Лесная тропа прибалтики - Banks of Nemunas

Iš Nemunaičio Vytauto gatve ir Kaniūkai–Einorai–Nemunaitis keliu (Nr. 1102) Miško takas apie 1,5 km veda šiaurės rytų kryptimi, tada pasuka kairėn į šiaurę ir dar po 3 km pasiekia Gečialaukio kaimą. Toliau Miško takas suka į dešinę rytų kryptimi ir po 3,3 km dar sykį susitinka su keliu Nr. 1102. Po 3,3 km Miško takas pasiekia kelią Nr. 128 ir pėsčiųjų šaligatviu nusileidžia į Nemuno slėnį. Nuo čia daugiau kaip 3 km gražus Nemuno slėnio takas per mišką nuveda iki pėsčiųjų tilto per upę. Gerai palypėjus į aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų tiltą prieš akis atsiveria platus ir galingas Nemuno vaizdas. Už tilto Miško takas vingiuoja buvusio geležinkelio pylimu, Alytaus kurorto parko mažais takeliais ir miesto centre S. Dariaus ir S. Girėno gatve pasiekia Senamiesčio skverą, kurio pietinėje pusėje yra Alytaus turizmo informacijos centras.

Iš Alytaus Miško takas veda Vilniaus gatve, kerta Nemuną A. Juozapavičiaus tiltu. Toliau Jiezno gatve pasuka kairėn į šiaurę ir Miškininkų gatve kerta Normandijos–Nemuno kelią (Nr. 1134), kuris eina per mišką beveik 2 km. Tuomet Miško takas įsuka į nedidelį kaimo keliuką ir juo 8 km tęsiasi šiaurės kryptimi. Šiose apylinkėse galima grožėtis plačiais atvirais Dzūkijos aukštumos vaizdais. Už Staniavos kaimo Miško takas gražiu miško keliu veda žemyn prie Nemuno ir po to stačiu šlaitu kyla į Punios piliakalnį, nuo kurio atsiveria vaizdas į upę. Pasiekus Punios bažnyčią Miško takas Kauno, Šilo ir Birštono gatvėmis po mažiau nei 4 km priveda prie miško masyvo, kurį kirtus po 5 km išlenda prie Nemajūnų kaimo. Už 3,5 km yra šios atkarpos galutinis taškas.

Atkartodamas Nemuno kilpas, Miško takas suformuoja daugiau kaip 20 km ilgio vingį Nemuno kilpų regioniniame parke, vingiuodamas per gražiausius gamtos kampelius ir mažus kaimelius su šioms vietovėms būdingais įvairiomis spalvomis nudažytais mediniais pastatais. Didesnis miško masyvas yra tik tarp Siponių ir Puzonių kaimų, per kuriuos maršrutas veda nedideliais miško keliukais. Kirtus Vilnius–Marijampolė kelią (A16), Miško takas pasiekia kitą Nemuno vingį, kuriame įsikūręs balneologinis Birštono kurortas. B. Sruogos gatve jis nuveda iki Birštono turizmo informacijos centro.

Už Birštono turizmo informacijos centro Miško takas daugiau kaip 1 km driekiasi Nemuno krantinės promenada, tuomet pasuka į Algirdo gatvę, kerta Vytauto Jurgio Meškos parką, vėl sugrįžta į krantinę ir po 0,6 km pasuka į pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris apie 5 km vingiuoja Žvėrinčiaus mišku. Praėjus mišką, maršrutas pasiekia Prienų miestą ir šalia Nemuno įkurtą Paprienės rekreacinę zoną. Greimų tiltu perėjus į kitą Nemuno pusę, Miško takas vingiuoja Vytauto, Nemuno, J. Zdebskio, Kęstučio, J. Basanavičiaus ir Kęstučio gatvėmis (Nr. 3306), palikdamas centrinę Prienų dalį. Paupio gatve Miško takas atkartoja Nemuno vingį ir už 7 km nuo Prienų centro pasuka kairėn šiaurės rytų kryptimi į Alksniakiemį. Beveik visa ši atkarpa yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje.

Iš Alksniakiemio Miško takas nedideliu kaimo keliuku vinguriuoja Nemuno kairiuoju krantu ir formuoja daugiau kaip 7 km ilgio kilpą miško keliukais ir takeliais per Kalvių miško masyvą. Nuo Vangų kaimo iki Pašventupio apie 3 km Miško takas vingiuoja Nemuno krantais, nuo kurių atsiveria vaizdingos panoramos. Žygeivius džiugins nuolatos besikeičiantis kraštovaizdis: nedideli kaimeliai su pavasarį ir vasarą žieduose skęstančiais sodais ir laukais ar upėje plūduriuojančios žvejų valtelės ir praplaukiantys maži laiveliai.  Iš Pašventupio kaimo einant keliu Nr. 3313, po apytiksliai 3 km, Miško takas pasiekia Pakuonio miestelio centrą.