Atkarpa 72. Ventė – Dreverna. Kuršių marių pakrantė.

Keliaujant pamaryje įrengtu pažintiniu taku atsiveria magiško grožio vaizdai į vandens platybes ir anapus marių esančią Kuršių neriją.

Kintai garsėja žvejybos ir laivybos tradicijomis. Miestelio centre stovi XVIII a.evangelikų liuteronų bažnyčia. 1888 –1892 m. Kintuose gyveno ir dirbo žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas.

Tai jėgos aitvarų ir buriuotojų pamėgta vieta, kurioje galima papramogauti, pavalgyti, apsistoti poilsiui kempinguose ar namukuose.

Rekonstruotoje J. Gižo etnografinėje žvejo sodyboje pristatomos Kuršių marių burvaltės, vėtrungės, pamario gyventojų buitis ir jų papročiai. Muziejuje galėsite išbandyti įvairius laivadirbio įrankius ar pasigaminti unikalią vėtrungę.

Šis istorinis pamario miestelis žinomas nuo XIII a. Žvejų gyvenvietė iki šiol garsėja žvejybos ir laivininkystės tradicijomis.

Aukštumalos pelkė, esanti Šilutės rajono savivaldybėje, įkurta Aukštumalos telmologiniame draustinyje. Tai viena didžiausių ir gražiausių Lietuvos pelkių. Kartu su šalia pelkės esančiu durpynu užima daugiau kaip 2500 ha plotą. Pažintinis Aukštumalos pelkės takas - unikali galimybė susipažinti su pelkės formavimusi, pelkei būdingais augalais ir gyvūnais. Pažintinis takas vingiuoja buvusia kūlgrinda ir jį sudaro vienpusių 11 stotelių maršrutas su informacija. Maršrutas nėra žiedinis, todėl grįžti reikia tuo pačiu taku. Pačioje pradžioje Aukštumalos pažintinis takas eina natūralaus grunto taku. Nusukęs nuo pylimo toliau maršrutas driekiasi medinių lentelių taku iki pat pelkėje įrengto apžvalgos bokštelio. Atstumas nuo kelio iki pelkėje įrengto apžvalgos bokštelio – 1,2 kilometro.

Stebimos paukščių rūšys:

Paukščių migracijos ir perėjimo metu čia galima pamatyti – geltonąsias startas, dirvinius vieversius, pilkąsias gerves, jūrinius erelius, karetaites, pievines linges ar retesnę rūšį: raibiąsias pelėdas.

• Automobilių aikštelė 55.387942, 21.351492
• Skatu tornis 55.392701, 21.359724

Ventės ragas yra nuostabi vieta vakarų Lietuvje prie Kuršių marių, esanti Šilutės rajone. Per Ventės kyšulį eina vienas didžiausių paukščių migracijos kelių pasaulyje dėl to Ventės ragas tampa ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Žiedavimo stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su paukščių žiedavimo istorija, migruojančiais bei žiemojančiais paukščiais. Ornitologinės stoties darbuotojai per metus sužieduoja 60 - 80 tūkstančių paukščių. Stotyje stovi didžiausios Europoje migruojančių sparnuočių gaudyklės, taip pat čia įrengtos ir originalios konstrukcijos zigzaginės gaudyklės, kuriomis paukščiai gaudomi bet kokiomis oro sąlygomis, ištisus metus. 

Stebimos paukščių rūšys

Mėlynoji zylė, strazdas giesmininkas, juodoji zylė, liepsnelė, juodasis strazdas, karetaitė, paprastasis kikilis, rečiau sutinkama: geltonbruvė pečialinda.

• Automobilių aikštelė 55.34514, 21.19402
• Istorinė ekspozicija apie paukščių žiedavimą ir migraciją 55.342615, 21.190160
• Ornitologinė stotis 55.341134, 21.190353

Drevernos mažųjų laivų uostas įsikūręs Kuršių marių pakrantėje. Viena iš patraukliausių uosto lankytinų vietų – 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas kviečia grožėtis Naglių gamtinio rezervato ir Kuršių marių vaizdais. Visus pašalinius garsus nustelbia gamta – vėjas ir paukščių kleketavimas. Apžvalgos bokšte yra įrengti apžvalgos žiūronai.

Uoste teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, irklenčių, vandens dviračių nuoma, įrengtas kempingas, šildomas lauko baseinas, teniso kortai, paplūdimio tinklinio ir krepšinio aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės. Taip pat uoste veikia restoranas, kuriame būtina paskanauti žuvies kulinarinio paveldo patiekalų.

Stebimos paukščių rūšys

Čia galima stebėti nendrines startas, rudagalvius kirus, pilkuosius garnius, didžias krakšlęs, didiuosius baltuosius garnius, rečiau galima išvysti: mažąsias žuvėdras.

• Automobilių aikštelė 55.517362, 21.237787
• Apžvalgos bokštas su stacionariu žiūronu 55.516091, 21.233593

Žiūronų nuoma

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas Jono Gižo etnografinė sodyba Žvejų gatve 13, Dreverna T. +370 64823198

Tyrai - unikali vietovė, kurioje ištisus metus galima mėgautis paukščių čiulbėjimu. Vaizdingas pasivaikščiojimo takas prasideda prie Karaliaus Vilhelmo kanalo, eina per mišką ir pasuka į senvagę, užklysta į pelkę ir vingiuoja iki užliejamų pievų, kur už nendrių tyko Kuršių marios. Tyrų pasivaikščiojimo takas skirtas visai šeimai. Jo ilgis iki apžvalgos bokšto ir atgal - 6 km. Jei pasiseks, saulei leidžiantis išgirsite itin reto pasaulyje paukščio - meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) - giesmę. Tyrai yra viena svarbiausių šio paukščio veisimosi vietų Lietuvoje. Tyrų pažintinio tako pabaigoje rasite paukščių stebėjimo bokštelį, kuriame yra pastatyti apžvalgos žiūronai. Čia atvykę galėsite pasimėgauti nepakartojamais Kuršių marių bei Kuršių nerijos smėlio kopų vaizdais bei stebėti paukščius.

Nuo Drevernos mažųjų laivų uosto iki Tyrų pelkės paukščių stebėjimo bokštelio eina pažintinis pėsčiųjų maršrutas „Paukščių takai“. Pažintinio pėsčiųjų tako ilgis – 14 km (į abi puses). Takas skirtas pėstiesiems. Tinka visai šeimai, tačiau būtina pasirūpinti tinkama avalyne. Eidami taku rekomenduojama vadovautis kryptį nurodančiomis rodyklėmis, o paukščių garsų klausytis su ausinėmis. Keliaudami šiuo nuorodomis pažymėtu taku, pavieniai turistai turės puikią galimybę aplankyti saugomas vietoves, susipažinti su trimis skirtingomis ekosistemomis (miškas, pelkė ir pieva) bei išgirsti pamario kraštui būdingų paukščių giesmeles. Keliaujantiems maršrutu tereikia pamačius lentelę su paukščio atvaizdu nuskanuoti QR kodą. O į savo išmaniuosius telefonus parsisiuntus programėlę „BirdNET“ galima ne tik išgirti takuose pažymėtus, bet ir atpažinti gamtoje išgirstus paukščius.

Stebimos paukščių rūšys

Meldinę nendrinuke, ilgasnapę vištele, perkūno oželis, raudonkojį tulika, pievinę linge, griežle, pempe ir kiti.

• Automobilių aikštelė 55.537370, 21.248248
• Stacionarus žiūronas apžvalgos bokšte 55.545409, 21.210882

Žiūronų nuoma

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas Jono Gižo etnografinė sodyba Žvejų gatve 13, Dreverna T. +370 64823198

Tarp Juodkrantės ir Avino kalno, sengirėje yra Garnių kalnas, kuris savo vardą gavo nuo, netoliese įsikūrusios, pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. Kormoranai, kitaip vadinami jūrų krankliais, Juodkrantėje pasirodė 1803 m. ir, apsigyvenę greta garnių, ėmė užimti jų lizdavietes. Pamažu garniai buvo išstumti į pakraščius ir pradėjo migruoti piečiau Juodkrantės. Po dešimties metų susidarė dvi atskiros garnių ir kormoranų kolonijos pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės pakraščiuose.

Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje pasirodo pirmieji kormoranai, vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Kovo gale kolonija atgyja. 2021 m. apskaitos duomenimis, kolonijoje perėjo 3 135 poros didžiųjų kormoranų ir 228 poros pilkųjų garnių. 

Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė, tad keliautojai turi puikią galimybę į sparnuočių gyvenimą pažvelgti iš arčiau bei detaliau susipažinti su informacija apie perimvietę bei paukščius.

• Automobilių aikštelė 55.517985, 21.113452
• Didžiųjų kormoranų ir pikųjų garnių kolonija Nidos–Smiltynes pl., Neringos sav. 55.519059, 21.111878

Gamtos gidai

• Boris Belchev (LT, EN, RU) +370 63801820
• Kristina Mudinaite (LT) +370 68870557