Atkarpa 75. Šaukėnai – Gaulėnai. Žemaitijos etnografinis regionas.

1989 m. naujai pastatyta mūrinė bažnyčia, pakeitusi prieš tai buvusią medinę. Bažnyčios šventorius apjuostas tvora su barokiniais vartais, šventoriuje yra lurdas, išlikusi XVIII a. varpinė.

Rašytiniuose šaltiniuose minimas jau XV a.  Kurį laiką čia buvo įsikūrusi žemės ūkio mokykla, vėliau Šaukėnų tuberkuliozės sanatorija, po kurio laiko – psichiatrijos ligoninė. Didžioji parko dalis yra už ligoninės teritorijos ribų,  mišraus išplanavimo su vyraujančiais peizažinio parko elementais.

Upė Lietuvoje ir Latvijoje. Viena iš didžiausių per Lietuvos teritoriją tekančių upių – trečia pagal ilgį Lietuvos upė po Nemuno ir Neries.

Einant keliu Užventis – Ramučiai galima rasti Beržėnų dvarą. Dvaro rūmai statyti XIX a. 2–ojoje pusėje, priklausė grafams Čapskiams. Kažkada klestėjęs dvaras su neogotikinio stiliaus rūmais šiandien yra apleistas. Nepritaikytas lankymui.

Eksponuojama archeologinė medžiaga nuo pačių ankstyviausių laikų (neolito) bei vėlesnius laikus menanti Šatrijos, Gaulėnų, Maudžiorų, Luokės apylinkių istorinė medžiaga, tel. +370 68249806 (skambinti iš anksto).