Atkarpa 61. Alksniakiemis – Pakuonis.
Žygiuojant Nemuno pakrantėmis, galima stebėti paukščius. Viena dažniausiai sutinkamų vandens paukščių rūšių yra didžioji antis (Anas platyrhynchos). Pavyks pamatyti ir didįjį dančiasnapį (Mergus merganser), rudagalvius kirus (Larus ridibundus), gulbes nebyles (Cygnus olor), antis klykuoles (Bucephala clangula). Šie paukščiai lizdus suka netoli upės pakrantės, todėl jų lizdų sukimo metu reikia elgtis tyliai ir atsakingai. Jei pavyks, galbūt išvysite vieną puošniausių paukščių Baltijos šalyse – tulžį (Alcedo atthis), kuris minta žuvimis ir suka lizdus nedidelėse olose pakrantės skardžiuose. Kai upėje vanduo yra šiek tiek nusekęs, smėlėtose ir akmenuotose seklumose ir salose galima išvysti upinį kirliką (Charadrius dubius), upinę žuvėdrą (Sterna hirundo), taip pat krantinį tilviką (Actitis hypoleucos), rečiau – mažąją žuvėdrą (Sternula albifrons). Kurioje nors pievoje galbūt pavyks išvysti pempę (Vanellus vanellus). Apylinkėse galima dažnai pamatyti ir pilkąjį garnį (Ardea cinerea) bei kormoraną (Phalacrocorax). Pakrančių atodangų olose lizdus suka urvinės kregždės (Riparia riparia).