Metsa matkarada - Tukums and Ķemeru NP

Tukumas ir Kemerių nacionalinis parkas

Ķemeri rahvuspark – läti kõige mitmekesisemad märgalad

Jaunmoka loss – Bigauņciems: 56 km, 3 või 4 päeva.

Ķemeri rahvuspark on asutatud eri tüüpi märgalade kaitseks. Kaitseala piiresse jäävad Liivi lahe madalad rannikuveed, kinnikasvavad rannikujärved ehk laguunid, ulatuslikud soostikud, lodumetsad ja lamminiidud, mis kõik on olulised elupaigad paljudele taime- ja loomaliikidele, eriti rändlindudele ja pesitsevatele lindudele. Rahvuspargi taimestikus on esindatud 25% Läti punase raamatu taimedest. Rahvusparki kuulub Läti suurim soo – Suur Ķemeri raba, samuti mitmed teised, nagu Rohesoo (Zaļais purvs) ja Nõiasoo (Raganu purvs). Metsa matkarada põikab neist oma teekonnal õige lähedalt mööda. Neis suurtes soodes on aegade jooksul tekkinud sulfaatne mineraalvesi ja ravimuda, mis andsid põhjuse asutada Ķemeri kuurort. Pärast Ķemeri ajaloolist kuurorti kohtub Metsa matkarada Ranniku matkarajaga (E9) ning mõlemad suunduvad sama teed pidi Riia poole.

8R4A2632

EAtkarpa 97. Jaunmuokos–Tukumas.

Į Tukumą - miestu pasigrožėti!

Jaunmuokų pilies apylinkės džiugina Rytų Kuršo aukštumos Vanemos kalvyno kraštovaizdžiu. Miško takas vingiuoja žemyn iki Berų vandens malūno. Toliau maršrutas veda apie 3 km iki pat Vecmuokų ir 50 m už jo, atskleisdamas gražų kraštovaizdį ir platų Sluocenės slėnį pietuose. Už Vecmuokų dvaro alėjos maršrutas kerta Tukumo–Lazdos kelią (V1442), praeina pro keletą viensėdžių ir tiesiu miško keliu veda pietryčių kryptimi palei Seklio ežerą, prie kurio galima prieiti mažais takeliais. Sveikuolių kaimeliu maršrutas eina miško takais ir ties Uozuolinių kapinėmis pasiekia Tukumo–Kesterciemo–Kolkos kelią (P131), kur prasideda Tukumo miestas. Raudas, Kurzemes Meža ir Melnezera gatvėmis maršrutas atveda prie Saulės kalno.


IMG 1288

EAtkarpa 98. Tukumas–Janiukruogas.

Gausiais grybų miškais

Melnezera gatve Miško takas palieka Tukumą ir iki pat Milzkalnės vingiuoja miškais, išskyrus trumpą atkarpą Jaunūdrų keliu. Toliau maršrutas tai pakyla, tai leidžiasi Raudos kalvyno keterų šlaitais. Viena aukščiausių vietų yra Milzkalnas, 113 m. virš jūros lygio. Kirtus Tukumo–Milzkalnės–Smardės kelią (V1446), maršrutas veda per Šluokenbekos dvarą, peršoka Sluocenės upeliuką, apsuka aplink Berzajus ir toliau kairiuoju Sluocenės krantu vingiuoja iki Karninių kapinių prie Tukumo–Milzkalnės–Smardės kelio. Nuo šios vietos iki Valgumo ežero, kurio pakrantėje yra apgyvendinimo vieta, Miško takas tęsiasi maždaug 2,5 km. Už Berzajų prasideda Kemerių nacionalinis parkas (KNP).


IMG 1990

HAtkarpa 99. Janiukruogas–Bigaunciemas.

Kemerių nacionaliniu parku

Kirtus vietovę su keliomis sodybomis, Miško takas vingiuoja gražiais spygliuočių miškais ir dar 6,5 km Čaukciemu, kol pasuka į Žaliąją kopą. Toliau eina Antinciemo–Smardės kelkraščiu. Vietovė  lygi, nes maršrutas eina Pajūrio žemumos Engurės lyguma. Nuo Žaliosios kopos atsiveria platūs Žaliosios ir Raganų pelkių vaizdai. Nedidelis miško keliukas vingiuoja kopos apatine dalimi ir dviejose vietose pelkę kerta mediniais takeliais. Kemeriuose maršrutas eina Partizānu, Robežu, A. Upīša, Katedrāles ir E. Dārziņa gatvėmis, pro parko lankytojų centrą „Meža māja“ ir Veršupytę, į kurią įteka sieringų šaltinių vandenys. Kirtus Tūristu gatvę, maršrutas eina Dūņu keliu iki Sluokos ežero. Toliau Miško takas prieina Veršupytės raistą – vieną puikiausių šlapių miškų buveinių visoje Kuržemėje. Prie Melnezero ežero maršrutas pasuka senojo Kemerių kelio link ir po 2 km pasiekia Bigaunciemą. Už Talsų plento (P128) Miško tako maršrutas prieina Rygos įlanką ir susijungia su Jūros tako maršrutu (E9). Miško takas visą atkarpą eina per Kemerių nacionalinį parką (KNP).