Skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai paminėti.

Žymiausia ir labiausiai turistų lankoma Telšių rajono kalva. Tyrinėtojų nuomone, senovėje ant Šatrijos kalno buvo viena svarbiausių šio krašto pagonių šventyklų, kurios reikšmė sunyko pakrikštijus Žemaitiją. Nuo Šatrijos kalno atsiveria nuostabūs kalvotosios Žemaitijos vaizdai.

Prieš 600 m., svetimos kultūros nešėjų Amžinoji Ugnis buvo paniekinta ir išplėšta iš mūsų bočių. 1994 m. ant Šatrijos kalno, pagal aisčių papročius, a. a. Žemaičių Garbės Krivio A. Gedvilo pastangomis buvo vėl įžiebta Ugnis ir 23 m. saugoma jo sodyboje. Nuo tada kasmet vidurvasarį – liepos trečią šeštadienį– Ugnis yra atvežama ir užkuriama ant Šatrijos kalno.  Nuo 2017 m. Ugnis buvo sugrąžinta į Šatrijos šventvietę. Nuolatos kūrenama savanorių sergėtojų ugnume ant Raudonkalnio. Dažnai užnešama ant Šatrijos kalno.

Stačiašlaitėje Gludo ežero pakrantės kalvoje 1904 m. mirus dvarininkui Leonardui Sakeliui jo sūnus Zigmantas Sakelis, įrengė šeimos mauzoliejų. Į jį buvo perkelti ir kitų Sakelių bei ankstesnių Pavandenės dvaro savininkų palaikai.

Medinės sakralinės architektūros pavyzdys su baroko ir klasicizmo architektūros stilių elementais.