Dubysos ištakos yra netoli Šiaulių. Upė kerta Žemaitijos aukštumą ir įteka į Nemuną prie Seredžiaus kaimo. Vandens lygis Dubysoje labai kinta. Tam įtakos turi tiek tirpstančio sniego, tiek lietaus vanduo, kuriuos surenka Žemaitijos aukštumos upės ir upeliai. Ne veltui šią upę labai mėgsta vandens turistai. Vasarą jos srovė rami, upė yra skaidri, daugumoje vietų dugnas smėlėtas, todėl Dubysa labai tinka ramiam plaukiojimui. Dubysos upės slėnis yra vienas giliausių (20–40 m) ir plačiausių (iki 0,5 km) Lietuvoje, jį suformavo ledynai. Rusijos imperijos laikotarpiu 1825 m. buvo pradėtas projektas, kuriuo buvo siekiama sujungti Dubysą su Venta vadinamuoju Ventos-Dubysos arba Vindavos kanalu. Darbus vykdė 18 000 kareivių ir 3000 civilių. Kanalu buvo bandoma sujungti Nemuno baseiną su Baltijos jūra ir Ventspilio uostu, nes Nemuno žemupį tuo metu kontroliavo Prūsija. Darbams sutrukdė įvairūs istoriniai įvykiai, ypač Pirmasis pasaulinis karas, po kurio kanalas prarado savo reikšmę, nes Lietuva susigrąžino žemes Nemuno žemupyje. Dar praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje kanalas buvo naudojamas irklavimo varžybų metu, tačiau šiandien jis apleistas, nors ir yra paskelbtas kultūros paminklu.