööda Taikose tänavat ja Kuršmarių tänavat, ületades Nemunase delta jaotusala Atmata jõe üle Rusnė silla. Seejärel kulgeb rada eraldi sõidurajana mööda teeserva, jätkates edasi Šilutėsse. Veidi enne Šilutesse jõudmist peavad matkajad kõndima teeservas. Šilutes ületate Šyša jõe ajaloolise silla. Rusnė tänav, mis ühendab Rusnė saart ja Šilutėt, viib teid otse linna keskmesse. Kuni Šilutėni kulgeb Balti ranniku matkatee läbi Nemunase delta regionaalpargi, kus kevaditi ujutavad üle suured alad Nemunase jõe alamjooksul – tänapäeval on need alad põllumaa ja soometsad (Žalgiriai mets).

Mööda Klaipėdos tänavat ja Aukštumalės tänavat väljub Balti ranniku matkatee Šilutė linnast Kintai suunas (tee nr 4217), järgides korraks poldritammi tippu (pakkudes head vaadet Nemunase delta madalikule, mis üleujutab kevadel), uidub see mööda maanteed ja pöördub tagasi Aukštmalės tänavale (tee nr 4217). Vähem kui 6 km pärast ristub Rūgailiai küla ristmikul Läänemere ranniku matkatee vasakule Minija poole ja 1,5 km pärast paremale, pöördudes tagasi Šilutė–Kintai maanteele. Balti ranniku matkatee läbib üle kõrge ja pika silla Minija jõe ja Kintai karpkalajärved. Siit avaneb teile üks suurejoonelisemaid vaateid Leedu rannikule koos laiaulatusliku panoraamiga madalikule ja vetele. Enne Povilai külla jõudmist pöörab rada vasakule, mis kulgeb umbes 5 km läbi põllumaa, kus saab rändeperioodil linde vaadelda. Seejärel keerab Balti ranniku matkatee rannaäärsele teele (Marių tänav, tee nr 2201), mis viib 5 km kaugusel asuvale Ventė neemele. Sellelt maalilisel marsruudilõigul avaneb avar vaade Kuramaale üle Kura lahe (lahe laius on siin 8–9 km). Matkajad saavad nautida ka endisi kalurikülasid oma värviliste kaunistatud hoonetega. See rajalõik on osa Nemunase delta regionaalpargist.