Ties Žemaičių Kalvarija, Miško takas "įžengia" į saugomą teritoriją - Žemaitijos nacionalinį parką. Parkas įsteigtas nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams bei antropoekosistemoms, reprezentuojantiems Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti. Nacionalinio parko plotas apima 21754 ha. Didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras "turtingas" povandeniniu pasauliu, ledynmečio laikus menančiomis žuvimis - ežeriniais sykais (Coregonus maraena), viduramžių kultūros paveldu: pilies liekanomis, tilto poliais. Taip pat išsiskiria pusiasalių, įlankų gausa bei 7 salomis. Žemaitijos nacionalinio parko reljefą suformavo maždaug prieš 12 000 metų atslinkęs ledynas. Visa nacionalinio parko teritorija patenka į Žemaičių aukštumos šiaurės vakarinę dalį. Teritorija pasižymi kalvotu reljefu. Šioje Miško tako dalyje, nuo Žemaičių Kalvarijos vingiuojantys kelio vingiai atveria įspūdingas kraštovaizdžio panoramas, kur tarp miškų, išraiškingų kalvų ir pievų pasislėpę piliakalniai, alkakalniai, senkapiai ir kapinynai - tai senasis kultūros paveldas, kuris yra neatsiejama Žemaitijos nacionalinio parko dalis. O parko kraštovaizdį paįvairina upės, upeliai, didesni ir mažesni ežerai, pelkės, šaltiniai.