Kaunas ir Kauno rajonas.

Atkarpa 65. Lampėdžiai – Kulautuva.

Nemunas yra ilgiausia Lietuvos upė. Jos ištakos yra į pietus nuo Baltarusijos sostinės Minsko. Visas upės ilgis yra 937 km, iš kurių Lietuvoje - 359 kilometrai. Nemunas teka per Lietuvos kurortinius miestus – Druskininkus ir Birštoną, o Birštono apylinkėse suformuoja didelius vingius, kurie dar vadinami Nemuno kilpomis. Čia upė teka gilia vaga stačiais krantais, kurių posūkiuose atsiveria įspūdingos nuosėdinių uolienų atodangos. Prieš Kauną Nemuno vandenis surenka Kauno HES, dėl to šioje vietoje susiformavo didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys – Kauno marios. Už Kauno Nemunas teka šiaurės vakarų, vakarų kryptimi; ten į jį savo vandenis plukdo Neris, Nevėžis ir Dubysa. Toliau Nemunu eina siena tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities. Galiausiai upė įteka į Kuršių marias, suformuodama plačią deltą, kuri yra labai svarbi vieta daugeliui paukščių rūšių. Nemunas kerta ypatingai saugomas gamtos teritorijas – Dzūkijos nacionalinį parką, Nemuno kilpų, Kauno marių, Panemunės, Rambyno ir Nemuno deltos regioninius parkus. Upė yra plati, jos gylis siekia iki 5 m. Per metus iš jos į Baltijos jūrą įteka 21,6 km3 vandens. Nemuno pakrantėse yra išsidėstę daug svarbių kultūros ir istorijos paminklų – piliakalnių, dvarų, bažnyčių, vienuolynų, Rumšiškių liaudies buities muziejus ir kt. Prie Šilelio kaimo į Nemuną įteka Nevėžio upė, kurios vienas iš pavadinimo aiškinimų yra siejamas su tuo, kad upėje nėra vėžių.