Miško takas - Šiaurės Estijos pakrantė

Pametusi Kuremē klostera kalnu, Mežtaka šķērso izcili ainavisko Kurtnas aizsargājamo ainavu apvidu (ietilpst Alutaguses Nacionālajā parkā), kur starp skaistiem, gaišiem skujkoku mežiem iegūlušas daudzo ezeriņu zilās acis (kopā 42 ezeri, lielākais blīvums Igaunijā). Mitrākās vietās ir izveidotas koka laipas, bet grāvjus un mazas upītes šķērso koka tiltiņi. Alutaguses Sporta un atpūtas centra apkaimē izveidots pastaigu un nūjošanas taku tīkls.

Aiz Vasaveres Mežtaka vēl īsu brīdi izlokās pa Kurtnas aizsargājamo ainavu apvidu, apjož kūdrā izstrādātu purvu masīvu, šķērso Oru pilsētu un, apmetusi loku apkārt Vokas upes ielejai, nonāk pie Baltijas jūras, kur pagriežas uz rietumiem. Šeit, Somu līča krastā, paceļas t. s. Ziemeļigaunijas glints – stāva, klinšaina un ar mežu apaugusi kāple, kas ar īsākiem vai garākiem pārtraukumiem stiepjas līdz Tallinai un tālāk līdz Rietumigaunijas salām. Mežtaka iet pa glinta augšpusi, nolaizdamās upju ielejās. Toilas-Oru parkā tā šķērso dziļo un plašo Pihajegi (Pühajõgi) ieleju un nonāk Toilā – populārā piekrastes kūrortā.

Viens no neparastākajiem Ziemeļigaunijas Mežtakas posmiem, kas piemērotos laika apstākļos ved pa iespaidīgā Ziemeļigaunijas glinta pakāji, bet Valastes un Sakas ciemos paceļas glinta augšpusē, atklādams skaistas ainavas uz Somu līci no t. s. Viru pacēluma. Sakas – Ontikas – Toilas posmā (ap 23 km garš) Ziemeļigaunijas glinta maksimālais augstums sasniedz 55 m. Skaidrā laikā no Ziemeļigaunijas glinta malas var redzēt 50 km attālās salas – Lielo un Mazo Tītarsāri (Suur Tütarsaar; Väike Tütarsaar), kas pieder Krievijai.

Pie Sakas muižas Mežtaka pa stāvām kāpnēm nolaižas līdz jūras krastam, kur tālāk nepilnu 6 km garumā stiepjas pa pludmali. Pie Moldovas un Jabaras ciemiem Mežtaka atkal paceļas Ziemeļigaunijas glintā (plašas ainavas no Viru pacēluma), caur Purtses ciemu apmet loku Purtses upei un tālāk pa glinta apakšpusi gar šauro jūras krastu ved uz Aseri. Īsi pirms pilsētiņas tā atkal uzved augšup pa glinta nogāzi. Jūras krastā, lejpus Ziemeļigaunijas glintam, var redzēt dzīvnieku fosilijas, kuru vecums ir vairāki simti miljonu gadu.

Pirms gājiena ir vērts aiziet līdz jūrai, kur redzami lieli karjeri. Tajos jau kopš seniem laikiem iegūst mālu ķieģeļu ražošanai, kas turpinās arī mūsdienās. Aiz Aseri Mežtaka iziet cauri bijušajai padomju militārajai teritorijai, ap kilometra garumā izlokās gar Ziemeļigaunijas glinta augšpusi, pavērdama skaistus skatus uz Somu līci, aiziet garām Kalvi muižai un tālāk gar ceļa malu dodas Mahu virzienā. Šķērsodama skaistu skujkoku mežu apgabalu aiz Padas upes (dabas liegums), tā pēc brīža atkal iznāk jūras krastā un pa piekrastes mežiem turpinās līdz Mahu ciemam.

Pie Mahu Mežtaka iet pa maziem piekrastes ceļiem tuvu jūrai. Ir vērts izmest 2 km garu līkumu (turp un atpakaļ) līdz Ehalkivi dižakmenim. No Simunamē (Simunamäe) 3 kilometru garumā Mežtaka ved pa ceļu Ziemeļigaunijas glinta piekājē, ko klāj primārais mežs. Jūras krasts šeit atrodas aptuveni kilometra attālumā. Lontovas muižas apkaimē izvietotas informatīvas plāksnes par Kundas vēsturi. Savukārt, Kundas upes krastos un pilsētā ieteicams iepazīt objektus, kas saistīti ar pilsētas cementa ražotnes vēsturisko attīstību.

Izlocījusies cauri Kundai, Mežtaka nonāk Ziemeļigaunijas glinta malā un turpmākos 2 kilometrus iet pa tā augšdaļu. No šejienes Mežtaka iet gar asfaltēta ceļa malu. Tolses (Toolse) ciemā ir vērts izmest 2 kilometrus garu loku līdz romantiskajām Tolses pilsdrupām. Pie Seljas tilta upē dažreiz var redzēt vietējo zvejnieku izliktās nēģu ķeršanas iekārtas, kas ir Igaunijā rets zejniecības veids. Tās pieder muzejam, kas izvietots skaistā lauku sētā un redzams no Seljas upes (Selja) tilta upes labajā krastā. No Tolses līdz Eismai Mežtaka iet gar ceļa malu, uz īsu brīdi pirms Eismas (Eisma) izmezdama loku pa skaistu, akmeņiem klātu pludmali.

Aiz Vainupea ciema Mežtaka šķērso pirmā Igaunijas nacionālā parka – Lahemā (Lahemaa), kas tulkojumā no igauņu valodas nozīmē “Līču zeme”, – robežu. Kopā piecas ar pusi dienas Mežtaka turpmāk met lokus pa pussalām un līčiem izroboto Lahemā Nacionālā parka piekrasti, iepazīstinot ar tā nozīmīgākajām dabas un kultūrvēsturiskajām vērtībām.  Nacionālajā parkā ir jāievēro iekšējās kārtības noteikumi. Šajā dienā Mežtaka iet pa skaistiem un klusiem piekrastes mežiem, kur rudenī bagātīgi aug sēnes. Tā šķērso ainavisko Altjas zvejniekciemu. Posma noslēgumā – Oandu – atrodas Igaunijas valsts mežu (RMK) apmeklētāju centrs, kur var iegūt informāciju par mežu biotopiem un mežu apsaimniekošanas tradīcijām.

Kiti 9 kilometrai Miško tako tarp Oandu ir Võsu sutampa su RMK taku, todėl atkreipkite dėmesį į ženklų pasikeitimą. Takas eina per gražią, miškingą vidaus kopų zoną, kur žygeiviai gali pamatyti pušies pušies pušies, naudotos iš medžių sakai išgauti. Tokiu būdu derva Baltijos šalyse buvo gaunama iki 1960-1970 m. Medžiai gausiai padengti kerpėmis, o tai rodo, kad oras yra švarus. Rudenį tako pakraščius puošia grybai ir mėlynės. Pravažiavus Võsu kaimą (populiarų kurortą), Miško takas tęsiasi gražia pakrantės miško promenada iki Käsmu kaimo. Verta nueiti dar papildomą kilometrą iki Vana-Jüri uolų ir istorinių Käsmu vietų pusiasalio gale.

Pirmoji šios atkarpos dalis eina per pasakas primenantį Käsmu pusiasalį su miškingomis kopomis ir samanomis apaugusiais uolų laukais. Iš Eru tęsiasi Võsu–Kotka keliu 2 km, eina per Vihasoo kaimą ir toliau keliu, iš kurio matosi Eru įlanka ir Käsmu pusiasalis. Skyriuje yra keletas įspūdingiausių Lahemaa nacionalinio parko riedulių, Tammispea ir Jaani-Tooma rieduliai, kurie primena didžiulius monolitus. Iš Viinistu tolumoje galite pamatyti Mohni salą ir jos švyturį.

Miško takas tęsiasi aplink Pärispea pusiasalį, kuris yra Lahemaa nacionalinio parko dalis, kol pasiekia Purekkari kyšulį. Vėjuotu oru galima pasivaikščioti kilometrų ilgio akmenukais apaugusiu kyšuliu ir aplankyti įspūdingą Purekkari akmenį. Iš ten Miško takas eina žemyn vingiuota Haros įlankos pakrante per buvusias sovietų karines bazes ir eina per Loksą, kur anksčiau veikė plytų gamykla (istoriniai pastatai). Jis vingiuoja per miesto centrą, kol pasiekia finišo tašką, esantį už pusės kilometro nuo fantastiško paplūdimio.

Šią dieną Miško takas kerta Jumindos pusiasalį. Išplaukus iš Loksos, už 7 km jis eina pro sovietmečio karinį objektą – Haros povandeninį laivų uostą. Norint jį aplankyti, reikia apvažiuoti du kilometrus ir nusipirkti bilietą. Miško takas eina per gražių miškų ir pelkių teritoriją, o vakariniame teritorijos gale yra aukštų, tankių miškingų smėlio kopų. Jis tęsiasi keliu iš Pedaspea į Tsitre ir kerta nedidelę Šiaurės Estijos klints atkarpą prieš pat Tsitre, kur yra Muuksi tvirtovės kalva. Tsitre iškylų zona yra 0,2 km nuo jūros.

Tsitre kaime dar vikingų laikais buvo įkurtas uostas. Pirmieji 4 km Miško tako šioje atkarpoje eina per Lahemaa nacionalinio parko teritoriją. Tarp Muuksi ir Soorinna kaimų kelias kerta ovalią plokščiakalnį, šiaurės Estijos klinto aukštį, padengtą vaizdingais kadagių laukais. Šiaurės kaime takas eina pro pakrantės pelkę ir išeina prie jūros už Salmistu uosto. Iš čia atkreipkite dėmesį į 1,3 km nutolusią Pedassaar salą šiaurės rytuose ir Umblu bei Rohusi salas šiaurės vakaruose. Valklos paplūdimyje žygeivių laukia gražus paplūdimio restoranas. Haapse paplūdimyje galima maudytis, jūra greitai gilėja.

Nuo Kaberneeme maršrutas driekiasi per mišką, kur galima pamatyti akmenų krūvas, atneštas čia per paskutinį ledynmetį. Netrukus takas pakyla apie 20 m iki pėsčiųjų tako, besidriekiančio senąja Ancylaus ežero kranto linija. Takas kerta Kaberla-Kaberneeme plentą ir eina per nedidelį smėlėtą Kaberlos upelio kanjoną, kol pasiekia Kalevi-Liiva holokausto memorialą. Takas tęsiasi iki Linnamäe HES ir kabančio tilto. Sekite taku per senovinę Linnamäe tvirtovės kalvą ir tęskite dešiniuoju Jägalos upės krantu, kol pasieksite Jägalos krioklį. Suka tiltas yra apie 500 metrų aukštyn nuo krioklio. Perplaukus upę, takas eina per Jägalos krioklių parką. Galiausiai takas eina per Koogi kaimą ir pasiekia Jõelähtme.

Miško takas eina pro Jõelähtme kaimą, tada pasuka į šiaurės vakarus 1 km prieš jūrą ir sekančius 3 kilometrus seka Šiaurės Estijos klintą. Už Ülgase Miško takas eina per Kallavere, Maardu ir Muugą, Talino priemiestį. Kelias iš Muugos į Senąjį Taliną užtrunka keletą valandų, tačiau Miško takas dvi dienas apkeliauja Viimsi pusiasalį prieš atvykstant į Estijos sostinę.

Miško takas eina per tankiausiai miškais apaugusį Viimsi pusiasalio rajoną, kuriame įsteigtos kelios gamtos apsaugos zonos. Jis kerta buvusią sovietmečio karinę teritoriją Rohuneeme. Šią dieną Miško takas eina pėsčiųjų šaligatviais ir daugybe kelių, einančių per pusiasalį. Jis pasuka į pietus ties Püünsi kaimu, kur tolumoje per įlanką matosi bokštai, dangoraižiai ir Talino uostas su keltais.

Miško takas eina pro Talino įlanką, o puikūs miesto bokštų, uosto ir dangoraižių vaizdai atsiveria jau Püünsi mieste. Miško takas prieš Piritą virsta nuostabiu pušynu, paskui 2 km eina smėlėtu paplūdimiu. Už Piritos iki pat Talino uosto, Miško takas veda nuostabia miesto pakrantės promenada, iš kurios atsiveria vaizdas į svarbiausias miesto kultūrines ir istorines vietas, atsiveria nuostabūs jūros ir uosto vaizdai. Galutinis Miško tako tikslas yra Talino uoste, šalia senamiesčio. Dar vieną ar dvi dienas galite praleisti aplankydami įvairias turistines Talino vietas.