Jūrtaka - Dižjūra

Latvijos ir Lietuvos pasienio postas yra Baltijos pajūrio žygių maršruto Latvijoje pradžios taškas. Jis eina per Papės gamtos parką, kertant platų Didžiosios jūros paplūdimį, gražiais prieštakiais, apaugusiais smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Šiam ruožui būdingas akmenuotas paplūdimys, nedidelės durpių atodangos ir nepaliesta laukinė gamta. Pasivaikščioję šalia Papės kanalo galite pamatyti tipišką Piejūros žemumos kraštovaizdį su nendrynuose pasislėpusiu Papės ežeru. Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja per Papės kaimą ir grįžta į paplūdimį prie Papės švyturio.

Visoje atkarpoje palei paplūdimį driekiasi Baltijos pajūrio žygių maršrutas. Papės apylinkėse paplūdimio pakrantę supa gražūs prieštakai, o toliau nuo kaimo virsta beveik 10 km nuplautu krantu, skersai tyvuliuojančių nulūžusių pušų. Prie Jūrmalciemo vėl atsiranda švelniai pasvirusios kopos. Pravažiavus Jūrmalciemą tęsiasi platūs uždumblėję paplūdimiai, tačiau priartėjus prie Bernati kyšulio prieš akis iškyla stulbinantis pušynu apaugęs ir retkarčiais nuplaunamas staigus.

Nuo Bernatų iki Liepojos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas veda plačiu paplūdimiu, kur iš pradžių pakrantę formuoja išplautos krantai, tačiau artėjant prie Liepojos akyse iškyla aukšti priedangos, apaugusios smėlynėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vėliau takas vingiuoja per Liepojos senamiestį ir „Naująją Liepoją“, kertant Karinio jūrų laivyno uosto kanalą ir pasiekti Karinių jūrų pajėgų uostą: karinių ir fortifikacinių pastatų kompleksą, kurio apžiūra, tikėtina, užtruks pusę dienos. Neabejotinai turėtumėte paragauti ypatingo Liepojos patiekalo, vadinamo Liepājas menciņi , pagamintą iš rūkytos menkės pagal senovinį Pietų Kuržemės receptą.

Pirmieji keturi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto kilometrai karo istorijos entuziastus gali sudominti daugybės fortų ir pakrančių gynybos baterijų liekanomis, tačiau ėjimo prasme tai techniškai sudėtingiausia Kuržemės pajūrio atkarpa. Įveikęs Tvirtovės kanalą, Baltijos pajūrio žygių maršrutas trumpam vingiuoja pajūrio pieva, tada nukrenta į paplūdimį ir tęsiasi iki pat Žiemupės. Paplūdimys platus, pučiant stipresniam vėjui tarp Lenkupės ir Kārļupytės upių susiaurėja. Vietomis yra nedideli stačiakampiai, likusi ruožo dalis sudaryta iš aukštų, retkarčiais nuplaunamų prietakų. Teigiama, kad Žiemupės upės gelmėse nuskendo nemažai laivų, vienas jų turėjo net bronzines patrankas.

Šiame paplūdimyje retai lankosi žmonės, galima prisirinkti gintaro gabalėlių ir akmenukų su fosilijomis ir išgirsti po kojomis dainuojantį smėlį. Prie Žiemupės iškyla gražūs blefai, bet toliau prie Akmensrago ir Pavilostos yra gražių, retkarčiais nuplautų prietakų, apaugusių smėlinėmis svidrėmis ir marražolėmis. Vietomis matyti pilkos kopos. Akmenrago švyturys bus puiki vieta poilsiui. Pavilosta su savo provincijos žavesiu ir uosto kvapu bei rūkyta žuvimi sugrąžins Jus iš dykumos į civilizaciją.

Į šiaurės rytus nuo Pavilostos atsiveria puikūs vaizdai į pilkąsias kopas, o vos už poros kilometrų toliau matosi daugiau nei 20 km besitęsiančio vieno gražiausių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpų pradžia. Įdomiausias blefų peizažas yra netoli Strante ir Ulmale kaimų bei Ryvos upės žiočių. Daug kur vasarą pajūrio nuošliaužų apatinėje dalyje žydi orchidėjos. Jūrkalnėje ir jos apylinkėse matomi „du saulėlydžiai“: pirmasis iš paplūdimio ir antrasis po kelių akimirkų nuo blefo viršūnės.

Šioje Baltijos pakrantės žygių maršruto atkarpoje tęsiasi stulbinantys Baltijos jūros blefai. Prie Ošvalkų kaimo jis leidžiasi žemyn, pavirsdamas į statesnę, storais vainikais apaugusį priešaką, o priešais Sarnatės kaimą vėl atsiranda ryškūs slenksčiai. Šioje palyginti trumpoje pėsčiųjų atkarpoje galite pamatyti keletą įspūdingų peizažų.

Netoli Sarnatės vis dar matosi Baltijos jūros uolos, kurios šiaurės kryptimi pamažu nusileidžia ir pakeičiamos išplautos foredunių užtvanka. Tarp Vendzavo kaimo ir Užavos švyturio matosi gana neįprasti Latvijai pajūrio vaizdai, primenantys smėlėtas ir uolėtas dykumas su reta augmenija: čia buvo sovietų kariuomenės šaudymo aikštelė. Šioje vietoje ir už Užavos švyturio esančiose buvusių šaudyklų teritorijose dabar stūkso pilki priedangos. Artėjant prie Užavos upės žiočių paplūdimys tampa platesnis, o kopos – žemesnės. Nuo romantiško Užavos švyturio viršaus atsiveria gražiausi Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto peizažai.

Ranniku matkaraja Užava – Ventspils lõigul kulgeb teekond esimesed 6 km mööda laiade rannaluidete ja madalate eelluidetega randa, mille seljandikke katavad hõbehallid rand-luidekaera ja liiv-vareskaera puhmad. Alates Medole oja suudmest kerkib muljetavaldav ligi 19 m kõrge, kitsa kivise merepiiriga liivakivipaljand. Kõrge rannik alaneb kiiresti, et kahe kilomeetri pärast taas tõusta. Kahe kõrge ranniku vahele jääb nõukogude armee endine sõjaväepolügon. Matkaraja viimased viis kilomeetrit kuni Ventspilsi lõunamuulini kulgevad mööda laia liivaluidet.

Ranniku matkaraja lõik läbib Ventspilsi linna ja seda ümbritsevaid metsi. Matkarada lookleb lõunamuuli juurest läbi ajaloolise Ostgala linnaosa ja vanalinna, üle Venta jõe ning mööda kergliiklusteed läbi Pārventa linnaosa Staldzene poole. Tehes tiiru ümber Ventspilsi sadama naaseb rada taas  mereranda. Nüüd tasub võtta üks matkavaba päev ja tutvuda põnevate paikadega Ventspilsi linnas ning külastada ka mereäärset vabaõhumuuseumi.

Ranniku matkaraja lõigul Staldzene – Oviši näeb Staldzene rannas mõne meetri kõrgust liivakivipaljandit, mis tõuseb järjest kõrgemaks (kõrgeim punkt Kokkalns – 29 m). Pärast Liepenet muutub rannik tasapisi madalamaks ning Jaunupest Ovišragsi neemeni saab näha laiu liivaluiteid, mis on kõige laiemad Ovišragsi neeme tipus.

Ranniku matkaraja lõik viib läbi Oviši looduskaitseala, mida iseloomustavad laiad liivarannad ja luited. Siinse ranna munakivid ja liiv moodustavad suuri maastikumosaiike. Lūžņas köidab tähelepanu erinevatest ajastutest pärit militaarpärand. Lūžupe jõe suudmealal peab arvestama lindude pesitsusajal kehtivate piirangutega: 01.04–01.08. on seal liikumine keelatud. Ümber saab minna, jälgides matkaraja viitasid. Marsruudi lõpp-punkt, Miķeļbāka tuletorn, paistab juba kaugelt.

Ranniku matkaraja lõigul Miķeļtornisest kuni Irbe vantsilla pöördeni avanevad vaated madala ja hõreda eelluitega rannaalale. Umbes 4,5 km kulgeb rada ümber Irbe suudmeala – siin on hooajaline looduskaitseala ja lindude pesitsusperioodil 01.04–1.08 on alal viibimine keelatud. Matkarada viib kaitsealast mööda läbi kõrgete luitevallidega männimetsa, mille nõlvad on seene- ja marjarikkad. Irbe jõe suudme järel kuni Sīkragsini laiub avar liivarand, millest jookseb umbes kilomeeter enne Sīkragsi risti läbi Ķikansi oja, tähistades Slītere rahvuspargi piiri.

Ranniku matkaraja lõigul Sīkragsist kuni Mazirbeni laiub liivane rannaala, millest voolab risti läbi Mazirbe jõgi. Matkarada viib läbi Mazirbe keskuse, kus saab tutvuda liivlaste ajalooga. Edasi kulgeb rada mööda väikeseid metsa- ja põlluteid läbi liivlaste rannakülade, Košragsi ja Pitragsi, kuni jõuab Saunagsisse. Kuramaa rand on ainuke paik, kus saab tutvuda maailma ühe väikseima rahva, liivlaste, kultuuripärandiga. Siin on ka kakskeelsed teeviidad: läti ja liivi keeltes.

Ranniku matkaraja lõik lookleb mööda väikeseid põllu- ja metsateid Saunagsist Vaideni, kus pöördub tagasi mereranda. Kolka neemeni sirutuvad laiad, liivased rannaribad, vaheldudes madalate ja hõreda taimestikuga eelluidetega, mille järel ilmuvad taas metsatukkadega kaetud rannaluited. Ligikaudu 2 km jagu on lainete uhutud liivaranda, mille taga kerkivad Dumbrkalni künkad. Kolka neem – Läänemere ja Liivi lahe vaheline piirineem – on Läänemere ranniku üks populaarsemaid linnuvaatluspiirkondi.