Mežtaka - Gaujas NP

Gaujos nacionalinis parkas

GAUJAS SENLEJA – IESPAIDĪGĀKĀ LATVIJAS UPES IELEJA
Rāmkalni – Valmiera: 112 km, 4.–8. diena

Mežtaka ved pa Gaujas senleju un cauri visam Gaujas Nacionālajam parkam vairāk nekā 100 km garumā. Gaujas krastos daudz smilšakmens atsegumu, kas met krāsainus atspulgus ūdenī. Visskaistākie skati ir pavasarī, kad zied ievas, un rudenī, kad koku lapas krāsojas koši sārtas un dzeltenas. Gaujas senlejā ir izteikts reljefs – starpība sasniedz 80 m. Ceļš pārsvarā ved pa meža takām gar upi, no meža iznākot Līgatnē un Siguldā.

Spilgtākie iespaidi: Gaujas senleja – dziļākā upes ieleja Baltijas valstīs, Sigulda – viens no populārākajiem tūrisma galamērķiem Latvijā, Bobsleja un kamaniņu trase „Sigulda”, Siguldas gaisa tramvajs pāri Gaujai 43 m augstumā, Viduslaiku pilis Siguldā, Turaidā un Cēsīs, Gūtmaņala – lielākā grota Baltijā, Līgatnes dabas takas – iespēja vērot Baltijas valstīm raksturīgos savvaļas dzīvniekus un putnus, Līgatnes papīrfabrikas ciemats – industriālais mantojums, Padomju slepenais bunkurs Skaļupēs, Cēsu viduslaiku vecpilsēta, Velnalas klints, Ķūķu iezis, Zvārtes iezis, Ērģeļu klintis un Sietiņiezis – iespaidīgākie devona perioda smilšakmens atsegumi Latvijā, Valmiera – Gaujas Nacionālā parka ziemeļu vārti.

Velnalasklintis Anna RutmaneIMG 2984

VidutinisAtkarpa 4. Rāmkalni - Sigulda.

Nuostabus Gaujos upės slėnio kraštovaizdis netoli Siguldos

Pro „Rāmkalni“ Miško takas klaidžioja stačiais Gaujos slėnio krantais, eina pro Gaujos kaimą ir grįžta žemyn. Tada jis kerta Lorupės upę ir tęsiasi Gaujos vingiais, aplenkdamas vieną įspūdingiausių upės atodangų Velnalos uolas, kyla į Ķeizarskats apžvalgos aikštelę ir skrieja žemyn iki Ķeizarkrēsls, nuotykių parko „Mežakaķis“ prie Kaķīškalno ir Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa.

 

20190611 134052

VidutinisAtkarpa 5. Sigulda - Līgatne.

Gaujos nacionalinio parko širdyje

Pravažiavus Siguldą, Miško takas Vējupīte eina iki Paradīzes piliakalnio, kur statūs laiptai leidžiasi žemyn į Gaujos upės senslėnį ir Vējupytės daubą. Jis ir toliau vingiuoja mažesniais takeliais per pievas, kerta mažas upes, kurių krantuose atsiskleidžia smiltainio atodangos. Paskutiniai šeši kilometrai šios atkarpos eina mažesniu takeliu žemyn Līgatnės gamtos takais. Artėjant prie Līgatnės Miško takas pakyla į Gaujos slėnio kalvas, o paskui vėl leidžiasi žemyn į gilią Līgatnės upės daubą, kur yra buvęs Līgatnės popieriaus fabriko kaimas.

 

20190612 120628

SunkusAtkarpa 6. Līgatne - Cēsis.

Senuoju Cėsių keliu per Amatos upės slėnį

Viena vaizdingiausių Miško tako dalių driekiasi palei istorinį Līgatnės popieriaus fabriko kaimą, kerta Spriņģi uolą, vingiuoja palei Skalupės ir Mitologinį taką, sustoja vienoje slapčiausių vietų šioje Geležinės uždangos pusėje, Sovietinis bunkeris, toliau tęsiasi palei Roči gamtos rezervatą, kerta Amatą (gražiausia ir uoliausia upės dalis) ir galiausiai patenka į Zvārtes uolą. Toliau Miško takas driekiasi aukštais Amatos slėnio krantais ir eina istoriniu Cėsių–Rygos „greitkeliu“ (dabar nedidelis kaimo/miško keliukas su senais mylių stulpais) iki Rakšų, tada kyla į Vāļukalni kalvas ir Ozolkalns, eidami palei Gaujos upė iki Cīrulšių gamtos takų. Jis sustoja prie Gaujos gatvės, tačiau keliautojai taku gali tęstis dar 2,8 km iki Cėsių, ten pernakvoti ir kitą dieną toliau eiti.

 

20190613 143558

VidutinisAtkarpa 7. Cēsis - Caunītes.

Įspūdingos smiltainio atodangos Gaujos upės pakrantėje

Miško takas eina mažais keliukais ir takeliais per mišką iki pat vandens turistų stovyklavietės „Lenči“, vingiuoja vis kitokiu reljefu pro Ērgeļu skardžius ir patenka į Gaujos upės senslėnį. Pravažiavus Ērgeļu skardžius, takas pasuka atgal link Cėsių, bet tada nusuka į Pieškalnyje esančią Rāmnieki pusę, kirsdamas upę. Po vandens turistinės stovyklos „Jāņarāmis“ Miško takas patenka į gražų, šviesų pušyną, eina per mišką, kol pasiekia „Caunītes“, kuri yra viena gražiausių vietų Gaujos upės pakrantėje.

 

20190613 173426

LengvasAtkarpa 8. Caunītes - Valmiera.

Pakeliui į Valmierą – „Žaliąjį miestą“

Iš Caunites Miško takas veda per kerinčius pušynus ir pelkes, skersai ir aplink kalvas bei šlaitus. Iš Sietiņiezio atsiveria vienas gražiausių vaizdų į Gaują, todėl galbūt verta skirti šiek tiek daugiau laiko Sietiņiezio pažintiniam takui. Tolesnis kelias driekiasi sodybomis ir miškais, kol pasieksite Valmierą. Už Valmieros aplinkkelio Miško takas veda miesto šaligatviais, o paskutinė kelio atkarpa – nuo vadinamojo „Dzelzītio“ (siauro geležinkelio tilto) iki Cėsų gatvės – eina miškingu taku palei Gaują.