Šios atkarpos didžiają Miško tako dalį lydi žemės ūkio naudmenos – ariamos žemės plotai, pievos ir natūralios ganyklos. Pievos, kurios yra reguliariai šienaujamos ir ganomos, išsiskiria didele biologine įvairove. Dėl šienavimo ir ganymo jose susidaro įvairios aplinkos sąlygos augalams surasti sau tinkamą nišą. Natūralios pievos yra svarbus Baltijos šalių kraštovaizdžio elementas, parodantis žmogaus ir aplinkos tarpusavio sąveiką. Pievose ir ganyklose galima išgirsti pavasario skelbėjus dirvinius vieversius (Alauda arvensis), kviečiančius artojus į laukus ir savo čirenimu žadinančius gamtą. Jie dar vadinami vyturiais, cyruliais, voversiais. Tai – vienas dažniausių Latvijoje ir Lietuvoje perinčių paukščių. Dažniausiai vieversiai čirena lyg pakibę ore maždaug 50–100 m aukštyje. Minta įvairiais vabzdžiais: vabalais, dvisparniais, vorais, žolinių augalų (ypač varpinių) sėklomis, gležnomis žaliosiomis augalų dalimis. Lizdelius iš sausų šaknelių, žolių stiebelių ar lapelių patelės suka ant žemės, daugiamečių augalų ploteliuose.