Abavos senvagė.

Atkarpa 95. Sabilė–Kandava.

Miško tako maršrutas veda Ozolu ir Zīļu gatvėmis, netoli yra estrada „Ozolāji“. Abavos senvagės krantuose auga daug ąžuolų, kelios giraitės. Baltų tautų religijoje ir mitologijoje ąžuolai turi ypatingą reikšmę: tikėta, kad ąžuolynuose gyvena deivės Mara ir Miško Močia. Baltai prie ąžuolų meldėsi dievams, aukojo, maitino protėvių dvasias, susirinkdavo, burdavo. Ąžuolai minimi latvių liaudies dainose, šiais laikais jie puošia Latvijos Respublikos herbą ir banknotus. Iš ąžuolo šakų ir lapų pinami vainikai šeimos šventėms, Joninėms, Dainų šventei ir kt. Seniau iš gilių buvo verdama kava. Senuose dokumentuose rašoma, kad Latvijos ąžuolų mediena buvo tankiausia, todėl ją labai vertino Europos viduramžių menininkai. Ąžuolai, kurių apimtis daugiau nei 4 m, yra saugomi ir įtraukti į vertingų medžių sąrašą. Tukumo savivaldybėje auga storiausias Baltijos šalyse Kaivės ąžuolas (apimtis 10,2 m). Deja, ankstesniais amžiais ąžuolynai buvo negailestingai kertami, todėl dabar išlikusios tik nedidelės giraitės. Latvijoje ąžuolynai yra saugomi, nes tai svarbios daugelio saugomų augalų, grybų ir gyvūnų rūšių buveinės.