Miško takas - Winter bliss

Maršruto atkarpos, kurias tinkamomis oro sąlygomis galima įveikti su slidėmis, o kai kur - su sniegbačiais, arba pėsčiomis. Šiuose etapuose specialiai nedaromos slidinėjimo trasos (spurs).
IMG 4147

SunkusAtkarpa 25. Kavastu‒Varnja.

Varnjos sentikių kaimo link

Miško takas jau trečias dienas sukasi aplink Emajõe-Suursoo (Peipsiveere gamtos rezervato dalis) pelkę. Įdomiausia pasivaikščiojimo dalis – atkarpa tarp Vanaussajos ir Varnja, kur Miško takas driekiasi mažais kaimo keliukais. Prieš Varnją jis pasiekia Peipuso (Peipsio) ežero pakrantę, ir čia tikrai galima pajusti tikrąjį ežero dydį. Atstumas nuo Varnjos iki Remniku Peipuso ežero pakrante ir aplinkine teritorija užtruks apie savaitę. Šią savaitę žygeiviai daugiau sužinos apie tradicinę Rytų Estijos kultūrą – svogūnų auginimą, žvejybą, kulinarinį paveldą, amatus ir sentikių kultūrą.

 

Emajegi-Suursoo pelkėje yra žiemos takai, kuriuos šiuo metu naudoja tik gyvūnai, tačiau anksčiau jie buvo svarbūs sausumos maršrutai, kurie padėjo sutrumpinti šiaip didelius atstumus aplink pelkės pakraščius. Šaltomis žiemomis galite leistis į nuotykius šiais žiemos takais su pėsčiųjų gidu, kurį rasite Emajegi-Suursoo centre.

IMG 4173

LengvasAtkarpa 26. Varnja‒Alatskivi.

Apsilankymas pas svogūnų augintojus prie Peipaus ežero

Vaizdinga ir tradicijomis turtinga Miško tako atkarpa, kurią simbolizuoja svogūnas. Svogūnus į kraštą sentikiai atvežė XVII a. Pakelėje naminių svogūnų virvelėmis prekiaujantys ponios ir ponai tapo savotiška kaimų vizitine kortele. Dvidešimt keturių kilometrų kelio tarp Varnja ir Kallaste kaimus jungia turistinis maršrutas, vadinamas Svogūnų keliu. Kraštovaizdį puošia spalvingi mediniai nameliai, nedidelės žuvienės parduotuvėlės ir restoranas, kuriame galėsite pasimėgauti sentikių tradicijomis samovare pagaminta arbata. Peipuso ežero žuvienė (rääbis) patiekiama ištisus metus.

 

Šaltomis žiemomis prie ežero kranto galima keliauti lygumų slidėmis.

IMG 5994

LengvasAtkarpa 27. Alatskivi‒Rannamõisa.

Rūkyta žuvis ir svogūnų pyragas – Peipaus ežero regiono kulinarinis paveldas

Alatskivi yra puiki vieta paragauti tradicinių Peipuso ežero patiekalų, įskaitant garsųjį svogūnų pyragą. Už Alatskivi Miško takas pakyla į aukštesnę vietą, nuo kurios atsiveria gražūs Peipuso ežero vaizdai, o vėliau nusileidžia, kad vėl susitiktų su ežero pakrante ties Kallaste. Kalasteje atkreipkite dėmesį į vietinį žuvies restoraną ir parduotuvę ir paragaukite rūkytų seilių (rääbis) bei Peipuso ežero ūsų. Paskutinė šios atkarpos dalis veda keliu su vaizdu į ežerą.

 

Šaltomis žiemomis prie ežero kranto galima keliauti lygumų slidėmis.

IMG 6184

LengvasAtkarpa 28. Rannamõisa‒Mustvee.

Pro vaizdingus Peipaus ežero pakrantės kaimus link Mustvės

Svogūnai, žuvys, kelis kilometrus besidriekiantys kaimeliai, kuriuose pastatai rikiuojasi palei pagrindinę gatvę, puošnios sentikių bažnyčios, nedideli uosteliai su žvejų valtimis ir mediniais nameliais, kiekvienas nudažytas skirtinga spalva! Kavinės, parduotuvės ir vaizdas į Peipuso ežerą, kuris labiau primena jūrą, o ne ežerą. Taip galėtum apibūdinti šią Miško tako atkarpą. Aštuonių kilometrų atstumu nuo Kasepės iki Mustvee Miško takas driekiasi per nedidelius pakrantės kaimelius ir siūlo malonią permainą tiems, kurie vaikščiojo ilgesnį laiką.

 

Šaltomis žiemomis prie ežero kranto galima keliauti lygumų slidėmis.

IMG 6575

LengvasAtkarpa 31. Lohusuu‒Kuru.

Šiaurinės Peipaus ežero pakrantės miškais, kuriuose gausu grybų ir uogų

Pirmoji šios atkarpos pusė veda per nuostabius spygliuočių miškus, ypač Järvevälja kraštovaizdžio draustinyje, kur taką šiaurėje supa gražios kopos, o pietuose – aukštapelkė. Verta užsukti į Rannapungerja esantį kioską ir nusipirkti rūkytos žuvies – Peipus ežero seliavos (rääbis) ir vietinės ūkio produkcijos. Miško takas kerta Rannapungerjos upę per greitkelio tiltą ir patenka į Peipuso ežero pakrantę ties Kauksi. Yra vieta iškylai, kurioje galėsite jaukiai atsipalaiduoti ir suvalgyti atsineštos žuvies. Čia Peipuso ežero pakrantės primena nuostabų paplūdimį, apsuptą nuostabių pušynų apaugusių kopų.

 

Šaltomis žiemomis prie ežero kranto galima keliauti lygumų slidėmis.

Vaivari pludmale Janis Salins

LengvasAtkarpa 100. Bigauņciemas– Dubultai.

Istoriniu Jūrmalos kurortu

Nuo Bigauņciemo aiškiai matosi visas Jūrmalos krantas. Šios dienos atkarpos pirma dalis driekiasi Kemerių nacionaliniu parku. Nuo Jaunkemerių iki pat Dubultų einama plačiausiu Rygos įlankos smėlio paplūdimiu, per istorinį Jūrmalos kurortą ir ilgiausią Latvijos miestą. Verta prisiminti, kad gražiomis ir šiltomis vasaros dienomis būna daug paplūdimio lankytojų.

Pakrantės atkarpa nuo Bigauņciems iki Buldurų palei jūros pakrantę (liedaga) tinka slidinėjimui žiemą arba pasivaikščiojimui. Idealiai tinka įvairaus ilgio pasivaikščiojimams, nes lygiagrečiai su maršrutu yra daug viešojo transporto galimybių.

Racenes peldiestade Ivars Kezbers

LengvasAtkarpa 101. Dubulti - Lielupe - Bulduri.

Populiariausi paplūdimiai Latvijoje

Plačiausias Rygos įlankos smėlio paplūdimys driekiasi nuo Dubultų iki Lielupės upės. Tai didžiausia Jūrmalos kurorto vertybė, siūlanti daugybę paplūdimio kavinių ir įvairių poilsio galimybių. Pakrantės kopų miškus juosia tankus takų tinklas, skirtas tiek pasivaikščiojimams, tiek šiaurietiškam ėjimui. Jūrų tako dalis nuo Lielupės paplūdimio iki Jūrmalos buities muziejaus priskiriama Ragakapos gamtos parkui. Iš čia atgal į Buldurus galima patogiai patekti einant Buldurų prospektu ir 5. līnija.

Pakrantės ruožas nuo Bigauņciems iki Buldurų palei jūros pakrantę (liedaga) tinkamas slidinėjimui žiemą ar pasivaikščiojimui. Jis idealiai tinka įvairaus ilgio pasivaikščiojimams, nes lygiagrečiai su maršrutu yra daug viešojo transporto galimybių.