Metsa matkarada - Gauja Rahvuspark

Gaujos nacionalinis parkas

KOIVA (GAUJA) JÕE ÜRGORG – LÄTI MULJETAVALDAVAIM JÕEORG
Rāmkalni – Valmiera: 112 km, 4.-8. päev

Metsa matkarada kulgeb enam kui 100 km ulatuses mööda Gauja jõe ürgorus ja läbi kogu Gauja rahvuspargi. Gauja jõe kallastel on palju liivakivipaljandeid, mis tekitavad vees värvilisi peegeldusi. Kõige kaunimad vaated on seal kevadel, kui õitsevad toomingad ning sügisel, kui puude lehed värvuvad erkpunaseks ja kollaseks. Gauja jõe ürgorus on reljeefne maastik: kõrguste vahe ulatub 80 meetrini. Tee kulgeb enamasti mööda jõeäärseid metsaradu, väljudes metsast Līgatne ja Sigulda juures.

Vaatamisväärsed kohad: Koiva jõe ürgorg – sügavaim jõeorg Baltimaades, Sigulda – üks populaarsemaid turismisihtkohti Lätis, Sigulda bobi- ja kelgurada, Sigulda rippraudtee 43 m kõrgusel Koiva kohal, Sigulda, Krimulda, Turaida ja Cēsise (Võnnu) keskaegsed lossid, Gutmani koobas – Baltimaade suurim grott, Līgatne loodusrajad – võimalus vaadelda Baltimaadele iseloomulikke looma- ja linnuliike, Līgatne paberitehase asula – tööstuspärand, Nõukogudeaegne salapunker Skaļupes, Cēsise keskaegne vanalinn, Velnala, Kūku, Zvārte, Ērglu ja Sietiņiezise paljandid – kõige muljetavaldavamad liivakivipaljandid Lätis, Valmiera – Gauja rahvuspargi põhjavärav.

Velnalasklintis Anna RutmaneIMG 2984

MAtkarpa 4. Rāmkalni - Sigulda.

Nuostabus Gaujos upės slėnio kraštovaizdis netoli Siguldos

Pro „Rāmkalni“ Miško takas klaidžioja stačiais Gaujos slėnio krantais, eina pro Gaujos kaimą ir grįžta žemyn. Tada jis kerta Lorupės upę ir tęsiasi Gaujos vingiais, aplenkdamas vieną įspūdingiausių upės atodangų Velnalos uolas, kyla į Ķeizarskats apžvalgos aikštelę ir skrieja žemyn iki Ķeizarkrēsls, nuotykių parko „Mežakaķis“ prie Kaķīškalno ir Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa.

 

20190611 134052

MAtkarpa 5. Sigulda - Līgatne.

Gaujos nacionalinio parko širdyje

Pravažiavus Siguldą, Miško takas Vējupīte eina iki Paradīzes piliakalnio, kur statūs laiptai leidžiasi žemyn į Gaujos upės senslėnį ir Vējupytės daubą. Jis ir toliau vingiuoja mažesniais takeliais per pievas, kerta mažas upes, kurių krantuose atsiskleidžia smiltainio atodangos. Paskutiniai šeši kilometrai šios atkarpos eina mažesniu takeliu žemyn Līgatnės gamtos takais. Artėjant prie Līgatnės Miško takas pakyla į Gaujos slėnio kalvas, o paskui vėl leidžiasi žemyn į gilią Līgatnės upės daubą, kur yra buvęs Līgatnės popieriaus fabriko kaimas.

 

20190612 120628

HAtkarpa 6. Līgatne - Cēsis.

Senuoju Cėsių keliu per Amatos upės slėnį

Viena vaizdingiausių Miško tako dalių driekiasi palei istorinį Līgatnės popieriaus fabriko kaimą, kerta Spriņģi uolą, vingiuoja palei Skalupės ir Mitologinį taką, sustoja vienoje slapčiausių vietų šioje Geležinės uždangos pusėje, Sovietinis bunkeris, toliau tęsiasi palei Roči gamtos rezervatą, kerta Amatą (gražiausia ir uoliausia upės dalis) ir galiausiai patenka į Zvārtes uolą. Toliau Miško takas driekiasi aukštais Amatos slėnio krantais ir eina istoriniu Cėsių–Rygos „greitkeliu“ (dabar nedidelis kaimo/miško keliukas su senais mylių stulpais) iki Rakšų, tada kyla į Vāļukalni kalvas ir Ozolkalns, eidami palei Gaujos upė iki Cīrulšių gamtos takų. Jis sustoja prie Gaujos gatvės, tačiau keliautojai taku gali tęstis dar 2,8 km iki Cėsių, ten pernakvoti ir kitą dieną toliau eiti.

 

20190613 143558

MAtkarpa 7. Cēsis - Caunītes.

Įspūdingos smiltainio atodangos Gaujos upės pakrantėje

Miško takas eina mažais keliukais ir takeliais per mišką iki pat vandens turistų stovyklavietės „Lenči“, vingiuoja vis kitokiu reljefu pro Ērgeļu skardžius ir patenka į Gaujos upės senslėnį. Pravažiavus Ērgeļu skardžius, takas pasuka atgal link Cėsių, bet tada nusuka į Pieškalnyje esančią Rāmnieki pusę, kirsdamas upę. Po vandens turistinės stovyklos „Jāņarāmis“ Miško takas patenka į gražų, šviesų pušyną, eina per mišką, kol pasiekia „Caunītes“, kuri yra viena gražiausių vietų Gaujos upės pakrantėje.

 

20190613 173426

EAtkarpa 8. Caunītes - Valmiera.

Pakeliui į Valmierą – „Žaliąjį miestą“

Iš Caunites Miško takas veda per kerinčius pušynus ir pelkes, skersai ir aplink kalvas bei šlaitus. Iš Sietiņiezio atsiveria vienas gražiausių vaizdų į Gaują, todėl galbūt verta skirti šiek tiek daugiau laiko Sietiņiezio pažintiniam takui. Tolesnis kelias driekiasi sodybomis ir miškais, kol pasieksite Valmierą. Už Valmieros aplinkkelio Miško takas veda miesto šaligatviais, o paskutinė kelio atkarpa – nuo vadinamojo „Dzelzītio“ (siauro geležinkelio tilto) iki Cėsų gatvės – eina miškingu taku palei Gaują.