Miško takas - Cultural experience
Atkarpa 1. Rygos senamiestis - Baltezers.
Per Rygą – UNESCO pasaulio paveldo vietą
Miško tako pradžia Latvijoje yra pačioje Rygos senamiesčio širdyje, Rotušės aikštėje. Maršrutas veda Kaļķu gatve, eina pro Laisvės paminklą, per Vērmanės sodą ir palei istorinę Tērbatas gatvę. Tada jis vingiuoja per Zemitani geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltą ir žengia į Biķerniekų ir Šmerlio miškus. Miško takas vingiuoja per Juglą, praeina Latvijos etnografinį muziejų po atviru dangumi ir eina pėsčiųjų-dviračių taku iki Baltezero.
The historic center of Riga is a UNESCO World Heritage site with a rich array of cultural monuments. Riga hosts the largest number of museums, exhibitions, and various annual events. The city offers a wide range of dining establishments and restaurants, including those serving traditional Latvian cuisine, as well as souvenirs and events related to national and other traditions.
Atkarpa 4. Rāmkalni - Sigulda.
Nuostabus Gaujos upės slėnio kraštovaizdis netoli Siguldos
Pro „Rāmkalni“ Miško takas klaidžioja stačiais Gaujos slėnio krantais, eina pro Gaujos kaimą ir grįžta žemyn. Tada jis kerta Lorupės upę ir tęsiasi Gaujos vingiais, aplenkdamas vieną įspūdingiausių upės atodangų Velnalos uolas, kyla į Ķeizarskats apžvalgos aikštelę ir skrieja žemyn iki Ķeizarkrēsls, nuotykių parko „Mežakaķis“ prie Kaķīškalno ir Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa.
Atkarpa 5. Sigulda - Līgatne.
Gaujos nacionalinio parko širdyje
Pravažiavus Siguldą, Miško takas Vējupīte eina iki Paradīzes piliakalnio, kur statūs laiptai leidžiasi žemyn į Gaujos upės senslėnį ir Vējupytės daubą. Jis ir toliau vingiuoja mažesniais takeliais per pievas, kerta mažas upes, kurių krantuose atsiskleidžia smiltainio atodangos. Paskutiniai šeši kilometrai šios atkarpos eina mažesniu takeliu žemyn Līgatnės gamtos takais. Artėjant prie Līgatnės Miško takas pakyla į Gaujos slėnio kalvas, o paskui vėl leidžiasi žemyn į gilią Līgatnės upės daubą, kur yra buvęs Līgatnės popieriaus fabriko kaimas.
Līgatne offers a wide range of dining options featuring local products, Latvian cuisine, and beverages produced in Līgatne. The restaurant "Pavāru māja" has been awarded the Michelin Green Star. Local souvenirs are available at souvenir shops. The Līgatne Paper Factory Village is an industrial heritage site with former production and warehouse buildings, residential barracks, cellars used for storing vegetables, and the Līgatne ferry. Nearby is the secret Līgatne bunker.
Atkarpa 9. Valmiera - Strenči.
Abulos upės pakrante iki Strenčių – plaustininkų sostinės
Takas eina per Valmieros istorinį centrą ir žygeivių bei šiaurietiškojo žygeivių pamėgtą Atpūtos parką, po to kerta kabantį tiltą, kerta Pauku priedes pušyną ir Bailių kalną. Iš ten eina Abulų takas, vingiuojantis palei upės krantus iki Brengulių alaus daryklos, o toliau, už Pūpolio, patenka į didžiulius, negyvenamus miškų plotus. Pirmoji šios atkarpos dalis eina pro daugybę nedidelių vasarnamių kaimelių su tokiais pavadinimais kaip Enerģētiķis, Saulītes, Sprīdītis, Gaujmaļi, Pūpoli ir Gaujaslāči, kurie iš pradžių buvo įkurti sovietmečiu kaip Valmieros ir aplinkinių teritorijų gyventojų vasarnamių rajonai. . Netoli Ūdrinių Miško takas veda upių vagų labirintu ir pasuka į šiaurę, kirsdamas Gaujos tiltą, kur įrengta poilsio ir plaukiojimo stotelė. Už 1,5 km yra Strenčių centras. Dalis ruožo eina per Šiaurės Gaujos saugomo kraštovaizdžio teritoriją.
Valmiera’s historic center features the ruins of the Livonian Order Castle, St. Simon's Church, fragments of city walls, and other cultural monuments. At Valmiermuiža Brewery and its restaurants, you can enjoy gourmet tours and visit the production facility. In Brenguļi, you can taste the products of the Brenguļi Brewery. Strenči is the capital of Latvian log rafting, where the traditions of log rafting are still preserved today.
Atkarpa 19. Vana-Vastseliina‒Kolodavitsa.
Sparčiausiai tekančios Estijos upės Piusos krantais
Pirmoji šio Miško tako atkarpos dalis vingiuoja nuostabiu Piusos upės slėniu, tada ties Härmä kaimu pasuka link Obinitsos – svarbaus Setomaa – Setų krašto – kultūros centro. Čia galima atrasti vietinių setų tradicijas. Po Obinicos Miško takas veda nuostabiais viržių pušynais, nusileidžia atgal į Piusos upės slėnio gilumą ir ties Piusos urvais pasuka į rytus. Iš ten eina kairiuoju Piusos slėnio šlaitu, kol prie Koidulo geležinkelio stoties pasiekia greitkelį ir geležinkelio liniją.
A section of the Forest Trail that represents the Seto cultural space with objects of tangible and intangible heritage - museums, sacred buildings, and the opportunity to enjoy traditional Seto foods, listen to songs, watch dances, and more. At the beginning of the section are the ruins of the Bishop's Castle of Vana-Vastseliina with a museum, from which half of the route leads through the Piusa Valley.
Atkarpa 20. Kolodavitsa‒Värska.
Setų krašto istorinis paveldas ir gyvosios tradicijos
Miško takas veda per didžiulius Setomaa miškus, palei pelkes ir pelkes, kurios rugsėjį nusidažė pasakišku purpuriniu atspalviu. Tai retai apgyvendintas regionas, o keliautojai turi galimybę iš tikrųjų prisijungti prie gamtos. Prie Õrsavos ežero Miško takas kerta kelis pėsčiųjų tiltus, sukasi aplink ežerą ir veda į Värska seniūnijos centrą. Skirkite laiko atrasti vietines setų tradicijas ir virtuvę.
In Värska, one can enjoy Seto land traditions - culinary and intangible heritage, as well as learn about the history of the mineral water resort. In Värska, the so-called North Camp is a unique military heritage site in Estonia, preserved in a form not found anywhere else. Guides are available to take visitors around these sites.
Atkarpa 21. Värska‒Ristipalo.
Värska – istorinis kurortas
Išvažiavus iš Värskos, Miško takas pasuka į šiaurės vakarus link Pskovo ežero Värska įlankos. Apsukęs ratą miške, takas veda į Laosinos kaimą, kur lankytojai turi galimybę daugiau sužinoti apie setų religines tradicijas. Ši Miško tako atkarpa eina per Peipuso ežero žemumą, todėl reljefas lygus. Žemė daugiausia naudojama žemės ūkiui. Netoli Võõpsu kaimo pervažiavus Võhandu upę Miško takas pasuka Räpinos link.
Värska is a popular resort in Southeastern Estonia, so it is worth staying here for at least one additional day to explore the area's historical monuments, starting with the North Camp, Räägi House, and Värska Seto House, and continuing with the Värska Sanatorium, surrounding forests, educational trails, and chapels along the Forest Trail.
Atkarpa 25. Kavastu‒Varnja.
Varnjos sentikių kaimo link
Miško takas jau trečias dienas sukasi aplink Emajõe-Suursoo (Peipsiveere gamtos rezervato dalis) pelkę. Įdomiausia pasivaikščiojimo dalis – atkarpa tarp Vanaussajos ir Varnja, kur Miško takas driekiasi mažais kaimo keliukais. Prieš Varnją jis pasiekia Peipuso (Peipsio) ežero pakrantę, ir čia tikrai galima pajusti tikrąjį ežero dydį. Atstumas nuo Varnjos iki Remniku Peipuso ežero pakrante ir aplinkine teritorija užtruks apie savaitę. Šią savaitę žygeiviai daugiau sužinos apie tradicinę Rytų Estijos kultūrą – svogūnų auginimą, žvejybą, kulinarinį paveldą, amatus ir sentikių kultūrą.
Atkarpa 26. Varnja‒Alatskivi.
Apsilankymas pas svogūnų augintojus prie Peipaus ežero
Vaizdinga ir tradicijomis turtinga Miško tako atkarpa, kurią simbolizuoja svogūnas. Svogūnus į kraštą sentikiai atvežė XVII a. Pakelėje naminių svogūnų virvelėmis prekiaujantys ponios ir ponai tapo savotiška kaimų vizitine kortele. Dvidešimt keturių kilometrų kelio tarp Varnja ir Kallaste kaimus jungia turistinis maršrutas, vadinamas Svogūnų keliu. Kraštovaizdį puošia spalvingi mediniai nameliai, nedidelės žuvienės parduotuvėlės ir restoranas, kuriame galėsite pasimėgauti sentikių tradicijomis samovare pagaminta arbata. Peipuso ežero žuvienė (rääbis) patiekiama ištisus metus.
An interesting section of the Forest Trail along the shores of Lake Peipus, which becomes particularly visually appealing in autumn when local residents sell onion garlands and other home-grown produce along the streets of the Old Believers' villages. It is possible to visit a farm where onions are grown, enjoy tea from a samovar, and visit museums and exhibitions that showcase local traditions. At the end of the section is Alatskivi Castle, a venue for various cultural events.
Atkarpa 27. Alatskivi‒Rannamõisa.
Rūkyta žuvis ir svogūnų pyragas – Peipaus ežero regiono kulinarinis paveldas
Alatskivi yra puiki vieta paragauti tradicinių Peipuso ežero patiekalų, įskaitant garsųjį svogūnų pyragą. Už Alatskivi Miško takas pakyla į aukštesnę vietą, nuo kurios atsiveria gražūs Peipuso ežero vaizdai, o vėliau nusileidžia, kad vėl susitiktų su ežero pakrante ties Kallaste. Kalasteje atkreipkite dėmesį į vietinį žuvies restoraną ir parduotuvę ir paragaukite rūkytų seilių (rääbis) bei Peipuso ežero ūsų. Paskutinė šios atkarpos dalis veda keliu su vaizdu į ežerą.
It is worth walking through the streets of Kallaste and along the shore of Lake Peipus opposite Kallaste, sitting in one of the coastal cafes, and enjoying Peipus whitefish or other smoked or otherwise prepared fish. In autumn, as in other Peipus villages, you can buy onion garlands and other home-grown produce from local residents. It is a suitable place for photography and filming, especially near the Kallaste sandstone outcrops. Alatskivi Castle with its park is a popular destination.
Atkarpa 28. Rannamõisa‒Mustvee.
Pro vaizdingus Peipaus ežero pakrantės kaimus link Mustvės
Svogūnai, žuvys, kelis kilometrus besidriekiantys kaimeliai, kuriuose pastatai rikiuojasi palei pagrindinę gatvę, puošnios sentikių bažnyčios, nedideli uosteliai su žvejų valtimis ir mediniais nameliais, kiekvienas nudažytas skirtinga spalva! Kavinės, parduotuvės ir vaizdas į Peipuso ežerą, kuris labiau primena jūrą, o ne ežerą. Taip galėtum apibūdinti šią Miško tako atkarpą. Aštuonių kilometrų atstumu nuo Kasepės iki Mustvee Miško takas driekiasi per nedidelius pakrantės kaimelius ir siūlo malonią permainą tiems, kurie vaikščiojo ilgesnį laiką.
Atkarpa 29. Mustvee‒Avinurme.
Palei senąjį Sondos‒Mustvės siaurojo geležinkelio pylimą
Išvažiavus iš Mustvee promenados ir paplūdimio, Miško takas vingiuoja per miestą ir tęsiasi palei buvusią Sonda-Mustvee siaurojo geležinkelio vėžę kitus 16 km. Geležinkelio bėgius pakeitė žvyrkelis tiesia linija, jungiančia Mustvee ir Avinurme. Prie geležinkelio pastatyti informaciniai stendai žymi buvusias gyvenvietes, kurias aplenkė miškas arba pavirto į plynas vietas, kurios netrukus bus atkurtos.
The only place on the Forest Trail (E11) where such a long section (16 km) of the route follows a former narrow-gauge railway line. In Avinurme, you can also see the reconstructed train. It is worth visiting the Avinurme Lifestyle Center, where you can participate in workshops and buy souvenirs from local craftsmen, as well as enjoy delicious coffee with local cakes."
Atkarpa 33. Remniku‒Kuremäe.
Per Alutagusę – naujausią Estijos nacionalinį parką
Nuo čia Miško takas eina per naujausią Estijos nacionalinio parko šeimos narį Alutagusės nacionalinį parką (tiksliau, kelios parko dalys platesnėje teritorijoje), kuris buvo įkurtas 2018 m. Pagrindinis parko tikslas. yra didžiausių Estijos spygliuočių miškų ir pelkių teritorijų apsauga. Tai taip pat viena iš rečiausiai apgyvendintų vietovių šiaurės rytų Estijoje.
Atkarpa 35. Vasavere‒Toila.
Link uolėtos Šiaurės Estijos pakrantės prie Toilos
Už Vasavere Miško takas tęsiasi per Kurtnos kraštovaizdžio draustinį, juosia per durpyną, kerta Oru miestelį, eina per Vokos upės slėnį ir pasiekia Baltijos jūrą, kur pasuka į vakarus. Čia, Suomijos įlankos pakrantėje, kyla Šiaurės Estijos klinta – stačias, uolėtas ir miškais apaugęs skardis, nenutrūkstamai besitęsiantis iki Talino ir toliau iki Vakarų Estijos salų. Miško takas eina ant skardžio ir retkarčiais leidžiasi į slėnius. Jis kerta gilų ir platų Pühajõgi slėnį Toila-Oru parke ir patenka į Toilą, populiarų pakrantės kurortą.
Atkarpa 37. Saka‒Aseri.
Milijonų metų senumo fosilijos jūros pakrantėje
Sakos dvare Miško takas stačiais laiptais leidžiasi į pajūrį, kur paplūdimiu tęsiasi mažiau nei 6 km. Moldovos ir Džabaros kaimuose Miško takas juda atgal į Šiaurės Estijos klintą (puikus Viru Rise kraštovaizdis), eina per Purtse kaimą, sukasi aplink Purtse upę ir juda toliau siaura pakrante į Aserį. Prieš pat atvykstant į miestelį vėl užlipa klinto šlaitu. Pajūryje po Šiaurės Estijos klinta galima stebėti gyvūnų fosilijas, kai kurios iš jų yra šimtų milijonų metų senumo.
Atkarpa 39. Mahu‒Kunda.
Susipažinimas su Kundos pramonės paveldu
Nuo Mahu iki Letipea kaimo Miško takas driekiasi mažais pakrantės keliukais netoli jūros ir palei pakrantę kelio ruože. Galbūt verta važiuoti 2 km aplinkkeliu (ten ir atgal) iki Ehalkivi riedulio. Kitus tris kilometrus nuo Simunamäe Miško takas veda Šiaurės Estijos klinto papėde, kurią dengia pirmykštis miškas. Pakrantė nuo čia nutolusi apie kilometrą. Lontovos dvarą supančioje teritorijoje iškabintos informacinės lentos apie Kundos istoriją. Taip pat galite aplankyti daugybę mieste ir prie upės esančių objektų, susijusių su istorine miesto cemento gamyklos raida.
Atkarpa 46. Tsitre‒ Kaberneeme.
Smėlėti paplūdimiai ir salos Kolgos įlankoje
Tsitre kaime dar vikingų laikais buvo įkurtas uostas. Pirmieji 4 km Miško tako šioje atkarpoje eina per Lahemaa nacionalinio parko teritoriją. Tarp Muuksi ir Soorinna kaimų kelias kerta ovalią plokščiakalnį, šiaurės Estijos klinto aukštį, padengtą vaizdingais kadagių laukais. Šiaurės kaime takas eina pro pakrantės pelkę ir išeina prie jūros už Salmistu uosto. Iš čia atkreipkite dėmesį į 1,3 km nutolusią Pedassaar salą šiaurės rytuose ir Umblu bei Rohusi salas šiaurės vakaruose. Valklos paplūdimyje žygeivių laukia gražus paplūdimio restoranas. Haapse paplūdimyje galima maudytis, jūra greitai gilėja.
Atkarpa 47. Kaberneeme ‒ Jõelähtme.
Jägala upės krantais
Nuo Kaberneeme maršrutas driekiasi per mišką, kur galima pamatyti akmenų krūvas, atneštas čia per paskutinį ledynmetį. Netrukus takas pakyla apie 20 m iki pėsčiųjų tako, besidriekiančio senąja Ancylaus ežero kranto linija. Takas kerta Kaberla-Kaberneeme plentą ir eina per nedidelį smėlėtą Kaberlos upelio kanjoną, kol pasiekia Kalevi-Liiva holokausto memorialą. Takas tęsiasi iki Linnamäe HES ir kabančio tilto. Sekite taku per senovinę Linnamäe tvirtovės kalvą ir tęskite dešiniuoju Jägalos upės krantu, kol pasieksite Jägalos krioklį. Suka tiltas yra apie 500 metrų aukštyn nuo krioklio. Perplaukus upę, takas eina per Jägalos krioklių parką. Galiausiai takas eina per Koogi kaimą ir pasiekia Jõelähtme.
Atkarpa 50. Püünsi‒Tallinn.
Gražiausi Talino senamiesčio vaizdai
Miško takas eina pro Talino įlanką, o puikūs miesto bokštų, uosto ir dangoraižių vaizdai atsiveria jau Püünsi mieste. Miško takas prieš Piritą virsta nuostabiu pušynu, paskui 2 km eina smėlėtu paplūdimiu. Už Piritos iki pat Talino uosto, Miško takas veda nuostabia miesto pakrantės promenada, iš kurios atsiveria vaizdas į svarbiausias miesto kultūrines ir istorines vietas, atsiveria nuostabūs jūros ir uosto vaizdai. Galutinis Miško tako tikslas yra Talino uoste, šalia senamiesčio. Dar vieną ar dvi dienas galite praleisti aplankydami įvairias turistines Talino vietas.
A rich cultural heritage in the coastal villages, Pirita, and Tallinn - museums, sacred buildings, monuments, castles, and coastal parks. Tallinn's historic center is a UNESCO World Heritage site. Tallinn is the city richest in cultural events, where you can explore Estonia's culinary heritage, traditions, and more.
Atkarpa 54. Didžiasalis – Druskininkai – Žiogeliai.
Druskininkai – populiariausias Pietų Lietuvos kurortas
Tarp Didžiasalio kaimo ir Druskininkų kurorto Miško takas vingiuoja spygliuočių miškais, kuriuose gausu uogų ir grybų. Prieš Druskininkus Miško takas susilieja su Nemuno keliu, apsuka Druskininkų Snow areną ir toliau pėsčiųjų ir dviračių taku veda iki Parko tilto per Nemuno upę. Kirtus tiltą, Miško takas tęsiasi Maironio gatve ir toliau veda mažomis istorinio Druskininkų kurorto gatvelėmis ir parko keliukais, kerta Ratnyčios upelį ir miško parką dešiniajame Nemuno krante. Už Veisiejų gatvės maršrutas eina Neravų gatvės šaligatviu ir po maždaug 1 km suka kairėn į Sodžiaus gatvę, kuri Neravų kaimo pabaigoje tampa gražiu miško keliuku. Čia prasideda Dzūkijos nacionalinis parkas. Miško takas apsupa Viečiūnų kaimą, prieš žygeivius atverdamas gražų kraštovaizdį į Liškiavos vienuolyną priešingame Nemuno krante. Iki pat Žiogelių kaimo Miško takas veda gražiu, ramiu miško keliuku.
The section crosses Druskininkai - the most popular resort town in Southern Lithuania with ancient resort traditions and many cultural monuments - sanatoriums, parks, springs, museums, etc. Druskininkai is the venue for various annual cultural events. In the second part of the section near the Nemunas River, there is a beautiful view of the Liškiava Monastery.
Atkarpa 57. Nemunaitis – Alytus.
Aukščiausiu pėsčiųjų tiltu į Alytų
Iš Nemunaičio Vytauto gatve ir Kaniūkai–Einorai–Nemunaitis keliu (Nr. 1102) Miško takas apie 1,5 km veda šiaurės rytų kryptimi, tada pasuka kairėn į šiaurę ir dar po 3 km pasiekia Gečialaukio kaimą. Toliau Miško takas suka į dešinę rytų kryptimi ir po 3,3 km dar sykį susitinka su keliu Nr. 1102. Po 3,3 km Miško takas pasiekia kelią Nr. 128 ir pėsčiųjų šaligatviu nusileidžia į Nemuno slėnį. Nuo čia daugiau kaip 3 km gražus Nemuno slėnio takas per mišką nuveda iki pėsčiųjų tilto per upę. Gerai palypėjus į aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų tiltą prieš akis atsiveria platus ir galingas Nemuno vaizdas. Už tilto Miško takas vingiuoja buvusio geležinkelio pylimu, Alytaus kurorto parko mažais takeliais ir miesto centre S. Dariaus ir S. Girėno gatve pasiekia Senamiesčio skverą, kurio pietinėje pusėje yra Alytaus turizmo informacijos centras.
At the end of the section is Alytus - a popular resort in Southern Lithuania with landmarks - interesting sights that tell the history of the resort's development - parks, squares, gardens, sculptures, a museum, the old railway site, and the highest pedestrian-bicycle bridge in Lithuania. Alytus is a popular venue for various annual cultural events.
Atkarpa 58. Alytus – Panemunis.
Dzūkijos aukštumos kalvomis
Iš Alytaus Miško takas veda Vilniaus gatve, kerta Nemuną A. Juozapavičiaus tiltu. Toliau Jiezno gatve pasuka kairėn į šiaurę ir Miškininkų gatve kerta Normandijos–Nemuno kelią (Nr. 1134), kuris eina per mišką beveik 2 km. Tuomet Miško takas įsuka į nedidelį kaimo keliuką ir juo 8 km tęsiasi šiaurės kryptimi. Šiose apylinkėse galima grožėtis plačiais atvirais Dzūkijos aukštumos vaizdais. Už Staniavos kaimo Miško takas gražiu miško keliu veda žemyn prie Nemuno ir po to stačiu šlaitu kyla į Punios piliakalnį, nuo kurio atsiveria vaizdas į upę. Pasiekus Punios bažnyčią Miško takas Kauno, Šilo ir Birštono gatvėmis po mažiau nei 4 km priveda prie miško masyvo, kurį kirtus po 5 km išlenda prie Nemajūnų kaimo. Už 3,5 km yra šios atkarpos galutinis taškas.
Atkarpa 59. Panemunis – Birštonas.
Nemuno kilpomis pro etnografinius vienkiemius
Atkartodamas Nemuno kilpas, Miško takas suformuoja daugiau kaip 20 km ilgio vingį Nemuno kilpų regioniniame parke, vingiuodamas per gražiausius gamtos kampelius ir mažus kaimelius su šioms vietovėms būdingais įvairiomis spalvomis nudažytais mediniais pastatais. Didesnis miško masyvas yra tik tarp Siponių ir Puzonių kaimų, per kuriuos maršrutas veda nedideliais miško keliukais. Kirtus Vilnius–Marijampolė kelią (A16), Miško takas pasiekia kitą Nemuno vingį, kuriame įsikūręs balneologinis Birštono kurortas. B. Sruogos gatve jis nuveda iki Birštono turizmo informacijos centro.
The Forest Trail section leads through the arcs of the Nemunas, where small, ethnographic-looking villages with interesting wooden architecture are located on the riverbanks. At the end of the route is Birštonas, one of the most popular resorts in Southern Lithuania, with many cultural and historical landmarks: parks, squares, gardens, spring water collection points - pavilions, medical institutions, promenades. For the purpose of viewing the resort and the bends of the Nemunas, the highest observation tower in Lithuania has been built.
Atkarpa 64. Kaunas – Lampėdžiai.
Istorinėmis Kauno miesto gatvėmis
Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, Laikinoji sostinė 1919 - 1940 m. ir 2022 metų Europos kultūros sostinė. Miško takas tęsiasi garsiausia miesto gatve, skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams - liepomis apsodinta Laisvės alėja. Daugiau kaip 1,5 km ilgio alėja ir aplinkinės gatvės išsiskiria unikalia modernizmo architektūra – 1914–1940 m. statytiems namams suteiktas Europos kultūros paveldo ženklas. Toliau maršrutas atveda į Vilniaus gatvę - pagrindinę viduramžiško Kauno, kuriame šeimininkavo Hanzos pirkliai, gatvę. Senamiestyje Miško takas vingiuoja pro Rotušės aikštę, įvairius istorinius pastatus ir bažnyčias, kol Nemuno pakrante pasiekia didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santakos vietą ir čia esantį parką. Praėjus Kauno pilį, tiltu perėjus į kitą Neries upės pusę, Miško takas pėsčiųjų ir dviračių takais toliau tęsiasi dar 4 km iki buvusio Lampėdžių žvyro karjero, kuris yra užpildytas vandeniu, čia įrengtas paplūdimys ir kempingas, todėl šiltuoju sezonu tampa mėgstama kauniečių poilsio vieta.
SVARBU. Kauno miestą kertančiose atkarpose žymėjimų nėra.
Kaunas is one of the former capitals of Lithuania, and its historical center is a UNESCO World Heritage site with numerous cultural monuments, parks, sculptures, sacred buildings, museums, squares, and plazas, cultural institutions, Laisvės Avenue (pedestrian street), bridges, riverfront promenades, and other attractions. There are extensive opportunities to learn about traditions and participate in various annual cultural events.
Atkarpa 66. Kulautuva – Vilkija.
Nemuno užliejamomis pievomis
Visos šios atkarpos metu Miško takas veda takeliais ir nedideliais kaimo žvyrkeliais dešiniuoju Nemuno upės krantu. Maršrutas driekiasi gražiais kraštovaizdžiais, pakrantės pievomis ir jaukiomis gyvenvietėmis, nuo kurių atsiveria vaizdai į upę. Šios Miško tako atkarpos galutinis taškas – Vilkijos perkėla – jau iš tolo matoma Nemuno pakrantės linkyje. Priešais perkėlą yra Vilkijos miesto centras. Vilkija - tai savitas kalnų miestas, urbanistikos paminklas, kurio unikaliam pavidalui ir raidai įtakos turėjo geografinė padėtis ir gamtinės sąlygos, o ypač – Nemuno upės vanduo. Antroje vasaros pusėje Nemuno pievos skęsta geltonuose ir mėlynuose žieduose. Upiniu motoriniu keltu „Vilkija“ verta persikelti į kitą Nemuno pusę ir grįžti atgal, nes tokia transporto priemonė Baltijos šalyse yra išsaugota vos keliose vietose.
A picturesque section of the Nemunas Valley with many cultural monuments - the Kulautuva resort with its mineral water facility, park and trails, sculptures, sacred buildings, the town of Vilkija (fantastic view of the Nemunas), a hillfort, and a ferry across the Nemunas, which is still operational today.
Atkarpa 70. Kaulakiai – Šiluva.
Dubysos slėnis ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje
Vingiuodamas keliu Raseiniai–Baisogala (Nr. 225) ir šalia kelio einančiu pėsčiųjų taku, maršrutas kerta gilų Dubysos slėnį ir prie Ginčaičių kaimo pasuka dešinėn. Plačiu linkiu apsukęs apylinkės laukus, takas po 6 km susijungia su keliu Raseiniai–Šiluva (Nr. 148) ir po maždaug 3 km, darsyk kirtęs Dubysos slėnį, pasiekia Kušeliškės kaimą. Toliau 5,5 km Miško takas vingiuoja šalia Kušeliškės–Lyduvėnų (Nr. 3516) kelio, kur jau iš tolo galima pamatyti garsųjį Lyduvėnų geležinkelio tiltą. Kelio posūkyje priešais automobilių tiltą per Dubysą Miško takas pasuka dešinėn šiaurės rytų kryptimi ir keliu Nr. 3544 po 9 km pasiekia Šiluvą, o dar po 0,8 km – miestelio centrą. Šioje atkarpoje reljefas pamažu darosi vis išraiškingesnis, nes veda per apylinkes, kur Dubysos slėnį keičia Rytų Žemaitijos aukštumos pietinė dalis. Maršruto atkarpa iki Lyduvėnų veda per arba šalia Dubysos regioninio parko, o Šiluva priklauso jau kitam – Tytuvėnų regioniniam parkui.
Atkarpa 71. Šiluva – Tytuvėnai – Aukštiškiai.
Tytuvėnų regioniniu parku
Iš Šiluvos iki Tytuvėnų miestelio Miško takas 7 km vingiuoja asfaltuotu pėsčiųjų ir dviračių taku. Toliau kerta Tytuvėnų centrą Šiluvos ir Maironio gatvėmis, pasukęs į Miško g. tęsiasi vaizdingu maršrutu Giliaus ežero vakarine pakrante. Šiaurinėje ežero pusėje takas keliauja į rytus senuoju geležinkelio pylimu, maždaug už 1,4 km pasiekia Kuršių gatvę (Nr. 148) ir, vingiuodamas pėsčiųjų taku, už 0,6 km priešais Budraičių kaimą pasuka kairėn į vakarus. Dar 4 km takas veda žvyruotu užmiesčio keliu, kol pasiekia galutinį šios atkarpos tikslą - Aukštiškius.
In Tytuvėnai, nature and cultural heritage intertwine. The town of Tytuvėnai is known for its sacred traditions, monastery, and annual cultural events. The area is located in the Tytuvėnai Regional Park (in Tytuvėnai - a visitor center). The surroundings offer extensive recreational opportunities - lakes, swimming areas, parks, trails, an educational trail, and more.
Atkarpa 77. Pavandenė–Biržuvėnai.
Varnių regioniniu parku
Nuo Pavandenės miestelio Miško takas tęsiasi šiaurės vakarų kryptimi keliu Nr. 4609 ir už 7,5 km pasisuka į dešinę ir veda 4 km lanku palei mažą miškelį, kuriame slepiasi Baltežeris. Netoli Kuršų Miško takas kerta Luokės–Janapolės kelią (Nr. 4611), leidžiasi į Virvytės upės slėnį, preina per Baltininkų kaimą ir vėl kerta turistų pamėgtą Virvytės upę. Maždaug už 5 km vesdamas dešiniuoju Virvytės krantu, pasiekia Biržuvėnų kaimą. Keliaujant šia Miško tako atkarpa galima pasigrožėti Varnių regioninio parko kalvotu kraštovaizdžiu.
Atkarpa 78. Biržuvėnai–Telšiai.
Kelionė į Žemaitijos sostinę – Telšius
Už Biržuvėnų Miško takas 3 km veda Biržuvėnų mišku. 1 km iki Rūdupių kaimo tęsiasi palei kelią Luokė–Viešvėnai (Nr. 4605), o vėliau pasuka dešinėn šiaurės - šiaurės vakarų kryptimi. Toliau 11 km maršrutas keliauja kaimo keliu iki Rainių. Nuo Rainių apie 3 km iki Telšių miesto veda pėsčiųjų ir dviračių taku, kur įsuka į Kauno g. ir ja vingiuoja iki Masčio ežero kranto. Toliau veda per parką, kur nuo Zakso kalno galima pasigrožėti Masčio ežero panorama. Apsukęs nedidelį puslankį palei Masčio ežero įlanką Miško tako maršrutas pasiekia galutinį atkarpos tikslą.
Atkarpa 81. Plinkšės–Žemaičių Kalvarija.
Į piligrimų kelionės tikslą
Nuo Plinkšių Miško takas veda į vakarus, kerta miškelį ir už 2 km pasiekia Sedos – Gaudikaičių kelią (Nr. 161). Už 1,8 km nuo šio kelio maršrutas pasuka kairėn į pietus, o kitus 7,4 km veda tarp dirbamų žemių ir didesniu miško plotu, vėliau dešinėn į vakarus Bertulių kaimo link. Dar už 3,8 km Miško takas kerta kelią Seda–Plungė (Nr. 164), kur nuo aplinkinių kalvų matyti piligrimų kelionės tikslas – Žemaičių Kalvarijos bažnyčios bokštai. Prieš pat miestelį maršrutas kerta Žemaitijos nacionalinio parko ribą.
Atkarpa 82. Žemaičių Kalvarija–Paplatelė.
Nuostabiomis Žemaičių aukštumos kalvomis
Miško takas iš Žemaičių Kalvarijos miestelio eina Pagardinio, Alsėdžių ir Platelių gatvėmis. Maždaug 6,5 km nuo miestelio centro maršrutas vingiuoja vaizdingu keliu (Nr. 3210), kurį supa kalvos, ir įsuka į automobilių stovėjimo aikštelę ties Gegrėnų archeologiniu kompleksu. Prie jos takas pasuka kairėn į pietus ir veda Gegrėnų piliakalnių takais. Palikęs mišką, Miško takas toliau eina Ežero gatve, netrukus kerta Dvaro gatvę, pasuka į Paežerės gatvę ir už 5 km pasiekia Žemaičių Kalvarijos kelią (Nr. 2302). Čia maršrutas keliauja į kairę ir eina pėsčiųjų ir dviračių taku 1,7 km, kol pasiekia sankryžą su Plokštinės gatve ir tuomet suka dešinėn į pietus, o už 1,8 km atveda į Paplatelės kaimą. Ši atkarpa yra Žemaitijos nacionaliniame parke ir supažindina su Žemaičių aukštumos šiaurės vakarų dalies kraštovaizdžiu ir gamtine įvairove.
In terms of cultural monuments and landscape, it's a rich section. At the beginning, there's Žemaičių Kalvarija with its sacred traditions, in the middle, the Gegrėnai archaeological complex with hillforts, and at the end (within the territory of Žemaitija National Park), the recreational area of Lake Plateliai.
Atkarpa 85. Salantai–Mosėdis.
Salantų regioniniu parku
Nuo Salantų miestelio Miško takas eina M. Valančiaus, Padvaralio ir Ilgąja gatvėmis. Likus 100 m iki kelio Nr. 169 jis veda kairėn į kaimo keliuką, už 3,5 km pasiekia Erlos gatvę ir pasuka kairėn į vakarus. Už 0,4 km eina dešinėn į šiaurę ir atveda į Šatraminių kaimą, kur suka dešinėn į pietvakarius, už 2,9 km kerta Salantų–Skuodo kelią (Nr. 169) ir Šaukliuose veda kairėn į šiaurę. Už 3,8 km pasiekia šios atkarpos galutinį tikslą – Mosėdį. Didžioji atkarpos dalis, išskyrus Šatraminių apylinkes, eina Salantų regioninio parko teritorija.
Atkarpa 86. Mosėdis–Skuodas.
Į Skuodą, prie Lietuvos ir Latvijos sienos
Iš Mosėdžio miestelio Salantų ir Skuodo gatvėmis Miško takas vingiuoja Skuodo link ir po mažiau nei 8 km pasiekia Salantų–Skuodo kelią (Nr. 169). Toliau maršrutas veda tarp dirbamų žemių. Kraštovaizdis keičiasi įžengus į Bartuvos upės slėnį. 0,5 km maršrutas eina Salantų–Skuodo keliu, po to pasuka į kairę ir 6,7 km vingiuoja mažais kaimo keliukais, kol pasiekia Skuodo miestą. Toliau veda Kretingos, Laisvės ir Krantinės gatvėmis, kerta Skuodo parką ir Gedimino, Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėmis (kelias Nr. 169) pasiekia Lietuvos valstybinę sieną - galutinį atkarpos tikslą.
Atkarpa 90. Kalvenė–Aizputė.
Į Aizputę – vieną seniausių Latvijos miestų
Miško tako maršrutas Kalvenės gatvelėmis vingiuoja iki Aizputės–Kalvenės (P115) kelio, 1,4 km eina jo kelkraščiu ir pasuka į dešinę. Toliau maršrutas kerta Jelgavas–Liepojos geležinkelį ir iki pat Buojų gyvenvietės eina mažu kaimo keliuku. Pakeliui matyti daug buvusių žuvų tvenkinių. Kraštovaizdį pagyvina laukuose išsibarstę vienkiemiai ir sodybos, kuriuose galima nusipirkti vietoje užaugintų daržovių ir maisto. Už Kazdangos–Mazbojų kelio (V1299) maršrutas kerta Grantniekų karjerą. Nuo Kalvenės iki Buojų maršrutas eina Vakarų Kuršo aukštumos Bandavos kalvynu, kur aukščiausios reljefo vietos yra šiek tiek aukščiau 100 m virš jūros lygio. Už Buojų Miško takas kerta Lažos upelį ir prie Tebrų vėl eina Aizputės–Kalvenės keliu iki Aizputės. Kalvenės ir Atmodas gatvėmis galima pasiekti miesto centrą.
Atkarpa 92. Snėpelė–Kuldyga.
Į Kuldygą – žaviausią viduramžių Kuržemės miestą
Pagrindine Snėpelės gatve Miško takas veda į kelią V1294 ir po 0,3 km priešais Kepšų ežerą pasuka dešinėn į nedidelį kaimo kelią. Šiuo keliu maršrutas pasiekia Slipinciemą, prieš tai kirtus Sprincupės užtvanką ir eina palei tvenkinį. Toliau pasuka Pelčių kryptimi, kur vingiuoja palei Dambų tvenkinius, veda iki Kuldygos–Pelčių kelio (V1293) ir tęsiasi per Kuldygos sodus „Kurzemīte“ ir „Rumba“, kol pasiekia Ventos upę ir Kuldygos aplinkkelį. Nuo jo iki Senojo plytų tilto 2,4 km maršrutas veda gražiu Ventos pakrantės taku, kur drėgnesnė vietose ir per upelius nutiesti mediniai tilteliai.
The old town of Kuldīga gained UNESCO World Heritage status in 2023. The historic center with the Alekšupīte River is one of the most interesting cultural monuments in Latvia. The Venta Rapid with the ancient brick bridge over the Venta River is one of the scenic symbols of Kurzeme. You can also visit the Snēpele and Pelči manors with their parks.
Atkarpa 94. Renda–Sabilė.
Į Sabilę – vyno ir sidro miestą
Miško tako maršrutas Rendoje vingiuoja Yvandės upelio uolėtais krantais ir veda į Krojų kelią pievomis, o vėliau tęsiasi mišku. Vietomis atsiveria Abavos senvagės vaizdas. Kraštovaizdis pamažu keičiasi, kai Miško takas palieka Kuršo žemumos Pieventos lygumą ir lėtai pakyla Rytų Kuršo aukštumos šlaitu 50–60 m virš jūros lygio.
Priešais Valgalės kaimą maršrutas padaro vingį pro gilią Valgalės upelio vagą ir iki pat Sabilės eina Abavos senvagės šlaito viršumi, tiktai prie Sabilės nusileidžia iki Abavos tilto (Lāčplēša, Kuldīgas gatvė). Sabilės apylinkėse kraštovaizdis vėl pakinta ir galima stebėti Rytų Kuršo aukštumos Saldaus kalvyno vaizdus. Senvagės tarp Rumbciemu ir Sabile gylis siekia apie 40 m. Miško takas šią ir kitą dieną eina Abavos senvagės gamtos parku „Abavas senleja“.
Since the time of the Duchy of Courland and Duke Jacob, Sabile has been known for its wine-making traditions. For a long time, Sabile was home to the northernmost vineyard in Europe. Today, the wine-making traditions of Sabile continue. There is also a cider house in Sabile, where you can taste their products. In Sabile, you can enjoy meals made from local products, including traditional Latvian and contemporary dishes.
Atkarpa 97. Jaunmuokos–Tukumas.
Į Tukumą - miestu pasigrožėti!
Jaunmuokų pilies apylinkės džiugina Rytų Kuršo aukštumos Vanemos kalvyno kraštovaizdžiu. Miško takas vingiuoja žemyn iki Berų vandens malūno. Toliau maršrutas veda apie 3 km iki pat Vecmuokų ir 50 m už jo, atskleisdamas gražų kraštovaizdį ir platų Sluocenės slėnį pietuose. Už Vecmuokų dvaro alėjos maršrutas kerta Tukumo–Lazdos kelią (V1442), praeina pro keletą viensėdžių ir tiesiu miško keliu veda pietryčių kryptimi palei Seklio ežerą, prie kurio galima prieiti mažais takeliais. Sveikuolių kaimeliu maršrutas eina miško takais ir ties Uozuolinių kapinėmis pasiekia Tukumo–Kesterciemo–Kolkos kelią (P131), kur prasideda Tukumo miestas. Raudas, Kurzemes Meža ir Melnezera gatvėmis maršrutas atveda prie Saulės kalno.
Atkarpa 101. Dubulti - Lielupe - Bulduri.
Populiariausi paplūdimiai Latvijoje
Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.
The resort town of Jūrmala has long-standing spa traditions.The city's historic wooden architecture and its details are particularly interesting. You can explore many historical and contemporary landmarks, such as museums, memorial sites, Jomas Street, and the historic districts of Jūrmala. The Dzintari Concert Hall is a popular venue for various events.